- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- eI-1633-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04608-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vytautė Ladigaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (atsakovė – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. spalio 27 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) sprendimu Nr. 3R-375 (AG-306/03-2016) atmetė pareiškėjo V. D. skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016-08-25 sprendimą Nr. BRK-4595 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti išmokėti 2013-12-23 mokėjimo prašyme nurodytą visą paramos sumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. prašo teismo panaikinti 2016 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimą Nr. 3R-375 (AG-306/03-2016) bei Agentūros 2016-08-25 sprendimą Nr. BRK-4595 ir įpareigoti Agentūrą kompensuoti jam 2013-12-23 mokėjimo prašyme nurodytą visą paramos sumą – 47 780,93 Eur.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamą sprendimą Agentūra priėmė vykdydama Komisijos 2014-11-10 sprendimą Nr. 3R-464 (AG-375/01-2014) po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą ir 2016-08-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016 jį atmetė. Komisija ir administraciniai teismai nusprendė, kad, pareiškėjui įgyvendinus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ 2013-06-07 paramos sutartį ir 2013-12-23 pateikus Agentūrai mokėjimo prašymą, 2014-09-09 Agentūros sprendimas Nr. BRK- 7995(12.4) nekompensuoti 42 782,37 Lt dydžio patirtų išlaidų yra neteisėtas, todėl panaikintas įpareigojant priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Skundžiamas naujai priimtas 2016-08-25 Agentūros sprendimas, pareiškėjo manymu, nepašalino visų Komisijos ir teismų nurodytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimų bei yra nepagrįstas, todėl keistinas. Skundžiamas sprendimas priimtas pareiškėjui nežinant apie jo nagrinėjimą ir jo neinformavus, t. y. neišklausius asmens, kuriam taikoma sankcija. LVAT 2016-08-02 nutartyje nurodė, kad reikalavimas tinkamai atlikti viešojo administravimo procedūras yra susijęs su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimu. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, sprendimą priėmė pažeisdama procedūrinius reikalavimus. Skundžiamame sprendime yra išsamiau išdėstyti duomenys dėl faktinių aplinkybių, kuriomis vadovavosi Agentūra, tačiau, pareiškėjo teigimu, yra neatitikčių Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ reglamentuojantiems reikalavimams. Sprendime nurodytą ekspertinio konsultavimo ataskaitą parengusios UAB „Deloitte Lietuva“ atsakingi asmenys ją surašė neapžiūrėję vietoje paramos sutarties objekto, tačiau Agentūra tuo pačiu dokumentu vadovavosi ir įvertinimai nėra galimi tikrovėje nemačius darbų rezultato, todėl vertintini kritiškai ir atmestini. Sprendime minima rinkos kaina negali būti aiškinama kaip fiksuota kaina, ji priklauso nuo konkrečioje vietovėje esančio objekto ypatumų. Kainai turi įtakos situacija verslo ir darbo rinkoje, sezoniškumas ir t. t. Pagal Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2007-07-11 įsakymo Nr. 3D-330 (toliau – ir Metodika) (2009-10-21 redakcija), 4 priedą, statinių didžiausieji įkainiai apskaičiuojami kaip statinių statybos darbų ir statybos produktų (medžiagų) rinkos kainų vidurkis, pritaikius statinių funkcinės paskirties (statinių tipų) grupavimo metodą bei atsižvelgiant į statybos rūšis. Tačiau Metodika nesivadovavo nei Agentūra, nei jos pasitelkti ekspertai UAB „Deloitte Lietuva“ ir UAB „Civitta“.
Pareiškėjo teigimu, mažiausios kainos kriterijus priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ nėra nustatytas nei teisės aktuose, nei paramos sutartyje. Šioje priemonėje įtvirtintos kainų lubos, kurios, pareiškėjui tinkamai įgyvendinus projektą pagal pateiktą mokėjimo prašymą, nebuvo pažeistos, išlaidos yra realios ir adekvačios atliktiems darbams. 2014-11-10 sprendime Komisija konstatavo, kad Agentūra neatliko statinių statybos kainų ekspertizės, bet užsakė skaičiuojamąją kainų ekspertizę. Mokėjimo prašymas Agentūrai pateiktas 2013-12-23, todėl pareiškėjas mano, kad šiuo atveju taikytina Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), nuo 2012-12-19 galiojanti 5.9 p. redakcija, pagal kurios nuostatas Agentūra, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, administruodama paramą, išlaidoms, kurios susijusios su naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbais, kilus įtarimui dėl taikytų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis resursų kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Šiuo atveju UAB „Deloitte Lietuva“ ir UAB „Civitta“ Administravimo taisyklių 5.10 p. atitinkančio vertinimo neatliko, todėl sprendžiant dėl paramos sumažinimo jų pateiktais dokumentais negali būti vadovaujamasi.
