Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, spręsdama pareiškėjos R. J. (toliau – pareiškėja) privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti D. Š. baudžiamojo atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d., skirti jai bausmę sankcijos ribose.

Pareiškėja skunde nurodo, kad D. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Pagėgių sav., laikotarpiu nuo 2015-12-03 iki 2016-02-10 įvairiu paros laiku, iš savo naudojamo kompiuterio IP (duomenys neskelbtini), savo telefono, kurio numeris +(duomenys neskelbtini) bei vyro R. Š. telefono, kurio numeris +(duomenys neskelbtini) į pareiškėjos marčios Ž. J., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kaune, telefoną Sony Ericsson per „smsdykai.lt“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą R. J., t. y. paskleidė informaciją, kad R. J. yra „utelė, durnikė, sena padla (dvėseliena), invalidė sena, išgama, bacila, sena skura, sena utele, senike, vargšelė, Adakavo durnikė, jos vieta durnyne“, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad 2015 m. ji įtarė, jog jos vyras G. J. artimai bendrauja su kita moterimi. Pastebėjo, kad daugiausia jis bendrauja su telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Sužinojo, jog šis telefono numeris priklauso D. Š. Siekdama išsiaiškinti D. Š. ir jos vyro santykius, keletą kartų iš savo marčios Ž. J. telefono skambino jos vyrui R. Š. į telefono abonento numerį (duomenys neskelbtini). Skambindama R. Š. reiškė pretenzijas dėl jo žmonos artimo bendravimo su jos vyru, dėl jos netinkamo elgesio, šeimos ardymo. 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje marti Ž. J. į jai priklausantį telefoną ėmė gauti SMS šmeižikiško, įžeidžiančio pobūdžio bei pareiškėjos garbę ir orumą žeminančias, tikrovės neatitinkančias žinutes. Žinutėse buvo konstatuojama, jog pareiškėja yra: „utelė, durnikė, sena padla (dvėseliena), invalidė sena, išgama, bacila, sena skura, sena utele, senike, vargšelė, Adakavo durnikė, jos vieta durnyne“. Pareiškėja nurodo, kad taip, siekiant pakirsti pasitikėjimą ja, buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina jos garbę, kadangi ji nėra nei durnė, nei utėlė, nei dvėselėna, nei vargšelė, nei invalidė, nei išgama (išsigimėlė). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas T. P. nustatė, kad žinutės buvo rašomos per „smsdykai.lt” iš IP (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra D. Š. Policijos tyrėjas nustatė, kad SMS žinutės www.smsdykai.lt buvo siunčiamos iš D. Š. kompiuterio IP-(duomenys neskelbtini). Antstolis R. S. faktinių aplinkybių protokole konstatavo 23 SMS žinutes, išsiųstas iš D. Š. kompiuterio IP-(duomenys neskelbtini), bei jai ir jos vyrui priklausančių telefono abonentų, kuriose paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir žeminančią jos asmenį. Ją galinčią paniekinti ir pažeminti informacija ji paskleidė skambindama jos marčiai Ž. J., kurios telefonas buvo prieinamas ir jos sūnui. D. Š. siekė pakirsti pasitikėjimą pareiškėja artimųjų akyse. D. Š., siųsdama tikrovės neatitinkančią informaciją, veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad jos skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, suprato, kad jos skleidžiama informacija paniekina ir žemina.

Privataus kaltinimo bylos procesą pradėti atsisakytina.

Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ str. BPK 412¹ str. 1 d. nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

BPK 412 str. 2 d. nurodyta, jog skunde, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Taigi, teisėja pagal pateiktą privataus kaltinimo skundą ir prie jo pridėtą medžiagą sprendžia, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus, ar pagal skunde dėstomus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas.

Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas inter alia privataus kaltinimo bylos procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai veika, dėl kurios pateikiamas skundas, atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi, nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas baudžiamojo proceso pradėjimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad D. Š. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 str. 1 d., požymius.

Pagal BK 154 str., numatančio baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, 1 d. atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Skundo kontekste būtina įvertinti ir tai, kad, kaip galima spręsti iš skundo, tarp pareiškėjos ir D. Š. yra kilęs asmeninis konfliktas dėl to, kad D. Š. galimai bendrauja su pareiškėjos vyru. Tai taip pat matyti ir iš teismui pateiktų dokumentų su SMS turiniu.

Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp pareiškėjos ir D. Š. yra susiklostę iš tiesų konfliktiški santykiai. Esant konfliktiškiems santykiams, kurie kyla iš to, kad viena pusė kaltina kitą pusę šeimos santykiu griovimu, asmenys vieni kitiems neretai išsako moralės ir dorovės požiūriu nepriimtinus žodžius, tačiau tokia aplinkybė pati savaime negali reikšti, kad objektyviai buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos BK154 straipsnio 1 dalyje, požymius. Konfliktiškų santykių kontekste, privataus kaltinimo skunde pareiškėjos nurodyti galimai D. Š. išsakyti ir, jos nuomone, ją šmeižiantys teiginiai, gali būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju tik kaip neetiškas ir moralės požiūriu nepriimtinas elgesys, pasisakymas, neigiama nuomonė apie pareiškėjos asmenį, tačiau tokie žodžiai nepripažintini informacija BK 154 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi jie nebuvo grindžiami jokiais faktais ar kitokiais duomenimis. Vien tik etikos ir moralės požiūriu nepriimtinas elgesys, pasisakymas, nesant tokioje veikoje bent minimalaus pavojingumo negali būti laikomi nusikalstama veika BK 154 str. 1 d. prasme.

Pažymėtina, kad skunde išdėstyti žodžiai gali būti vertinami kaip asmens įžeidimas, bet, vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1888, BK 155 straipsnio (Įžeidimas) redakcija neteko galios nuo 2015 m. liepos 10 d., taigi tokia nusikalstama veika yra dekriminalizuota, t. y. nebelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, o baudžiamasis procesas dėl šios veikos nebegalimas.

Pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). Šiuo atveju, pareiškėja, mananti, jog buvo paskleisti jos garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. numatytais būdais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D. Š. galimai išsakyti žodžiai apie pareiškėją nebuvo pavojingi BK 154 str. prasme, kas reiškia, kad minėtuose D. Š. veiksmuose nėra objektyvių šios nusikalstamos veikos požymių (pavojingos veikos).

Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta aiški aplinkybė, numatyta BPK 3 str. 1 d. 1 p., dėl kurios baudžiamasis procesas iš viso negali būti pradėtas, tai yra, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kuria pareiškėja kaltina D. Š.. Todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos R. J. skundą, kaltinant D. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., padarymu.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str., 440 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos R. J. skundą, kaltinant D. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., padarymu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.