- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- e1-1350-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09273-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 11 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – atspausdino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. leidimą Nr. LSNS-08-190819-00730 gyvenamojo namo statybai sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), leidime nurodęs šį leidimą elektroniniu būdu pasirašiusį asmenį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėją A. E., po to, 2019 m. gruodžio 11 d., apie 11.09 val., šį žinomai netikrą dokumentą išsiuntė iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) A. K. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).
A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, A. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą –Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2020 m. balandžio 1 d. posėdžio protokolą Nr. 14-37/20(2.1.54-RMA) ir šį žinomai netikrą dokumentą išsiuntė 2020 m. balandžio 9 d. apie 9.33 val. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam P. R. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 12-63V „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams“, po to, šį žinomai netikrą dokumentą išsiuntė 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 18.34 val. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam P. R. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 28 d. specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 769 ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2020 m. spalio 29 d. apie 19 val. Vilniaus mieste, Saltoniškių gatvėje, pateikęs nukentėjusiajam P. R..
A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d., galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, būdamas savo namuose pagamino kompiuteryje netikrą dokumentą – statybos leidimo nuorašą, kuris nebuvo patvirtintas elektroniniu parašu, kurį iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė į A. K. el. paštą. Šį netikrą dokumentą pagamino „Word“ programa pagal turimus statybos leidimų elektroninių dokumentų pavyzdžius, elektroniniame dokumente įrašė daug duomenų, susijusių su asmenimis, dokumentuose jis pakeitė į A. K. statybos sklypo duomenis. Jo atliktų pakeitimų, susijusių su asmens duomenimis, dokumentuose tikslas buvo toks, kad šie dokumentai negaliotų. Pagamintą dokumentą išsaugojo kompiuteryje PDF formatu ir išsiuntė el. paštu A. K. siekiant parodyti, kaip atrodo sukurtas statybos leidimas. Siųsdamas laišką A. K. nurodė, kad dokumente bus pakeisti numeriai ir kodai. Metaduomenys tikriausiai buvo išsiųsti, bet jų nenorėjo siųsti, įvyko kažkokia klaida. Popierinio pagaminto dokumento jis nespausdino, jo neturi.
2019 m. pabaigoje, 2020 m. pradžioje susisiekęs P. R. paaiškino, kad reikia palėpės projekto. 2020 m. vasario mėn. sudarė sutartį P. R. žmonos vardu dėl palėpės projektavimo. Sutartį derino el. paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), bendravo telefonu. Pagal sutartį jis turėjo padaryti architektūrinę dalį – suprojektuoti palėpę ir ją suderinti su savivaldybe, gauti statybos leidimą. Pripažįsta, kad, būdamas savo namuose, (duomenys neskelbtini), internete radęs blankų pavyzdžius, kompiuterio pagalba suklastojo pranešime apie įtarimą nurodytus dokumentus, įstaigų rekvizitus rado internete. Taip padarė tam, kad užsakovo R. projekte, kurį vykdė, būtų vykdomi darbai, kad būtų galima pereiti prie kito projekto etapo. Šiuos dokumentus jis suklastojęs išsiuntė P. R. į jo nurodytą el. paštą iš savo el. pašto, kuriuo naudojasi. Šie dokumentai buvo „Word“ varianto, be jokių parašų. Pats į savivaldybę ir Kultūros paveldo departamentą oficialiai nesikreipė dėl P. R. objekto. Gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bauda, kurią galės atlyginti dalimis (1 t., b. l. 110–111, 117–118; 2 t., b. l. 79–81, 84–85, 104–105).
Nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kur kartu gyvena su šeima. 2020 m. pradžioje, jos vyrui paskambino vyras, kuris prisistatė architektu, kuris vėliau atėjęs į namus paaiškino, kad šalia jų projektuoja mansardą, reikėjo palyginimui pamatuoti namo aukštingumą. Pradėjus bendrauti paaiškino jam, kad nori įrengti irgi mansardą, ieško architekto. Todėl vyras pasiūlė savo paslaugas. Pradėjo ieškoti informacijos apie tą architektą, pamatė laidą apie jį, paskaitė, kad jo senelis irgi buvo žymus architektas, todėl nusprendė, kad jis rimtas žmogus ir sudarė su juo 2020 m. vasario 13 d. sutartį dėl projektavimo. Sutartį daugiau derino el. paštu, bendravo telefonu jos vyras. Pati yra mačiusi tą architektą, buvo pas jį ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pagal sutartį, architektas turėjo suderinti su visom institucijoms leidimus dėl darbų atlikimo. Jie 2020 m. vasario 17 d. pervedė į jo sąskaitą avansą 3450 Eur, vėliau vyras jam sumokėjo grynais 450 Eur, nes paprašė už tam tikrų darbų atlikimą. Vėliau už laikinus projektavimo darbus sumokėjo 460 Eur 2020 m. kovo mėn. pavedimu. Kiti mokėjimai buvo: 2020 m. balandžio 21 d. už projektavimo darbus pavedimu 460 Eur; 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo sumokėta 1150 Eur pavedimu, spalio mėn. – 22 Eur, lapkričio 3 d. – 3450 Eur. Po paskutinio mokėjimo architektas jau vengė bendrauti su jais, vyrui dar pavykus susisiekti su juo telefonu porą kartų, šis žadėjo atsiųsti dokumentus, bet taip ir negavo nieko. 2021 m. rugpjūčio mėn. ji pati bandė jam skambinti, jis jai dar atsiliepė, bet jų pokalbis buvo trumpas ir jis pasakė, kad atsiųs, bet daugiau nieko nepaaiškino. Jie patys į jokias institucijas dėl leidimo gavimo su vyru nesikreipė. Jie sumokėjo pinigus, prarado laiką, bet jų darbai taip ir liko nepradėti (2 t., b. l. 2–4).
Nukentėjusysis P. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žmona J. R. turi nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), kur kartu jie gyvena su šeima. 2020 m. pradžioje paskambinęs vyras prisistatė architektu A. M. ir šalia jų projektuoja mansardą, o kadangi namai yra vienodi, reikėjo palyginimui pamatuoti aukštingumą. Pradėjus bendrauti pasakė A. M., kad irgi nori įrengti mansardą ir ieško architekto. A. M. pasiūlė savo paslaugas ir 2020 m. vasario 13 d. sudarė sutartį dėl projektavimo. Sutartį derino el. paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), bendravo telefonu. Pasak nukentėjusiojo, matė tą architektą, buvo pas jį ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pagal sutartį architektas pats turėjo suderinti su visomis institucijomis leidimus dėl darbų atlikimo. 2020 m. vasario 17 d. pervedė architektui avansą 3450 Eur į jo sąskaitą, vėliau sumokėjo grynais 450 Eur, 2020 m. kovo mėn. pavedimu sumokėjo 460 Eur už laikino projektavimo darbus. Kiti mokėjimai buvo: 2020 m. balandžio 21 d. už projektavimo darbus pavedimu 460 Eur.; 2020 m. rugsėjo 2 d. sumokėta 1150 Eur pavedimu, spalio mėn. sumokėjo 22 Eur, lapkričio 3 d. sumokėjo 3450 Eur. Po paskutinio mokėjimo A. M. vengė bendrauti, dar pavykus susisiekti telefonu porą kartų, žadėjo atsiųsti dokumentus, kurie buvo suderinti su savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu, bet taip nieko negavo. Kai kuriuos dokumentus – Kultūros paveldo departamento dėl pritarimo projektiniam pasiūlymams, Vilniaus miesto nekilnojamojo posėdžio protokolas, rekonstravimo patvirtintą projektą, gavo iš A. M. el. paštu. Kadangi šie dokumentai buvo be fizinių parašų, paklausė, kodėl nėra parašų, A. M. atsakė, kad tokia tvarka, dokumentai elektroniniai. 2021 m. vasarą, pradėjo domėtis tų architekto pateiktų dokumentų teisėtumu, kreipėsi į teisininkus, kad nutrauktų sutartį, kadangi šis vengė bendravimo ir nevykdė sutarties. Teisininkai paaiškino, kad reikia pasitikrinti, ką tiksliai šis padarė, kokius darbus atliko. Rašė Vilniaus miesto savivaldybei, į Kultūros paveldo departamentą. Gavo atsakymus iš institucijų, kad tokio dokumento savivaldybė neišdavė, kad žmogus, kuris parašytas kaip išdavęs dokumentą, nedirba pas juos, o iš departamento paskambinusi Z. pasakė, kad neišdavė tokio dokumento. Suprato, kad jį apgavo, sumokėjo pinigus, bet jų darbai taip ir liko nepradėti.