Pareiškėjo manymu, skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovaujamasi Administravimo taisyklių 197.1.8 p., kuris įsigaliojo tik nuo 2014-06-19 ir negaliojo mokėjimo prašymo Agentūrai pateikimo metu (2012-12-23). Administravimo taisyklių redakcijoje, galiojusioje nuo 2013-01-27 iki 2014-06-04, taikytinoje paramos sutarties vykdymui ir mokėjimo prašymui atliktiems darbams pareiškėjos atveju įvertinti, 197.1.8 p. iš viso nebuvo. Tai, kad pakartotiniame sprendime kiek detaliau aptartos aplinkybės, kurias įvertino Agentūra, savaime nepadarė šio dokumento teisėtu ir pagrįstu. Sprendime nėra suformuluota, kuo pasireiškė tariamas pažeidimas, nes išvardyti teisės aktai savaime jo nepatvirtina, be to, nenurodyti paramos sutarties punktų pažeidimai.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti ir atsiliepime paaiškino, kad, priimdama Sprendimą, Agentūra tinkamai atsižvelgė į Komisijos ir teismų sprendimų motyvus, pašalino nustatytus neatitikimus.
Skundžiamame Sprendime yra detaliai aprašomos visos su pažeidimo tyrimu, nustatymu, sankcijos skyrimu susijusios faktinės aplinkybės. Taip pat pateikiami detalūs duomenys apie atliktas skaičiuojamąsias kainų ekspertizes, jas atlikusius subjektus, jų atlikimo turinį, rezultatus bei Agentūros atliktą vertinimą. Sprendime nurodomos aktualios teisės aktų nuostatos, jos yra tinkamai susietos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, skirtos sankcijos aiškiai motyvuotos. Taip pat pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės teikti Agentūrai prašymus, paaiškinimus ar pan.
Agentūra, atsakydama į skundo argumentus dėl to, kad pareiškėjui vis tiek nėra aiškus jo padarytas pažeidimas, teigia, kad, pareiškėjui pateikus mokėjimo prašymą, jame deklaruotų išlaidų tinkamumas finansuoti buvo vertinamas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). Įgyvendinimo taisyklių 21.1 p. nustatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos tos išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Vadovaujantis šiais Įgyvendinimo taisyklių reikalavimais, pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su efektyviu paramos naudojimo principu. Taigi, šios išlaidos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti, tai aiškiai nurodyta Sprendime. Nagrinėjamu atveju netinkamomis finansuoti pripažinta 12 390,63 Eur išlaidų suma. Sprendime ne tik detaliai paaiškinta pareiškėjo deklaruotų išlaidų dalies pripažinimo netinkamomis tvarka ir pagrindai, bet ir akcentuojamas pareiškėjo prisiimtas įsipareigojimas užtikrinti, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma (pareiškėjo deklaracijos 6 punktas). Įtraukdamas į mokėjimo prašymą išlaidas, kurios nėra būtinos Projektui įgyvendinti, ir siekdamas gauti jų finansavimą, pareiškėjas nesilaikė prisiimto įsipareigojimo. Nagrinėjamu atveju Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjo deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Dėl šios priežasties Metodikoje nustatyti didžiausi įkainiai ir Agentūros atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės rezultatai yra savo pobūdžiu skirtingi rodikliai, padedantys nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų dydį. Todėl tai, kad tam tikra pareiškėjo mokėjimo prašyme deklaruojama investicija neviršija Metodikoje nustatyto didžiausio įkainio, savaime nereiškia, kad ši investicija įsigyta už rinkos kainą. Taigi visų Projekto investicijų įsigijimas didžiausiais nustatytais įkainiais nereiškia, kad jos atitinka analogiškų investicijų rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti. Priimant Sprendimą buvo vadovautasi ir aktualiomis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis dėl išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti tvarkos ir sankcijų taikymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl to, kad Administravimo taisyklių 197.1.8 p. paminėjimas Sprendime daro jį neteisėtu ir naikintinu, atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip nurodyta Sprendime, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 p., pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, Agentūra atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. UAB „Deloitte Lietuva“ 2014 m. kovo 26 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 3_79 nurodyta, kad Mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų vertė rinkoje siekia 18 931,01 Eur (65 365 Lt) (be PVM).
