Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui A. B., kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui P. L., nukentėjusiajai N. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė (laikina) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), susituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) - 4 mėn. viešųjų darbų, bausmę atlikęs;

2. 2021 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. kaltinamas tuo, kad jis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2021 m. balandžio 3 d. apie 13:00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine N. M. metu, tyčia sudavė vieną kartą nukentėjusiajai N. M. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to jis, 2021 m. rugsėjo 6 d. apie 23:30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine N. M. metu, tyčia suėmęs nukentėjusiajai N. M. už kairės kojos tempė ją iš lovos, toliau tęsdamas savo veiksmus tyčia suėmė nukentėjusiajai N. M. už plaukų ir taip laikydamas ją ištempė iš lovos ant grindų, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą.

Be to jis, 2021 m. rugsėjo 6 d. apie 23:30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę dukrą U. M., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia sugriebė ir suspaudė kairės rankos riešą nukentėjusiajai U. M., tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai U. M. fizinį skausmą.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (2021 m. balandžio 3 d.)

Kaltinamasis S. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2021 m. balandžio 3 d. N. M. grįžo namo neblaivi, buvo nenakvojusi namuose. Dėl to kilo žodinis konfliktas. N. M. nemušė, jokio smurto nebuvo. Jis alkoholį vartojo po konflikto. Neatkreipė dėmesio, ar grįžusi nukentėjusioji buvo sužalota. Kas galėjo sužaloti nukentėjusiąją – nežino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojos A. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji pažįsta N. M. apie metu laiko. Žino, kad N. jau kurį laiką nesutaria su savo sutuoktiniu S. M.. Apie tai pati N. jai pasakojo. Nesenai, galėjo būti 2021-04-03 vakare N. su savo dukromis buvo atėjusi pas ją (A. P.) į namus. N. sakė, jog S. girtauja, išvarė ją iš namų. N. jai jokių sužalojimų niekada nerodė, realių sužalojimų ji nėra mačiusi. Kai ji mato, jog N. būna susinervinusi, leidžia jai pernakvoti savo namuose, esant bėdai pagelbėja N. (1 t., b. l. 69-70)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad N. M. konstatuota nosies sumušimas, poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-04-03. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. (1 t., b. l. 65-66).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. balandžio 4 d. apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų daiktų įvykio vietoje nepaimta. Apžiūros metu fotografuota. (1 t., b. l. 27-34)

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) N. M., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog 2021 m. balandžio 3 d. apie 13.00 val. tarp jos ir ką tik į namus grįžusio neblaivaus sutuoktinio S. M., gim. (duomenys neskelbtini) kilo žodinis konfliktas. Vyras elgėsi agresyviai, keikė ją, vadino „kurva, suka“, prikaišiojo jai, jog ji turi meilužį, kad valkatauja nežinia kur. Žodinio konflikto metu S. M. N. M. trenkė į veidą ranka, taip sukeldamas moteriai skausmą. Nurodytas smurtą patyrusio asmens sužalojimas- patinimas veide, prie akies. (1 t., b. l. 23-26)

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti šeši vaizdo ir garso įrašai iš kamerų, esančių ant policijos pareigūnų uniformų („body“). Vaizdo įrašai daryti 2021 m. balandžio 3 d., laikotarpyje nuo 17:11:55 val. iki 17:23 val. Įrašuose užfiksuota, kad pareigūnus pasitikusi moteris nurodo, kad ją iš namų išvarė sutuoktinis, trenkė jai delnu per veidą. Policijos pareigūnams su moterimi užėjus į butą, matosi virtuvėje sėdintis vyras, kuris neigia smurtavęs prieš sutuoktinę, nurodo, kad tai ji valkatauja. Pareigūnei paklausus, vyras nurodo savo vardą- S. M.. Pareigūnai patikrina abiejų asmenų blaivumą alkotesteriu. Trečiame vaizdo įraše moteris nurodo, kad jai skauda nosį ir ranką. Moteris paaiškina, kad jai buvo suduota lauke ir paskui virtuvėje. Vyras vis dar neigia smurtavęs. Kituose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnai S. M. sodina į tarnybinį automobilį. (1 t., b. l. 87-90)

