Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje Vokietijoje mūrininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas 2011-02-01 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. 15 MGL bauda, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Nuo 2007-04-27, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, iš bendrovės kasos 2009-02-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5, išrašytą direktoriaus pavaduotojo A. Č. vardu, paėmė 75 000 Lt, 2009-02-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 6 išrašytą direktoriaus pavaduotojo A. Č. vardu paėmė 125 000 Lt, 2009-03-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 išrašytą direktoriaus pavaduotojo A. Č. vardu paėmė 112 171,41 Lt, kurių panaudojimą pagrindė tikrovės neatitinkančiais dokumentais – Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis faktūromis ir grynų pinigų gavimo kvitais: 2009-02-10 sąskaita Nr. 512 34 800 eurų sumai arba pagal valiutos kursą 120060 Lt, 2009-02-18 sąskaita Nr. 522 28 589,94 eurų sumai arba pagal valiutos kursą 98635,30 Lt, 2009-03-16 sąskaita Nr. 568 22 334,82 eurų sumai arba pagal valiutos kursą 77055,13 Lt. Tokiu būdu V. S. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės 295.750,43 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Be to, V. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. už buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 str. 1 d. nuostatas, kad pagal apskaitos dokumentus, patvirtinančius ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turinčius rekvizitus, būtų galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą; 13 str. 1 d. dėl privalomų šių apskaitos dokumentų rekvizitų 4 p., 5 p., patvirtinančių ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį ir ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška, 13 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, laikotarpiu nuo 2009-02-10 iki 2009-06-30 tyčia, žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių komercinių santykių nebuvo, statybinių medžiagų nepirko, 295750,43 Lt išlaidų neturėjo, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę A. K., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku pateikė jai tikrovės neatitinkančius, tariamai Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus dokumentus – 2009-02-10 Nr. 512; 2009-02-18 Nr. 522; 2009-03-16 Nr. 568 sąskaitas, 2009-02-14, 2009-02-22, 2009-03-20, pinigų gavimo kvitus, grįsdamas realiai neįvykusias ūkines operacijas apskaitos dokumentais, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos ir nurodyti apskaitos rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Šiais tikrovės neatitinkančiais dokumentais vyr. buhalterė A. K. pagrindė 2009 m. birželio mėn. avanso apyskaitą Nr. 7, kurioje buvo fiksuotas grynųjų pinigų likutis 295750,43 Lt ir bei buhalterinėje apskaitoje parodė prekių įsigijimą iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 295750,43 Lt. Tokiu būdu V. S. apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2009-02-10 iki 2009-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino tik dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir parodė, kad statybinę veiklą pradėjo 2006 m., dirbo su patentu. Susikaupęs kapitalo, 2007 metais įsteigė uždarąją akcinę bendrovę, tikėjosi gauti žymiai daugiau ir geresnių užsakymų. Darbuotojai reikalavo ne mažesnių nei 2500–3000 Lt atlyginimų. Tuo metu Klaipėdos regione statybininkai gaudavo didesnius nei 3000 Lt atlyginimus. Priimant darbuotojus į darbą, sutardavo, kad bus mokamas ne mažesnis kaip 2500 Lt atlyginimas. Darbo sutartis buvo pasirašoma nurodant, kad bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas. Norėdamas išlaikyti darbuotojus, buvo priverstas apgaulingai vesti buhalterinę apskaitą. Tai tęsėsi apie dvejus metus. Darbuotojams atlyginimai buvo mokami ,,vokeliuose“. Statybinės medžiagos buvo perkamos iš įvairių vietų, iš įvairių firmų, buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Tam naudojo ir savo asmeninius pinigus. Nesuprasdamas buhalterinės apskaitos, daręs nusikaltimą, tačiau sau jokios naudos neturėjo. Tai daręs norėdamas išlaikyti darbuotojus ir įsitvirtinti statybos darbų rinkoje. Įmonėje dirbo apie 30 darbuotojų. Visiems darbininkams buvo mokamas papildomas atlyginimas. Darbininkų atlyginimams kas mėnesį reikėjo apie 40 000–45 000 Lt. Buhalterei nurodydavo, kad ji iš banko paimtų konkrečią sumą atlyginimams ir medžiagoms. Buhalterė klausdavo dėl išlaidas pateisinančių dokumentų trūkumų, o jis pažadėdavo juos ištaisyti. 2008 m. vasario mėnesyje kreditoriai pradėjo reikalauti, kad grąžintų skolas, o užsakovai vėluodavo atsiskaityti už atliktus darbus. Norėdamas grąžinti skolas kreditoriams, pinigus nuo 2008 metų pavasario skolinosi ir iš privačių asmenų. Iš viso pasiskolino apie 300000 Lt, tačiau fizinių asmenų nurodyti negali, nes nenori jiems pakenkti. 2009 m. vasario 9 d. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ už atliktus darbus gavo 75 000 Lt, 2009 02 18 – 125 000 Lt. Šiais pinigais taip pat grąžino skolas kreditoriams. Viena lenkų firma pardavė blokelius, tačiau sąskaitų neišrašė. Į Lomžos miestą važiavo 2009 m. vasario mėnesį. Vykdamas į Lenkiją žinojo, kokiai pinigų sumai reikia sąskaitų. Nuvykęs į tą firmą, pareikalavęs sąskaitų, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokios firmos, iš kurios buvo pirktos prekes, jau nebėra, išrašė sąskaitas ir pinigų gavimo kvitus, kuriose nurodė firmą ,,(duomenys neskelbtini)“. Neatkreipė dėmesio, kad sąskaitose nurodyta ne lenkų o vokiečių įmonė „(duomenys neskelbtini)“, su kuria bendrovė jokių sandorių neturėjo. Negali paaiškinti, kodėl sąskaitose nurodytos trys medžiagų pirkimo datos. Pinigus iš bendrovės kasos paėmė pagal kasos išlaidų orderius, išrašytus A. Č. vardu. Tas sąskaitas pridėjo prie kitų finansinių dokumentų, norėdamas padengti trūkumą. Nesupratęs, kad taip elgdamasis daro nusikaltimą. Pripažįsta, kad pateikė netikrus buhalterinius dokumentus, tačiau pinigų nepasisavino. Darbininkams atlyginimai buvo mokami iki 2008 m. pabaigos. 2008 m. viduryje, sumažėjo užsakymų. Darbuotojams atlyginimų nemažino, nes buvo pažadėti objektai Akmenėje, Šilalėje, todėl stengėsi išlaikyti darbuotojus. 2009 m. buvo mokami šiek tiek mažesni papildomi atlyginimai, atleido tik kelis darbuotojus. Apie 10 darbuotojų dirbo iki pat bankroto. Jie gaudavo neoficialų mažesnį atlyginimą – apie 1000–1200 Lt. Įmonė bankrutavo 2009 m. pavasarį. Iš byloje nustatyto trūkumo 90 procentų yra išmokėta darbininkams kaip atlyginimai, o 10 procentų – tai neužpajamuotas medžiagų pirkimas. Dabar dirba Vokietijoje, gauna 7000 Lt atlyginimą. Šiuo metu nedirba dėl šalčių, tačiau jam mokama 50 procentų alga. Sutinka atlyginti padarytą žalą. Šiuo metu pagal pareikštą civilinį ieškinį yra atlyginęs 4000 Lt. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Apklausta teisme liudytoja A. K. parodė, kad dirbo kaltinamojo įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2007-05-08 iki 2009-06-30 – kol bendrovei buvo paskelbtas bankrotas. Jos duktė I. G. buvo bendrovės administratorė. Bendrovėje buvo vienas buhalterės etatas. Ji tvarkė visą įmonės buhalterinę apskaitą, teikė deklaracijas Mokesčių inspekcijai, kitoms įmonėms. Įmonės pagrindinė veikla buvo statybos ir remonto darbai. Darbų apimtis įmonėje buvo vidutinė. Didžioji dalis darbų objektų buvo Klaipėdoje, bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“, kiti objektai Šilutėje. Įmonė dirbo ir kaip rangovas, ir kaip subrangovas. Ji nežinanti, ar visuomet buvo sudaromos sutartys su kitomis įmonėmis, nes ji to netikrino. Jai buvo pateikiami darbų priėmimo aktai. Pirma būdavo pasirašoma sutartis, o po darbų atlikimo surašomi darbų priėmimo aktai. Nebuvo taip, kad darbų priėmimo aktai būtų surašyti nesant sutarties. Grynaisiais pinigais bendrovėje disponavo direktorius, jam esant komandiruotėje – pavaduotojas A. Č.. Įmonėje bankinius pavedimus atlikdavusi ji, o jos duktė atlikdavo internetinius pervedimus. Buhalterinę apskaitą tvarkydavo pagal gautus finansinius dokumentus. Dokumentus paimdavo iš banko, kitus pateikdavo direktorius. Buvo kažkokie dokumentai iš užsienio įmonės gauti vasario mėnesyje, tačiau nebepamena nei šalies, nei įmonės pavadinimo. Bendrovė sandėlio neturėjo, todėl visos medžiagos buvo vežamos tiesiogiai į darbų objektus. Įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Bendrovė kelis kartus pirko polistirolą už bendrą apie 300 000 Lt sumą, tačiau pardavėjas jai nežinomas, jo neatsimena. Pinigai, kurių pasisavinimu kaltinamas direktorius, buvo gauti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Šių grynųjų pinigų ji nematė, matė tik dokumentus, kuriais buvo grindžiamas paminėtų pinigų išlaidavimas. Šie dokumentai buvo pristatyti pavėluotai. Dokumentus gavo tik 2009 m. rugpjūčio mėnesį, jau prasidėjus bankroto procedūrai. Nuo vasario iki rugpjūčio mėnesio minėti dokumentai į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti. Atnešęs dokumentus jai į namus, direktorius paprašė juos įtraukti į apskaitą. Pinigus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal kasos išlaidų orderius, išrašytus A. Č. vardu, gavo V. S.. A. Č. tik pasirašė ant orderių, kad gavo pinigus. Reikalavo, kad A. Č. atsiskaitytų už paimtus pinigus, tačiau jis paaiškino, jog nėra dokumentų. Vokietijos įmonės dokumentus, pateisinančius 295750 Lt kasos išlaidas, V. S. pateikė jau vykstant bendrovės bankroto procedūrai. Ji gaudavo 800 Lt algą ir apie 500 Lt priedą, kuris buvo išmokamas „vokelyje“, priedą gavo apie pusantrų metų. Atlyginimą jai mokėdavo direktorius. Žinojo, kad ir bendrovės darbininkams buvo mokami darbo sutartyje nenumatyti atlyginimo priedai. Ji išmokėdavo darbininkams algas pagal žiniaraščius, priedus mokėdavo pats direktorius. Kokio dydžio priedai buvo mokami darbininkams, ji nežinojo. Direktorius pats sprendė, kokio dydžio priedus mokėti darbininkams. Pinigus atlyginimams išmokėti paimdavo iš banko ji. Paimdavo didesnę sumą, nei būdavo nurodyta žiniaraštyje, nes reikėdavo pirkti prekes. Bendrovėje atlyginimams ir kitoms išlaidoms buvo bendra sąskaita. Direktorius nurodydavo, kokią sumą reikia paimti iš banko, jis pasirašydavo čekių knygelėje, paimtus pinigus atiduodavo direktoriui pagal kasos išlaidų orderį, kuris būdavo įtraukiamas į avansinę apyskaitą. Visi buhalteriniai dokumentai buvo jos kabinete. Jų niekas neperėmė iki birželio 30 d. Juos paliko užrakintame kabinete. V. S. buvo geras statybininkas, o apie buhalteriją neišmanė. Reikėdavo nuolat priminti, kad jis pateiktų buhalterijai dokumentus.