Kadangi pareiškėjas nesutiko su UAB „Deloitte Lietuva“ kainų ekspertize, buvo užsakyta pakartotinė ekspertizė. UAB „Civitta“ ekspertai A. Š. ir A. V. nuvykę į projekto įgyvendinimo vietą atliko kainų ekspertizę. Agentūra, pasitelkdama nepriklausomo eksperto UAB „Civitta“ 2014 m. liepos 30 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-2, pasirašytą direktoriaus D. V., nustatė, kad Mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų vertė rinkoje siekia 39 101,02 Eur (135 008,00 Lt) (be PVM).
Agentūra taip pat pažymėjo, kad, remiantis minėtais Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 p., Mokėjimo prašymų vertinimo, administravimo, tinkamų finansuoti išlaidų nustatymo ir paramos skyrimo funkcijos yra suteiktos būtent Agentūrai. Šios funkcijos nepatenka į Komisijos ar teismų kompetenciją. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas ginčą nagrinėjančiai institucijai priimti sprendimą dėl paramos jam išmokėjimo ir atitinkamo Agentūros įpareigojimo atmestinas. Agentūra, remdamasi teisės aktų nuostatomis bei gautomis ekspertų išvadomis, skundžiamame sprendime pateikė motyvuotą vertinimą, kodėl pareiškėjo deklaruotos investicijos neatitiko rinkos kainos ir negali būti kompensuojamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2016-08-25 sprendimo Nr. BRK-4595, kuriuo pareiškėjui nekompensuota 12 390,63 Eur paramos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 p. nustatyta, jog Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, esant poreikiui taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
Agentūra, administruodama paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).
Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ 2013 m. birželio 7 d. pasirašytą paramos sutartį Nr. 2IM-KV-12-1-011365-PR001 (toliau – Paramos sutartis) pateikė Agentūrai Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui mokėjimo prašymą (toliau – Mokėjimo prašymas), deklaravo išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus. Pagal Paramos sutartį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Miško rekreacinės infrastruktūros sukūrimas“ (toliau – Projektas). Paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pareiškėjui skirta kompensuoti iki 56 139,66 Eur visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų.
Paramos sutarties 26.3 papunktyje nustatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Bendrijų arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu. Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 253.13 papunkčiu, Agentūra pažeidimą gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas („pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas“).
Ekspertizių metu buvo nustatyta, kad Pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (automobilių stovėjimo aikštelės (147 kv. m), apžvalgos aikštelės, lauko tualeto, rekreacinių takų (1 080 kv. m) vertė rinkoje siekia 28 366,26 Eur neįskaitant PVM (pareiškėjo deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 42 133,63 Eur be PVM). Nustatyta, kad didžiausia automobilių stovėjimo aikštelės (147 kv. m) vertė rinkoje siekia 1 583,36 Eur, neįskaitant PVM, apžvalgos aikštelės vertė rinkoje – 2 985,70 Eur, neįskaitant PVM, lauko tualeto vertė rinkoje – 848,30 Eur, neįskaitant PVM, rekreacinių takų (1 080 kv. m) vertė rinkoje – 22 948,92 Eur, neįskaitant PVM.
Vadovaujantis ekspertų išvadomis, netinkamomis finansuoti buvo pripažintos 13 767,38 Eur išlaidos, neįskaitant PVM (42 133,63 Eur pareiškėjo deklaruota suma minėtoms investicijoms – 28 366,26 Eur tinkamos išlaidos, nustatytos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes).
Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje numatoma sankcija paramos sumažinimas taikoma, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos.
Byloje nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163, 110 punktu, paramos sumažinimas taikomas, kai paramos gavėjas nesilaiko teisės aktų reikalavimų ar pažeidžia paramos sutarties sąlygas, tada paramos gavėjui numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Įgyvendinimo taisyklių 111.4 papunktyje nustatyta, kad paramos gavėjui, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, paramos sumažinimas taikomas, kai pažeidžiamos kitos sutarties sąlygos ir (arba) teisės aktų nuostatos. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.8 papunkčiu bei Įgyvendinimo taisyklių 111.4 papunkčiu, buvo nuspręsta nekompensuoti (neskirti) 13 767,38 Eur įsigijimo išlaidų, t. y. 12 398,63 Eur paramos suma (13 767,38 Eur x 89,9999454473 proc. paramos intensyvumas = 12 398,63 Eur). Agentūra, atsižvelgdama į pažeidimus, sprendimu informavo pareiškėją apie nekompensuojamą 12 398,63 Eur paramos sumą ir išmokamą 35 390,30 Eur paramos sumą vietoj prašytos 47 780,94 Eur paramos sumos. Prašoma išmokėti paramos suma pagal Mokėjimo prašymą yra 47 780,94 – 12 390,63 Eur (netinkama kompensuoti paramos suma atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes) = 35 390,30 Eur. Agentūra įvertinusi Mokėjimo prašymą 2014 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-7995(12.4).
