Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aleksandrai Jamontei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano būstas Radviliškis dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB Mano būstas Radviliškis atstovė A. D. parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinyje ieškovė teigia, kad dėl nesandarios stogo konstrukcijos buvo sulietas apdraustas turtas. Atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius ir gavo pranešimą apie užlietą butą. Atsakingi asmenys nuvyko šalinti avarijos priežastis ir buvo nustatyta, kad vanduo bėga ne dėl nesandarios stogo konstrukcijos, bet dėl piktybiškai užkištos lietaus vandens įlajos. Tai patvirtina 2021 m. liepos 13 d. avarinės tarnybos aktas. Avarijos priežastis buvo pašalinta, įlaja atkimšta. Namas yra bendrabučio tipo, liukas patekimui ant stogo yra rakinamas universalia spyna. Spynos raktą turi namo prižiūrėtojas, tačiau dėl spynos universalumo raktą gali įsigyti bet kuris namo gyventojas. Jokių nusiskundimų iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų dėl nesandarios stogo konstrukcijos nėra gavusi nei iki įvykio, nei po įvykio. Apie nustatytą avarijos priežastį ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštu taip pat buvo informuota. Rašte buvo informuota, kad, atvykę darbuotojai, nustatė, jog avarija įvyko dėl mechaniškai užkimštos lietaus surinkimo įlajos. Tai reiškia, kad įlaja buvo užkimšta savavališkai, bet ne dėl administratoriaus kaltės. Žala atsirado dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, žalą sukėlęs asmuo nenustatytas, nes neturi tam galimybės. Ieškovė tinkamai neištyrė draudiminio įvykio. Taip pat ieškinyje neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė turėjo įrodyti kaip pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Daugiabučio namo techninis administratorius turi atlikti namo stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Atliekant namo stebėjimus, yra vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, šiuo atveju - konstrukcijos ir bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos. Atsakovė savo pareigas - prižiūrėti bendro naudojimo patalpas, atliko įstatymų nustatyta tvarka, tai patvirtina pateiktas techninės priežiūros žurnalas. Ieškovė nevertino ir neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikė jokių įrodymų. Objekto prižiūrėtojas savo pareigas dėl bendrojo naudojimo patalpų priežiūros atliko tinkamai ir rūpestingai. Pateikiant ieškinį nebuvo pateikti įrodymai, kurioje stogo vietoje, pasak ieškovės, yra stogo nesandarumas. Ieškovė neatliko jokių faktinių įvykio konstatavimo patikrinimo veiksmų, tik formaliai konstatavo, kad pratekėjimas įvyko dėl nesandarios stogo konstrukcijos. Byloje nėra pateikta ekspertų ar specialistų išvados dėl namo stogo konstrukcijų nesandarumo. Nėra byloje duomenų, patvirtinančių, kad namo administratorė būtų gavusi pranešimus dėl namo stogo nesandarumo ar būtinumo atlikti namo stogo remontą. Nėra duomenų, kad namo administratorė, žinodama apie stogo nesandarumą, būtų nesiėmusi jokių veiksmų užkirsti kelią galimai avarijai kilti. Jų pateikti įrodymai patvirtina, kad namo stogas yra tvarkingas ir sandarus. Namo stogas ir kitos konstrukcijos yra tikrinamos kas du mėnesius. Yra paskirtas namo techninis prižiūrėtojas, kurio pareiga yra pildyti namo techninės priežiūros žurnalą, žurnalas yra pateiktas. Pagal žurnalą matosi, kad yra buvę avarijų, todėl buvo tikrinta, kas mėnesį. Per priežiūros laikotarpį 2019 m. buvo nustatyta, kad yra skylės ir buvo sutvarkyta. 2019 m. gegužės 8 d. nustatyta, kad prateka vanduo pro stogą, buvo atlikti tvarkymo darbai. Ne virš to buto buvo, kur įvyko įvykis. Virš to buto, kur buvo užliejimas, stogo įtrūkimai nenustatyti. Iki įvykio buvo tikrintos stogo konstrukcijos 2021 m. gegužės 11 d. trūkumų nenustatyta. Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes nebuvo atsakovės kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

5. Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo už atsakovės administruojamo namo buto apliejimą.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 13 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas - vertintojas nustatė, kad sulietos vonios lubos, grindys. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje nurodyta, kad per liūtį vanduo per stogo konstrukciją užliejo butą, lubas, sienas, įėjimo duris, grindis. Sugadinimai ir defektai, įvertinti šioje sąmatoje, yra aukščiau aprašyto įvykio pasekmė, paskaičiuota suma, būtina atstatyti turtą į prieš įvykį buvusią būklę. Įvykio metu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės apdraustas. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, vadovaudamasi turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, remonto sąmata, išmokėjo draudėjai E. T. 636,00 Eur už per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Atsakovė įvykio metu administravo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2021 m. liepos 13 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pravalyta užsikišusi įlaja ant stogo, įlaja užkišta piktybiški. Atsakovė nesutinka su ieškiniu, motyvuodama tuo, kad nėra atsakovės kaltės dėl buto apliejimo, nes apliejimas įvyko dėl nenustatytų asmenų mechaniškai užkimštos lietaus surinkimo įlajos.

Dėl žalos, padarytos užliejus butą, atlyginimo

7. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007), pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).

8. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

9. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to ar yra atsakovės kaltė dėl nurodyto įvykio, dėl kurio atsirado žala ir ieškovė išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmoką.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir Nutarimas) 3 punktu pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nutarimo 4.3 punkte numatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą. Nutarimo 6.1 punkte numatyta, kad administratorius turi teisę: teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB Mano būstas Radviliškis teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugas. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, savivaldybės paskirtas administratorius) administruoja bendrojo naudojimo objektus, vykdo su bendrąja nuosavybe susijusius savininkų priimtus sprendimus, atstovaudamas savininkų interesus. Valdytojas privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jei ją kelia netinkama namo bendrojo naudojimo objektų būklė; teikti savininkams išsamius paaiškinimus visais bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros klausimais.

12. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „ Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ 33 punktą statinio techninis prižiūrėtojas (toliau – techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai [9.16] per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. 34 punkte įtvirtinta, kad nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. To paties įsakymo 37 punkte įtvirtinta, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. 38 punkte numatyta, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė.

13. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 9 p. gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: 1) nuolatinius stebėjimus; 2) kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (gyvenamojo namo naudotojo ar techninio prižiūrėtojo sprendimu ir prieš prasidedant žiemos sezonui); 3) neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui; 4) statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti; 5) gyvenamojo namo, jo dalių ekspertizę – pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ [3.21] reikalavimus. 11 p. gyvenamojo namo ir jo dalių nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą (11.1. p.). Kasmetines ir neeilines apžiūras atlieka specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vieną iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas (11.2. p.). Statybinius tyrinėjimus atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę juos atlikti (11.3. p.).

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad daugiabučio gyvenamojo namo stogo danga bei jos konstrukcijos, lietaus sistema yra bendro naudojimo – daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų (bendrasavininkų) bendrosios nuosavybės objektas; viso daugiabučio gyvenamojo namo stogo danga, jos konstrukcijos ir lietaus sistemos vamzdžiai, yra vienos sistemos dalis. Atsakovė UAB Mano būstas Radviliškis privalo rūpintis daugiabučio gyvenamojo namo stogo danga, jos konstrukcija bei lietaus vandens nutekėjimo vamzdžiais, t. y. tikrinti, ar nėra pažeista stogo dangos konstrukcija, ar tinkamai atlieka savo funkciją įrengti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Byloje taip pat nėra ginčo dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui išmokėtos 636,00 Eur dydžio draudimo išmokos pagrįstumo. Nėra ginčo ir dėl to, kad E. T. priklausančiame bute, esančiame adresu Kaštonų g. 6-512, Radviliškis, dėl per liūtį per stogo dangą išsiliejusio vandens buvo užlietas jos butas, t. y. buto lubos, sienos, įėjimo durys, grindys.

15. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar atsakovei UAB Mano būstas Radviliškis privalu atlyginti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 636,00 Eur dydžio draudimo išmoką, t. y. dėl atsakovės administruojamo daugiabučio gyvenamojo lietaus vandens pratekėjimo bute atsiradusią žalą.

16. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ tvirtina, kad atsakovė UAB Mano būstas Radviliškis, būdama nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo administratore, tinkamai nevykdė savo pareigos ir neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo konstrukcijos – stogo ir iki avarijos neorganizavo jos remonto, todėl elgėsi nerūpestingai, dėl ko per nesandarią stogo dangą prasiskverbus vandeniui, buvo padaryta žala ieškovės apdraustas būstui. Žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

17. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 1 d.), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko.

18. Lietuvos Respublikos kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.

19. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

20. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 1 d.). Deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 3 d.). Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (Lietuvos Respublikos CK 6.246-2.247 str., 6.249 str.). Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama.

21. Iš byloje esančių atsakovės UAB Mano Būstas Radviliškis pateikto 2021 m. liepos 13 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo pravalyta užsikimšusi įlaja ant stogo, kuri, kaip nustatyta, buvo specialiai užkišta. Iš teismui pateikto statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), statinio būklės nuolatiniai stebėjimai buvo atliekami kas du mėnesius, paskutinis stebėjimas atliktas 2021 m. gegužės 11 d., kurio metu buvo nustatyta, kad per lango šoną bėga vanduo, nustatytas trūkumas pašalintas, atliktas remontas. Teismui nėra pateikta duomenų, kad atliktos apžiūros metu būtų nustatyti kokie nors stogo dangos konstrukcijos pažeidimai, ar nustatyta, kad vandens nutekėjimo įlaja būtų užsikišusi (b. l. 81). Po liūčių administratorius buvo informuotas, kad pro stogą į butą teka vanduo. Teismui pateiktas 2021 m. liepos 13 d. atliktų darbų aktas patvirtina, kad lietaus įlaja buvo užkimšta specialiai, o ne dėl to, kad buvo ne laiku ar netinkamai atlikta objekto techninė priežiūra. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad atsakovė tinkamai vykdė namo bendro naudojimo konstrukcijų priežiūrą. Iš teismui pateikto statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, kad stogo konstrukcijos pažeidimai buvo nustatyti tik 2019 m. gegužės 8 d., kuomet apžiūros metu buvo nustatytas vandens pratekėjimo per stogą atvejis, kurio metu buvo keičiamos lietaus įlajos, klijuojama mida. Nuo to laiko nėra fiksuoti jokie stogo konstrukcijos pažeidimai ar lietaus vandens įlajų tvarkymo atvejai, nėra fiksuoti pranešimai dėl nustatytų pažeidimų, ar vandens pratekėjimo per stogo konstrukciją. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės UAB Mano būstas Radviliškis veiksmų, o taip pat ir priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB Mano būstas Radviliškis veiksmų ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ nurodytos žalos atsiradimo (Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.247 str.).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB Mano būstas Radviliškis nuolat vykdė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrųjų konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų ir bendros inžinerinės įrangos vizualinę apžiūrą ir priežiūrą, o nustačius bet kokius pažeidimus, trūkumai iškart būdavo tvarkomi. Tai patvirtina prie bylos pridėti rašytiniai įrodymai. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovės UAB Mano Būstas Radviliškis neteisėtas veikimas ar neveikimas įtakojo kilusią žalą, dėl ko ieškovė turėjo išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė teismui jokių tai paneigiančių įrodymų.

23. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei UAB Mano būstas Radviliškis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos iš ieškovės.

25. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020-01-31 pakeitimo įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos, manant, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.