Liudytoja I. G., apklausta teisme, parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo administracinį darbą daugiau kaip metus. Ji gaudavo pastovų atlyginimą. Dirbo tik pusę darbo dienos. Papildomas atlyginimas jai nebuvo mokamas. Išrašinėdavo sąskaitas, rūpinosi korespondencija, darbuotojų priėmimais ir atleidimais iš darbo. Ji taip pat išmokėdavo darbuotojams atlyginimus pagal žiniaraščius. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Direktorius sėdėjo kitame kabinete, todėl ji nežinojo, ar jis mokėjo kokias nors premijas ar papildomus atlyginimus bendrovės darbuotojams. Apie tai negirdėjo ir iš kitų darbuotojų. Darbininkai jos neklausdavo apie papildomo atlyginimo išmokėjimus. Atlyginimus nuveždavo į objektus. Jai darbininkai jokių pretenzijų nereikšdavo, nes visus piniginius klausimus spręsdavo vadovas. Ji išmokėdavo atlyginimus tik pagal žiniaraščius. Ji taip pat atlikdavo piniginius pavedimus internetu. Taip buvo atsiskaitoma su tiekėjais už medžiagas. Bendrovė iš užsienio medžiagų nepirko. Jai nežinoma užsienio firma ,,(duomenys neskelbtini)“. Kiek ir kokiai įmonei pervesti pinigus už medžiagas, nurodydavo vadovas. Ji pervedimus atlikdavo tik internetu, kitų pervedimų neatlikdavo. Visi grynieji pinigai buvo pas vadovą. Grynieji pinigai pagal kasos dokumentus buvo išlaiduojami ir direktoriaus pavaduotojui A. Č., tačiau ar jis gaudavo tuos pinigus, jai nežinoma. A. Č. taip pat pasirašydavo ir finansines ataskaitas.