Nukentėjusysis P. R., apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad suklastotą netikrą dokumentą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams Nr. 12-63V“ dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), gavo iš A. M. 2020 m. rugsėjo 22 d. 18.34 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į savo į el. paštą (duomenys neskelbtini). Kitą suklastotą dokumentą – 2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolą Nr. 14-37/20(2.1.54-RMA) iš A. M. gavo irgi el. paštu 2020 m. balandžio 9 d. 9.33 val. atsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini), į jo el. paštą (duomenys neskelbtini). Taip pat kitą netikrą dokumentą – 2020 m. spalio 28 d. raštą „Specialieji architektūros reikalavimai“, Nr. AR 769, šis jam įteikė į rankas, kai jie 2020 m. spalio 29 d. apie 19 val. susitiko Vilniaus mieste, netoli prekybos centro „Panorama“, Saltoniškių g. Civilinio ieškinio šiame tyrime neteiks, kadangi civiline tvarka kreipėsi dėl pinigų grąžinimo ir buvo teismo priteista, kad A. M. jam privalo grąžinti pinigus už neatliktą darbą. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 9–11, 34–35).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ketino statyti gyvenamąjį namą jam priklausančiame sklype ir 2019 m. sausio 4 d. su architektu A. M. pasirašė sutartį, sumokėjo avansą 1620 Eur grynais, paslaugų vertė sudarė 7670 Eur, sutarties terminas – 6 mėnesiai. Padarius namo maketą, reikėjo sumokėti antrą mokėjimą už projektinius pasiūlymus. Architektas el. paštu nurodė, jog pavedimu nelabai gerai bus, todėl 2019 m. vasario 9 d. perdavė 1620 Eur grynais. Taip pat reikėjo pasidaryti geologinius žemes tyrimus, darbų vertė 350 Eur, topo nuotrauka – darbų vertė 150 Eur, lietaus vandens–nuotėkų inžinerija – darbų vertė 270 Eur. Visi šitie pinigai buvo tiesiogiai perduoti A. M., nes jis teigė, jog organizuos šiuos darbus. Pasitikėjo A. M.. Susitikę su A. M. susitarė, jog savaitės pabaigoje jis pristatys pilną darbo projektą su leidimu. Kadangi turėjo išvykti tą savaitę, sumokėjo pinigus A. M. iš anksto. Po to išaiškėjo, kad architektas neatliko visų projektų pataisymų. A. M. teigė, jog projektas leidimui jau buvo priduotas, tam reikės registruoti naujus projekto pakeitimus, nes pirminis išduotas leidimas netenka galios. Architektas paminėjo, kad užregistruos namo projektą A laida ir bus galima įvykdyti naujus projekto pakeitimus. Architektas atsiuntė sąskaitą-faktūrą už A laidos leidimo išdavimą. Architektas teigė, jog sumokėjo 93 Eur VMI už leidimo išdavimą. A laidos sutartyje buvo nurodytas terminas, jog iki 2020 m. sausio 20 d. bus pristatytas pilnas projektas su A laidos leidimu. Terminui artėjant į pabaigą, pradėjo dairytis statybininkų. Architektas atsiuntė pirminį darbo projektą su kontstruktyvine projekto dalimi, geologiniais tyrimais, derinimais ir pan., bet projekto dokumentacijose trūko parašų. Architektas teigė, jog parašų nenori dėti, nes projektas negalutinis ir, kad statybų metu nebūtų nesusipratimų, geriau nedėti parašų dabar, o bus sudėti galutiniame projekte ir viskas bus perduota. Vienas iš statytojų rekomendavo paprašyti parodyti A. M. tą tariamą, gautą statybos leidimą. Jis paprašė architekto, kad atsiųstų leidimą. Architektas pradėjo išsidirbinėti ir tempti gumą, kol galiausiai, 2019 m. gruodžio 11 d. apie 11.10 val. leidimą atsiuntė el. paštu. Patikrinus leidimą portale „Infostatyba“ ir neradus leidimo numerio, rekomendavo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją. Jo žmona nuvyko į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriuje, kur jai paaiškino, kad tokio statybos leidimo nėra. Žmona nuvyko pas A. E., nes jos vardas buvo įrašytas statybos leidime kaip išdavusios pareigūnės. A. E. buvo nustebusi ir pasakė, jog ji leidimų neišdavinėja, kad būtina skųsti sprendimą ir paprašė kopijos šio leidimo. A. E. informacinėje sistemoje pabandė surasti leidimą pagal numerį, tačiau nepavyko. Pasidarė akivaizdu, jog architektas apgavo ir dokumentas buvo suklastotas. Architektas meluodamas, kad leidimas jau buvo išduotas, reikalavo, kad sumokėtų papildomai už A laidą. Parašė architektui ir paprašė grąžinti visus pinigus (1 t., b. l. 29–30).