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Įrašas darytas 2021 m. balandžio 22 d. laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 15.28 val. Garso įraše užfiksuota, kad prisistatyti nenorėjusi moteris praneša, jog reikalinga policijos pareigūnų pagalba, adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš pranešėjos kaimynę smurtavo pastarosios vyras. (1 t., b. l. 95-99)

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 įrašų kopijomis nustatoma, kad 2021 m. balandžio 3 d. 17.17 val. S. M. nustatytas 1,38 promilės girtumas, o 2021 m. balandžio 3 d. 17 val. N. M. nustatytas 0,33 promilės girtumas. (1 t., b. l. 100-102)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padaryta savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis kaltės nepripažįsta. Nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta specialisto išvadoje Nr. G 583/2021(02). Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nors nukentėjusioji teisme pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį, S. M. kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusioji kaltinamąjį įvardija kaip asmenį, kuris prieš ją vartojo smurtą. Pareigūnai nustatė, kad tai S. M.. Į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi asmuo, kuris konkrečiai nurodė, kad reikalinga policijos pareigūnų pagalba, adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš pranešėjos kaimynę smurtavo pastarosios vyras. Specialistas išvadoje ne tik konstatavo sužalojimą nukentėjusiajai, tačiau ir nurodė, kad jis padarytas 2021 m. balandžio 3 d. vieno trauminio poveikio pasėkoje.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su N. M. metu, tyčia sudavė vieną kartą nukentėjusiajai N. M. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (2021 m. rugsėjo 6 d.)