Kiek realiai pinigų buvo bendrovės kasoje, žinojo tik vadovas Ji grynuosius pinigus gaudavo tik algų išmokėjimui pagal žiniaraštį. Jokių kitų grynųjų pinigų iš vadovo negaudavo. Jai atlyginimas buvo mokamas visą jos darbo laiką, tik prieš įmonės bankrotą mokėjimai sutriko. Iki bankroto paskelbimo buvo keli atvejai, kai bendrovės sąskaitos buvo blokuojamos dėl vėlavimo atsiskaityti su kitomis įmonėmis.

Liudytojas A. Č. apklaustas teisme parodė, kad dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S. pavaduotoju. Lankydavosi objektuose, rūpinosi statybos ir remonto darbais. Jo žinioje buvo darbininkai. Šioje įmonėje dirbo nuo bendrovės įkūrimo. Įmonės finansus tvarkė direktorius ir buhalterė. Iš direktoriaus gaudavo po 100 ar 200 Lt smulkiems pirkiniams. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma. Jis pasirašė dokumentus, tačiau grynuosius pinigus paėmė direktorius. Avansinę apyskaitą tvarkydavo buhalterė. Jis rašydavo tabelius. Dokumentus pasirašyti jam atnešdavo buhalterė, tačiau grynųjų pinigų negaudavo. Pasirašęs ant orderių, tačiau neatsimena, iš kur tie pinigai buvo gauti. Bendrovė statė šešis gyvenamuosius namus Ketvergiuose pagal ,, (duomenys neskelbtini)“ užsakymą. Buhalterė atnešdavo dokumentus, juos pasirašydavo, tačiau jokių grynųjų pinigų negaudavo, net ir tais atvejais, kai direktoriaus nebūdavo. Jo atlyginimas buvo 1200 Lt, bendrovėje dirbo nuo 15 iki 20 darbininkų. Jis priedo prie atlyginimo negaudavo, o darbuotojai nuolat gaudavo papildomą užmokestį iš direktoriaus asmeniškai. Jis įmonėje pusę metų iki bankroto dirbo negaudamas atlyginimo. Tuo metu statybininkai už minimalų atlyginimą nedirbdavo. Direktoriaus jiems mokėdavo papildomą atlyginimą, taip jiems buvo mokamas 2500–2800 Lt atlyginimas. Buhalterė darbininkams išmokėdavo 800 Lt, o direktorius 1200–2000 Lt. Tuo metu buvo gera darbų pasiūla, todėl darbininkai už mažesnį atlyginimą nedirbdavo. Direktorius atlyginimus mokėdavo iš gautų atsiskaitymų už atliktus darbus. Direktorius buvo priverstas slėpti mokesčius, kad galėtų išlaikyti darbuotojus ir baigti Ketvergių ir kitus objektus. Direktorius puikus žmogus, jis visuomet, net ir skriausdamas savo šeimą, stengėsi išmokėti atlyginimus darbininkams. Sau jis nieko nėra pasisavinęs.

Liudytojas R. M. apklaustas teisme parodė, kad bendrovėje mūrininku dirbo metus laiko – nuo 2008 m. sausio mėnesio. Už darbą gaudavo oficialų 800 Lt atlyginimą, priklausomai nuo darbų apimties direktorius papildomai sumokėdavo apie 1000–1500 Lt. Atlyginimas buvo mokamas iki tol, kol sutriko atsiskaitymai su darbų užsakovais. Tai įvyko 2008 m. gruodžio pabaigoje. Direktorius paaiškino, kad su juo neatsiskaito įmonės, todėl nebėra lėšų mokėti algas darbininkams. Dėl to jis nedelsdamas ir nutraukė darbo sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu davęs kitokius parodymus, nes suklydęs nurodė darbo apmokėjimo aplinkybes prieš tai jo buvusioje darbovietėje.

Liudytojas A. S. parodė, kad dirbo bendrovėje apdailininku nuo 2007 m. spalio mėnesio. Atlyginimą mokėjo buhalterė ir direktorius. Buhalterė mokėjo 800 Lt algą pagal žiniaraštį, direktorius asmeniškai mokėdavo 1500–1700 Lt. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažiau kaip Vyriausybės nustatytas minimumas. Tokia tvarka atlyginimai buvo mokami visiems darbuotojams. Atlyginimų mokėjimai sutriko 2008 metų pabaigoje. Kai nebemokėjo atlyginimo, išėjo iš darbo. Buvo paaiškinta, kad atlyginimų nebemoka, nes kitos įmonės neatsiskaito už atliktus darbus. Ikiteisminio tyrimo metu davęs kitokius parodymus, nes direktorius buvo labai malonus žmogus, nenorėjo jam pakenkti.