Liudytoja A. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 12 d. į (duomenys neskelbtini) skyrių atvyko G. K., kuri paaiškino, kad 2019 m. kreipėsi į projektuotoją A. M. dėl pastato suprojektavimo jiems priklausančiame sklype. Šios sutuoktiniui buvo pateiktas statybos leidimo popierinis variantas ir nepilnas projektas. G. K. pateikė iš namo projektuotojo gautą leidimą naujam statiniui statyti, kuriame buvo nurodyta, kad leidimas registruotas 2019 m. rugpjūčio 19 d., dokumento registracijos Nr. LSNS-08-190819-00730, dokumentą registravęs darbuotojas skyriaus vedėja A. E.; Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Suprato, kad dokumentas galimai netikras ir yra suklastotas. Atlikus leidimo paiešką sistemoje „Infostatyba“ duomenų nerado. Pateiktame leidime statyti naują statinį pastebėjo, kad leidimą išdavusi įstaiga nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o turi būti Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Ji nėra įgaliota išduoti statybos leidimus ir jų niekada neišdavinėjo. Leidime nurodytos pareigos skyriaus vedėja neatitinka tikrovės, nes yra vedėjos pavaduotoja, šio dokumento nėra pasirašiusi, toks dokumentas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ neegzistuoja (1 t., b. l. 34).
Šalies argumentai
Liudytoja A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo mėn. jai buvo paskirta užduotis patikrinti pateiktą dokumentą pagal užsakovo P. R. pateiktą prašymą, kuriuo jis prašė patikrinti, ar jo pateiktas dokumentas nėra jų įstaigos išduotas raštas, ir ar teisėtas. Pamačiusi šį dokumentą suprato, kad dokumentas suklastotas, nes Kultūros paveldo departamente niekada nebuvo Vilniaus architektūrinio poskyrio, 2020 m. rugsėjo mėn. ji nebuvo architektūros poskyrio vedėja, kaip nurodyta tame dokumente. Pats tekstas blanke neatitiko parengtų atsakymų. Peržiūrėjusi visą dokumentaciją per jų sistemas, nebuvo gauta jokių nei P. R., nei A. M. prašymų, raštų, paklausimų ar elektroninių pranešimų. A. M. niekada nėra kreipęsis į skyrių dėl projekto, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. visi dokumentai yra registruojami per e-sistemą, pasirašo el. parašu su metaduomenimis (2 t., b. l. 51–53).
2020 m. vasario 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pranešime apie galimai nusikalstamą veiką nurodyta, kad G. K. pateikė iš projektuotojo A. M. gautą statybos leidimą, kuris Vilniaus rajono savivaldybės administracijos specialistams sukėlė abejonių dėl autentiškumo. Jame buvo nurodyta, kad leidimas registruotas 2019 m. rugpjūčio 19 d. dokumento registracijos Nr. LSNS-08-190819-00730, dokumentą registravusi darbuotoja – administracijos skyriaus vedėja A. E.. Statinio projekto vadovu leidime yra nurodytas M. M., o dokumentas, suteikiantis teisę užsiimti atitinkama veikla, yra nurodytas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). Administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja A. E. niekada nebuvo įgaliota išduoti statybos leidimus ir niekada nėra jų išdavusi, o statybos leidime nurodytos jos pareigos neatitinka jos einamų pareigų. Nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. A. E. atostogavo ir nebuvo (duomenys neskelbtini), todėl išduoti statybos leidimo negalėjo (1 t., b. l. 13).