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad galimai 2021 m. rugsėjo 6 d. vakare, buvo neblaivus, kilo konfliktas su nukentėjusiąja dėl darbo. Tiksliai neprisimena, bet galėjo būti, kad nukentėjusiąją ištraukė iš lovos, tampė už plaukų. Kilus konfliktui su N. M., pastaroji buvo vaikų kambaryje. Dukros mamą gynė. Galimai tuo metu jis U. sugriebė už riešo, bet tyčios nebuvo. Taip elgėsi, nes buvo piktas. Dėl girtumo detalių neprisimena. Mano, kad konflikto galėjo išvengti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojos U. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad rugsėjo mėnesį, tikslios datos neatsimena, ji apie 15.30 val. grįžo iš mokyklos, pakeliui lauke sutiko savo tėtį S. M.. Tėtis atrodė neblaivus. Namuose pavalgiusi ji išėjo į lauką pažaisti. Vakare parėjo į namus. Namuose buvo mama N. M., tėtis S. M. ir sesuo G. M.. Tėtis virtuvėje vartojo alkoholį, gėrė alų. Išgėręs tėtis pradėjo kabinėtis prie mamos, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais (kale, valkata). Apie 21.00-22.00 val. ji kartu su mama ir sese nuėjo miegoti į savo kambarį. Tėtis nuėjo į kitą kambarį. Naktį ji prabudo nuo tėčio rėkimo ant mamos. Tėtis, priėjęs prie lovos, kurioje ji (U. M.) su mama miegojo, suėmęs mamai už kojos, ištempė ją iš lovos. Tada suėmė mamai už rankų ir tampė už jų. Ji su sese G. bandė apginti mamą, bandė patraukti tėčio rankas nuo mamos. Tėtis rėkė ant mamos, varė ją iš namų. Tada tėtis priėjo prie lauko durų ir su varžtais užsuko buto duris, kad jos niekur neišeitų. Parūkęs virtuvėje, tėtis vėl grįžo į kambarį, kuriame buvo jos. Tada tėtis suėmė mamai už plaukų ir tampė ją už jų. Ji su sese vėl bandė apginti mamą nuo tėčio. Ginant mamą, tėtis jai (U. M.) stipriai suėmė už kairės rankos ir suspaudė ją, jai truputi skaudėjo. Tuomet tėtis paleido ir ją, ir mamą. Mamą tėtis pastūmė ir ji nukrito ant šalia buvusios lovos. Tuomet tėtis išėjo į kitą kambarį. Mama paskambino dėdei A. ir paprašė, kad jis padėtų joms išeiti iš namų. Netrukus į buto duris pradėjo belsti dėdė A.. Tėtis, supratęs, kad beldžiasi dėdė A., iš sandėliuko pasiėmė kirvį ir pradėjo rėkauti, kad jei dėdė A. įeis į vidų, jis jį užkapos. Tada dėdė A. nustojo belsti ir išėjo į lauką. Ji pro savo kambario langą matė, kad dėdė A. sėdi ant suoliuko šalia jų namo. Paskambinęs mamai, dėdė A. pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Mama tėčiui pasakė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai ir tėtis nuėjęs į kambarį atsigulė. Jos visos trys liko savo kambaryje. Neužilgo į namus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai beldė į buto duris, tačiau tėtis miegojo ir neatsuko užsuktų varžtais durų. Tuomet policijos pareigūnai išspyrė jų buto duris ir įėjo į vidų. Policininkai sulaikė jos tėtį ir išsivežė jį. Tą vakarą ji buvo labai išsigandusi. Ji bijojo savo tėčio, nes nežinojo ką jis gali padaryti. Jokių sužalojimų tėtis jai nepadarė, tik suėmė už rankos, kai ji gynė mamą. Ant mamos kairės rankos žasto ji matė sužalojimus (mėlynes). G. tėtis jokių sužalojimų tėtis nepadarė. (2 t., b. l. 50-53, 57-60).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojos G. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad tikslios dienos ji neatsimena, vakare ji su sese U. M. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi buvo išsigandusios. Bijojo savo tėčio S. M.. Tėtis buvo neblaivus ir rėkavo ant mamos N. M.. Ji su sese ir mama buvo savo kambaryje. Tėtis buvo virtuvėje, vartojo alkoholį. Jos norėjo užsidaryti savo kambario duris, bet tėtis įėjo į kambarį ir suėmęs mamai už plaukų, pradėjo ją už jų tampyti. Tėtis norėjo mamą ištempti iš kambario, bet ji su sese pradėjo ginti mamą nuo tėčio. Paleidęs mamą, tėtis vėl nuėjo į virtuvę ir toliau vartojo alkoholį. Paskui jis nuėjo miegoti, o ji su sese ir mama nuėjo miegoti į jų kambarį. Naktį tėtis atėjo į jų kambarį ir kumščiu du kartus sudavė mamai per galvą. Tada ji su sese vėl pradėjo ginti mamą, apsikabinusios mamą, neleido jos mušti. Tuomet tėtis išėjo iš jų kambario. Ji su sese buvo labai išsigandusios. Ji (G. M.) iš savo telefono paskambino telefono numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Tėtis tuo metu nuėjo prie jų buto durų ir užkalė duris su vinimis, kad jos niekur neišeitų. Paskui tėtis vėl nuėjo miegoti, o jos sėdėjo ant lovos. Nakties metu į jų namus atvyko policijos pareigūnai, jie beldėsi, bet tėtis miegojo ir neatsuko užkaltų vinimis durų. Tuomet policijos pareigūnai išspyrė buto duris ir įėjo į vidų. Jie sulaikė tėtį ir išsivežė jį. Tėtis jokių sužalojimų jai nepadarė. Ant mamos kairės rankos žasto ji matė sužalojimus (mėlynes). U. tėtis trenkė per dešinę ranką, kai ši gynė mamą, sesės dešinė ranka buvo paraudusi. Mama tą vakarą namuose nevartojo alkoholio. (2 t., b. l. 70-73).