2014-10-10 pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, prašydamas panaikinti Agentūros 2014-09-09 sprendimą Nr. BRK-7995(12.4), kuriuo jam nekompensuota 42 782,37 Lt paramos suma pagal mokėjimo prašymą Nr. 21M-KV-12-1-011365MP001, ir prašė įpareigoti išmokėti jam šiame mokėjimo prašyme visą nurodytą sumą.
2015-10-26 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-5595-764/2015, atmetė Agentūros skundą dėl 2014-11-10 Komisijos sprendimo Nr. 3T- 464(AG-3 75/01-2014) kaip nepagrįstą.
2016-08-02 LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016 nutarė Agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo atmesti ir paliko jį nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad Agentūra sprendime nenurodė, nei kokie ekspertai, nei kada ir kokio pobūdžio ekspertizes atliko. Sprendime nėra jokios argumentacijos, pagrindžiančios pačios Agentūros vertinimą, kad pareiškėjo deklaruotos investicijos neatitiko rinkos kainos. Buvo atliktos dvi ekspertizės, tačiau Agentūros sprendime nenurodyta, kurios ekspertizės išvadomis ir kodėl buvo vadovautasi. Be to, pareiškėjui ekspertų išvadas pagrindžiantys duomenys nebuvo pateikti, kai Agentūroje buvo svarstomas klausimas dėl padarytų pažeidimų; jam nebuvo sudarytos galimybės ginčyti ekspertizių išvadas, nors teikė Agentūrai prieštaravimus, kad nesutinka su teiginiu, jog nurodytų prekių rinkos kainos su įrengimu yra mažesnės už pareiškėjo įsigytų analogiškų prekių kainą. Sprendime išvardytos teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas, tačiau jos konkrečiai nėra susietos su Agentūros nurodymu, kada pareiškėjas padarė aprašytus pažeidimus.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Agentūra užsakė ir 2014-03-26 gavo UAB „Deloitte Lietuva“ ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 3_79, tačiau, pareiškėjui su ja nesutikus (2014-07-02 paaiškinimas), kreipėsi į UAB „Civitta“. Būtent pastarosios parengta 2014-07-30 ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-2 Agentūra rėmėsi priimdama skundžiamą sprendimą. Pastarajame įvardydama ekspertų, vykusių į projekto įgyvendinimo vietą, pavardes. Iš ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-2 turinio matyti, kad UAB „Civitta“ ją parengė nuvykusi į projekto įgyvendinimo vietą, įvertinusi atliktus darbus, išnagrinėjusi pareiškėjo Agentūrai teiktus dokumentus (investicijų rangos sutartis, perdavimo–priėmimo aktus) bei remdamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų rekomendacijų 2013 m. spalio mėnesio kainomis. Statybos produkcijos sertifikavimo centro interneto puslapyje (http:/Avww.spsc.lt/cms/index.php?Itemid=326) nurodyta, jog šis centras aplinkos ministro pavedimu (2006-10-26 įsakymas Nr. D1-492) registruoja ir skelbia juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Šiame tinklalapyje pateiktos nuorodos į UAB „Sistela“ parengtas rekomendacijas. Įvertinus tai, kad ginčo investicijų pirkimo sutartys buvo sudarytos 2013-11-19, 2013-11-20, laikytina, jog, vertinant pareiškėjo investicijas, pagrįstai buvo remtasi 2013 m. spalio mėnesio skaičiuojamųjų kainų rekomendacijomis.
Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 21.1 p. (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-07-09 iki 2014-09-17) ir Paramos sutarties 4.2 p., tinkamomis finansuoti pripažįstamos tos išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. 2013-12-23 Agentūrai pateiktame mokėjimo prašyme pareiškėjas ginčo investicijoms (automobilių stovėjimo aikštelės, apžvalgos aikštelės, lauko tualeto, rekreacinių takų) įsigyti deklaravo 145 479 Lt sumą, tačiau atlikusi ekspertizę UAB „Civitta“ nustatė, kad jų rinkos vertė siekia 97 943 Lt. Netinkamomis finansuoti išlaidos sudarė 47 536 Lt, o nekompensuojama paramos suma 42 782,37 Lt (47 536 x 89,9999454473 proc. paramos intensyvumas). Įvertinusi UAB „Civitta” ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-2 pateiktą išvadą dėl ginčo investicijų rinkos vertės ir nustačiusi, kad 47 536 Lt suma nebuvo būtina ir mažiausia, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad išlaidos, viršijančios nustatytą investicijų rinkos vertę, yra netinkamos, nes nebuvo būtinos ir mažiausios, todėl negali būti kompensuojamos. Agentūra, remdamasi teisės aktų nuostatomis bei gautomis ekspertų išvadomis, skundžiamame sprendime pateikė motyvuotą vertinimą, kodėl pareiškėjo deklaruotos investicijos neatitiko rinkos kainos ir negali būti kompensuojamos.
Byloje nustatyta, kad Agentūra naujo pažeidimo tyrimo neatliko, tik iš naujo vertino Agentūros turimus bei pareiškėjo Agentūrai teiktus dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas Agentūros 2014-09-09 sprendimas. Agentūra 2016-08-25 sprendimu tik ištaisė LVAT 2016-08-02 nutartyje konstatuotus 2014-09-09 Agentūros sprendimo trūkumus, todėl teigti, kad Agentūra nesudarė pareiškėjui galimybių būti išklausytam, nėra pagrindo. Skundžiamame Sprendime pateikiami detalūs duomenys apie atliktas skaičiuojamąsias kainų ekspertizes, jas atlikusius subjektus, jų atlikimo turinį, rezultatus bei Agentūros atliktą vertinimą. Sprendime nurodomos aktualios teisės aktų nuostatos, jos yra tinkamai susietos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, skirtos sankcijos aiškiai motyvuotos. 2014 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjui el. paštu išsiųstas Agentūros pranešimas, kuriuo jis buvo kviečiamas 2014 m. rugpjūčio 12 d. atvykti į komisijos pažeidimų administravo klausimams spręsti posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo Projekto pažeidimų. Taip pat pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės teikti Agentūrai prašymus, paaiškinimus, todėl jo skundo argumentai dėl pareigos išklausyti asmenį pažeidimo laikytini nepagrįstais, prieštaraujančiais faktinėms aplinkybėms.
Pareiškėjui pateikus Mokėjimo prašymą, jame deklaruotų išlaidų tinkamumas finansuoti buvo vertinamas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis. Įgyvendinimo taisyklių 21.1 p. nustatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos tos išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Vadovaujantis šiais Įgyvendinimo taisyklių reikalavimais, pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su efektyviu paramos naudojimo principu, šios išlaidos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti, tai aiškiai nurodyta Sprendime. Sprendime ne tik detaliai paaiškinta pareiškėjo deklaruotų išlaidų dalies pripažinimo netinkamomis tvarka ir pagrindai, bet ir akcentuojamas pareiškėjo prisiimtas įsipareigojimas užtikrinti, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma (pareiškėjo deklaracijos 6 punktas). Įtraukdamas į Mokėjimo prašymą išlaidas, kurios nėra būtinos Projektui įgyvendinti, ir siekdamas gauti jų finansavimą, pareiškėjas nesilaikė prisiimto įsipareigojimo.
Skunde pareiškėjas savo poziciją grindžia tuo, kad investicijos buvo įsigytos neviršijant Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330. Metodikos tikslas – supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius. Metodikos 5 priede pateiktame investicijų sąraše nenurodomos konkrečių investicijų kokybinės charakteristikos. Metodikoje įtvirtinti didžiausi įkainiai nustato bendrą tinkamų finansuoti išlaidų dydį visoms konkrečios kategorijos investicijoms, neatsižvelgiant į kokybinius atskirų investicijų požymius (nedetalizuojant dydžio, medžiagų ar kitų požymių) ir joje nustatyta būtent didžiausia galima mokėti už atitinkamas investicijas paramos suma (tačiau ne konkreti rinkos kaina). Atsakovė pagrįstai teigia, kad tai nereiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju (atsižvelgiant į nustatytą būtent konkretaus perkamo objekto rinkos vertę) negali būti pripažinta kaip tinkama finansuoti mažesnė nei Metodikoje nurodytų įkainių suma. Nagrinėjamu atveju Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjo deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Dėl šios priežasties Metodikoje nustatyti didžiausi įkainiai ir Agentūros atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės rezultatai yra savo pobūdžiu skirtingi rodikliai, padedantys nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų dydį. Todėl tai, kad tam tikra pareiškėjo Mokėjimo prašyme deklaruojama investicija neviršija Metodikoje nustatyto didžiausio įkainio, savaime nereiškia, kad ši investicija įsigyta už rinkos kainą.