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pranešime dėl galimo viešojo administravimo subjekto dokumentų bei duomenų klastojimo nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento dokumentų valdymo sistemoje 2020 m. rugsėjo 3 d. raštas „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams“ nėra registruotas. Raštą pasirašė tariama „Architektūros poskyrio vedėja“ A. Z., tačiau toks poskyris Kultūros paveldo departamento struktūroje neegzistuoja ir neegzistavo. A. Z. yra (duomenys neskelbtini), tačiau minėto rašto nėra rengusi, raštas neatitinka Kultūros paveldo departamento dokumentų raštvedybos reikalavimų bei departamento struktūros, pasirašoma neegzistuojančiu elektroniniu parašu, dokumento turinyje pateikta informacija neatitinka tikrovės (1 t., b. l. 141–142).
2022 m. kovo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis P. R. pateikė susirašinėjimo kopijas, 2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolą Nr. 14-37/20(2.1.54-RMA), 2020 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 769, 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį (2 t., b. l. 37–49).
2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžiuose, vykusiuose 2020–2021 m., nebuvo svarstytas klausimas, susijęs su pastatu (duomenys neskelbtini). Vyriausiojo miesto vyriausiojo architekto Kultūros paveldo apsaugos poskyryje 2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos posėdžio protokolas Nr. 14-37/20(2.1.54-RMA) nebuvo registruotas, apie tokiu numeriu 2020–2021 m. registruotą dokumentą informacijos neturima. Kultūros paveldo skyrius duomenų apie architekto A. M. 2020–2021 m. teiktus prašymus, raštus, susijusius su pastatu (duomenys neskelbtini), neturi (2 t., b. l. 62–64).
2022 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad Kultūros paveldo skyrius duomenų apie architekto A. M. 2020–2021 m. teiktus prašymus, raštus, susijusius su pastatu (duomenys neskelbtini), neturi (2 t., b. l. 66–67).
2021 m. lapkričio 23 d. akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo P. R. ir kaltinamojo A. M., kurios metu atsakė į pateiktus klausimus (2 t., b. l. 90–92).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo žinomai netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo.
Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagamino netikrus dokumentus, vienu atveju – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. leidimą Nr. LSNS-08-190819-00730 gyvenamojo namo statybai sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o kitu –Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio 2020 m. balandžio 1 d. protokolą Nr. 14-37/20(2.1.54-RMA), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 12-63V „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 28 d. specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 769, kuriais disponavo.
Tokias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų P. R. ir J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, kaltinamojo A. M. kaltę įrodo liudytojų – A. E. ir A. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2022 m. kovo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 20 d. pranešimas apie galimai nusikalstamą veiką, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pranešimas dėl galimo viešojo administravimo subjekto dokumentų bei duomenų klastojimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 10 d. raštas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 14 d. raštas, kuriuose užfiksuota informacija apie tai, kad pirmiau paminėti dokumentai neatitinka tikrovės ir yra suklastoti.
Taigi, paties kaltinamojo parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis A. M. veikė tiesiogine tyčia, nes, suvokė, kad pagamina netikrus dokumentus, ir to norėjo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo leisti išdėstyti baudos mokėjimą dvejų metų laikotarpiui (2 t., b. l. 107–110).
BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus valdymo tvarkai, susijusiai su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 120–123), per pastaruosius vienerius metus kartą baustas administracine tvarka, paskirta bauda nesumokėta (2 t., b. l. 127–129), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 124–126). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą nustatoma bauda už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (nuo 2500 Eur iki 100000 Eur).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytas nusikalstamas veikas parinkus BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, jos dydžius nustatant minimumą (artimą minimumui) už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios bausmės, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. M. paskirtos baudos bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės – 55 MGL (2750 Eur) dydžio baudos – pridedant dalį švelnesnės bausmės – 41 MGL (2050 Eur) baudos, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – 96 MGL (4800 Eur) dydžio baudą. Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
A. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 16 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Kiti klausimai
A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., el. b. l. 197–198) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. padarytos nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. padarytos nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 55 MGL (2750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės – 55 MGL (2750 Eur) dydžio baudos – pridedant dalį švelnesnės bausmės – 41 MGL (2050 Eur) baudos, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – 96 MGL (4800 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 64 MGL (3200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų)) dydžio baudą.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – ją panaikinti.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjęs baudą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.