Liudytojas A. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad galimai 2021 m. rugsėjo 6 d. vakare telefonu jam paskambino N. M. jaunesnioji dukra ir pasakė, kad tėvas jas skriaudžia, prašėsi pagalbos. Jis nuėjo prie M. buto, durys buvo užrakintos, niekas neįsileido, sklido triukšmas: vaikų verksmas. Su S. M. nebendravo. Sulaukė atvykstant pareigūnus ir matė kai jie išlaužė buto duris. Sužalotų žmonių nematė. Nei tą vakarą, nei vėliau niekas nepasakojo apie įvykį M. bute.

Liudytojas T. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirbo Jonavos r. PK vyr. patruliu. Galimai 2021 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, gavo pranešimą į Upninkus dėl smurto šeimoje. Atrodo, kad buvo smurtaujama prieš moterį ir dvi mergaites. Kad patekti į butą, reikėjo laužti duris, nes jos buvo užkaltos iš vidaus, neprisimena ar smurtautojas buvo neblaivus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo T. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. patruliuodamas su Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrule I. B. 00.05 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras muša savo žmoną, viduje yra 13 ir 16 metų vaikai. Atvykus nurodytu adresu, kieme juos pasitiko pranešėjas A., kuris paaiškino, kad jam paskambino nukentėjusios moters dukra ir paprašė pagalbos, kadangi tėtis muša jų mamą. Pranešėjas nurodė, kad jam atėjus prie buto durų jis girdėjo, kaip moteris šaukėsi pagalbos, taip pat verkė ir šaukė vaikai namuose. Pabeldus į buto duris, jų niekas neatidarė. Jis garsiai reikalavo atidaryti duris, tačiau niekas nereagavo ir durų neatidarė. Jiems priėjus prie buto durų, už jų nesigirdėjo jokių riksmų, buvo tylu. Jis pasakė, kad atvyko policijos pareigūnai, bet niekas nieko neatsakė iš buto nesklido jokių garsų. Jie nutarė išspirti medines lauko duris, kadangi šios buvo užsuktos iš vidaus. Išspyrus duris ir patekus į butą, ten buvo rasta išsigandusi moteris N. M. ir dvi taip pat išsigandusios jos dukros U. ir G.. Moters paklausus, kas nutiko, ši paaiškino, kad tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas ir vyras S. M. sugriebęs ją už plaukų tampė po namus, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Taip pat nurodė, kad jis smurtauja ne pirmą kartą, yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kitame kambaryje lovoje gulintas rastas S. M.. Kadangi vyriškis buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jam buvo uždėta spec. priemonė antrankiai. S. M. atsisakė tikrintis girtumą. Priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, galimas įtariamasis S. M. buvo sulaikytas. Medikų pagalbos moteris atsisakė. Akivaizdžių sužalojimų nei pas N. M., nei pas jos dukras nesimatė. Paklausus S. M., kodėl jis užsuko duris medvaržčiais iš vidaus, šis paaiškino, kad niekas neišeitų iš buto. (2 t., b. l. 95-98).

Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų daiktų įvykio vietoje nepaimta. Apžiūros metu fotografuota. (2 t., b. l. 25-31)