Pareiškėjas teigia, kad Administravimo taisyklių 197.1.8 p. paminėjimas Sprendime daro jį neteisėtu ir naikintinu, nes Administravimo taisyklių 197.1.8 p. buvo priimtas po to, kai pareiškėjas 2013-12-23 pateikė Agentūrai Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui mokėjimo prašymą, deklaravo išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus.
Atsakovė teigia, kad Administravimo taisyklių 197.1.8 p. buvo Administravimo taisyklių redakcijoje, galiojusioje tiek priimant sprendimą Nr. 7995, tiek skundžiamą Sprendimą.
Byloje nustatyta, kad, pareiškėjui pateikus Mokėjimo prašymą, jame deklaruotų išlaidų tinkamumas finansuoti buvo vertinamas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis. Įgyvendinimo taisyklių 21.1 p. nustatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos tos išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Vadovaujantis šiais Įgyvendinimo taisyklių reikalavimais, pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl to, kad Administravimo taisyklių 197.1.8 p. paminėjimas Sprendime daro jį neteisėtu, atmestini kaip nepagrįsti. Sprendime ne tik detaliai paaiškinta pareiškėjo deklaruotų išlaidų dalies pripažinimo netinkamomis tvarka ir pagrindai, bet ir akcentuojamas pareiškėjo prisiimtas įsipareigojimas užtikrinti, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma (pareiškėjo deklaracijos 6 punktas).
Agentūra gavo UAB „Deloitte Lietuva“ ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 3_79, tačiau, pareiškėjui su ja nesutikus (Agentūrai buvo pateikti paaiškinimai), Agentūra pakartotinai kreipėsi į UAB „Civitta“. Būtent pastarosios parengta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-2 Agentūra rėmėsi priimdama skundžiamą sprendimą. Iš pateiktos ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-2 turinio matyti, kad UAB „Civitta“ ją parengė nuvykusi į projekto įgyvendinimo vietą, įvertinusi atliktus darbus, išnagrinėjusi pareiškėjo Agentūrai teiktus dokumentus (investicijų rangos sutartis, perdavimo–priėmimo aktus) bei remdamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų rekomendacijų 2013 m. spalio mėnesio kainomis. Ginčo investicijų pirkimo sutartys buvo sudarytos 2013 m. lapkričio 19 d., 2013 lapkričio 20 d., vertinant pareiškėjo investicijas, pagrįstai buvo remtasi 2013 m. spalio mėnesio skaičiuojamųjų kainų rekomendacijomis. Atliekant vertinimą buvo vadovautasi visais pareiškėjo Agentūrai pateiktais dokumentais, priešingai, nei teigia pareiškėjas, buvo nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą. Taip pat, atliekant vertinimą, buvo vadovautasi 2013 m. spalio mėnesio skaičiuojamųjų kainų rekomendacijomis, kurias rengia atestuota įmonė UAB „Sistela“. UAB „Sistela“ įsteigta 1992 m. ir yra Aplinkos ministerijos atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė atlikti statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse. Statybos produkcijos sertifikavimo centras (Aplinkos ministerijos įsteigta nepriklausoma valstybės įmonė) registruoja ir skelbia juridinių asmenų (taip pat ir UAB „Sistela“), fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Vienas iš pagrindinių reikalavimų registracijai, jog rekomendacijos turi būti parengtos vadovaujantis aplinkos ministro statybos techniniame reglamente 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatytais principais. UAB „Sistela“ katalogai atnaujinami du kartus per metus, taip nuolat pateikiant informaciją apie aktualiausią kainų padėtį rinkoje. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kad ekspertinio vertinimo ataskaitomis negali būti remiamasi dėl to, kad Agentūros samdyti ekspertai neatliko reikiamo vertinimo.
Teismas daro išvadą, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog skundžiamas 2016-08-25 Agentūros sprendimas Nr. BRK-4595 yra motyvuotas, taikomos sankcijos pagrįstos teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo V. D. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.