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kieme pareigūnus pasitiko pranešėjas A. R.. Bute, minėtu adresu, degė šviesa, pabeldus į buto duris, šių niekas neatidarė. A. B. paaiškino, girdėjęs, kaip kaimynas S. M. mušė savo žmoną N. M., ji šaukėsi pagalbos, verkė ir šaukė pagalbos vaikai namuose. Kadangi minėto buto durų niekas neatidarė, buvo išspirtos dvejos medinės lauko durys, kurios buvo užsuktos iš vidaus. Bute buvo rasta išsigandusi moteris N. M., kuri paaiškino, kad vyras ją tampė po namus už plaukų, vadino necenzūriniais žodžiais „padla, kurva, suka“. Ji jautė fizinį skausmą. Namuose taip pat buvo du vaikai. (2 t., b. l. 20-24).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti penki vaizdo ir garso įrašai iš kamerų, esančių ant policijos pareigūnų uniformų ("body"). Vaizdo įrašai daryti 2021 m. rugsėjo 7 d., laikotarpyje nuo 00:28:03 val. iki 00:51:03 val. Įrašuose užfiksuota, kad prie buto atėję policijos pareigūnai ir vyras beldžia į duris, prašo jas atidaryti, tačiau durų niekas neatidaro. Vyras aiškina, kad buto durys yra užsuktos iš vidaus. Pareigūnai išlaužia buto duris ir užeina į vidų. Viename kambaryje lovoje rastas gulintis vyras, atpažįstamas kaip S. M., jam uždedami antrankiai. Antrame vaizdo įraše užfiksuota moteris, atpažįstama kaip N. M., ir dvi mergaitės. Pareigūnui paklausus, kodėl niekas neatidarė durų, moteris sako, jog durys užsuktos iš vidaus. Mergaitės pareigūnams paklausus, ką darė vyras, pasako, kad „pradėjo rėkaut, mamą tampyt“. N. M. pasako, kad ją tampė už plaukų, pešė. Trečiame vaizdo įraše matosi, kad klausiamas, kodėl užsuko duris, S. M. atsako: „užsukau, kad nepabėgtų achui padla pas velnią tą va“. Paskui N. M. patikrinimas blaivumas- nustatomas 0,39 promilių girtumas, o S. M. tikrintis blaivumą atsisako. Paskutiniame įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai nuveža vyriškį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. (2 t., b. l. 103-105).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Įrašas darytas 2021 m. rugsėjo 7 d., jame užfiksuota, kad A. A. prašo iškviesti policijos pareigūnus, nes adresu (duomenys neskelbtini) kaimynas smurtauja prieš savo sutuoktinę, girdisi vaikų riksmai. (2 t., b. l. 109-111).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 įrašų kopijomis, kuriose užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. S. M. nustatytas 1,93 promilės girtumas, o 2021 m. rugsėjo 7 d. N. M. nustatytas 0,39 promilės girtumas. (1 t., b. l. 112-114).

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padaryta savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamasis iš dalies neigia savo kaltę, tačiau liudytojų parodymais ir rašytine medžiaga įrodyta, kad jis smurtavo prieš sutuoktinę ir tyčia suėmęs nukentėjusiajai N. M. už kairės kojos tempė ją iš lovos, toliau tęsdamas savo veiksmus tyčia suėmė nukentėjusiajai N. M. už plaukų ir taip laikydamas ją ištempė iš lovos ant grindų, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad įrodyta, kad S. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis kaltę pripažįsta dalinai, neneigia smurtavęs prieš sutuoktinę, tačiau mano, kad ji savo netinkamu elgesiu išprovokavusi tokį jo elgesį. Iš dalies neneigia ir smurto mažametės dukters U. atžvilgiu. Šiuo atveju manytina, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, t. y. būdamas brandaus amžiaus, suvokdamas, kad prieš jį mažametė dukra, kuri gina mamą, privalėjo kontroliuoti savo elgesį, numatyti pasekmes, ir nesukelti jai fizinio skausmo. Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, nukentėjusios parodymais ir kvalifikuota teisingai.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti r veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei.

S. M. teistas (3 t. b.l.12-16). Baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2021 m. birželio 22 d. pagal LR ANK 484 str. 1 d. (baudos nesumokėtos) (3 t. b.l. 23-27). VšĮ Jonavos PSPC PSPC nesilankė. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje gydytas VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje. Dgn.: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 30). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta kaltinamajam skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

S. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kadangi išnyko pagrindai, kuriais vadovaujantis kaltinamajam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, ji panaikintina, nepaskiriant kitos kardomosios priemonės.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreipiamas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Todėl, vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-219-453/2015). Dėl to, konstatuotina, kad byloje S. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 7 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika 2021 m. balandžio 3 d.) ir nubausti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika 2021 m. rugsėjo 6 d.) ir nubausti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 62 (šešiasdešimt dvi) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. balandžio 5 d., nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. kovo 2 d. ir laikyti jį pilnai atlikusiu bausmę. Nedelsiant paleisti teismo salėje.

Kardomąją priemonę - suėmimą - panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.