Liudytojas A. K., apklaustas teisme, parodė, kad dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo įmonės susikūrimo iki 2009 m. Dirbo mūrininku, statybininku. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis. 2007 metais buvo didelė statybininkų paklausa. Gaudavo apie 3000 Lt atlyginimą, žiniaraštyje pasirašydavo už 800 Lt, 1800–2000 Lt gaudavo papildomai. 800 Lt išmokėdavo buhalterė, o likusią sumą – direktorius. Pinigai buvo mokami kontoroje arba objekte. Kiti darbuotojai taip pat gaudavo papildomas algas. Darbuotojai, dirbantys tą patį darbą, gaudavo vienodus atlyginimus. Kitokį darbą dirbančių darbuotojų atlyginimas galėjo skirtis apie 100 Lt.

Liudytojas E. Č. apklaustas teisme parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ meistru dirbo nuo 2008 m. pavasario. Dirbo tokius pat darbus, kaip ir kiti darbuotojai, tačiau buvo įformintas meistru. Direktorius pasakė, kad mokės minimumą, o likusią dalį gaus papildomai. Minimumą išmokėdavo buhalterė pagal žiniaraščius, o kitą dalį mokėjo direktorius. Iš viso gaudavo nuo 2500 Lt iki 3000 Lt atlyginimą. Atlyginimas buvo mokamas ir darbo vietoje, ir kontoroje. Buhalterė mokėjo atlyginimą tik pagal žiniaraštį, o papildomus pinigus išmokėdavo direktorius. Taip pat buvo mokamas darbo užmokestis ir kitiems darbuotojams.

Dėl svetimo turto pasisavinimo

Byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. S., suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, veikdamas tiesiogine tyčia, pasisavino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – turtą. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Byloje nustatytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad kaltinamasis V. S. iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos gavo pinigus ir jais disponavo. Nors kaltinamasis V. S., iš dalies pripažindamas savo kaltę, nurodė, kad nusikalstamus veiksmus atliko neturėdamas tikslo pasipelnyti asmeniškai, o siekdamas neteisėtu būdu gautus pinigus panaudoti bendrovės tikslų įgyvendinimui, taip pat tam panaudodamas ir savo asmenines lėšas, tačiau tokie jo teiginiai nepatvirtinti kitais duomenimis. Tiriant kaltinamojo teiginius apie bendrovės pinigų panaudojimą neoficialiam atlyginimui už darbą, bendrovės investicijoms, apklausti liudytojai A. Č., R. M., A. S., A. K., E. Č.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. Č. parodė, kad jam nebuvo žinoma ir direktorius nėra sakęs, kad bendrovės darbininkams yra mokami kokie nors papildomi atlyginimai (b. l. 166, t. 2). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. nurodė, kad dirbdamas bendrovėje nuo 2008 m. sausio iki 2009 m. sausio mėnesio gaudavo sutartą 1200 Lt atlygį už darbą, didesnio atlyginimo nėra gavęs, o nuo 2008 spalio mėnesio atlyginimo iš viso negavo. Atlyginimą išmokėdavo kasininkė. Jokių premijų ar priedų iš direktoriaus V. S. nėra gavęs (b. l. 170, t. 2) Liudytojas A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirbti apdailininku bendrovėje pradėjo nuo 2007 m. spalio mėnesio pabaigos, su V. S. žodžiu buvo sutartas 900–1100 Lt atlyginimas. Iki 2008 metų vidurio toks atlyginimas ir buvo mokamas, išskyrus du kartus, kai buvo išmokėtas didesnis atlyginimas. Po to atlyginimas buvo mokamas dalimis, direktorius nereikalavo pasirašyti už dalinę išmoką. Galėjo būti mėnesių, kai buvo išmokamas 2100–2300 Lt atlyginimas, tačiau tokia atlyginimo suma susidarydavo dėl iki galo neišmokėtų atlyginimų už ankstesnius mėnesius. Jokių priedų prie atlyginimo negaudavo. Direktorius neišmokėjo atlyginimo už 2009 m vasario ir kovo mėnesius (b. l. 172, t. 2). Apklausiami teisme šie liudytojai pakeitė parodymus, tvirtindami kaltinamojo V. S. parodymus, jog direktorius asmeniškai mokėjo neoficialų, sutartą atlyginimą. Šie liudytojai nurodė, kad gaudavo iš V. S. papildomas pinigų sumas, kurios su oficialiai gaunamu atlyginimu sudarydavo 2500–3000 Lt sumą. Aiškindami savo parodymų pakeitimo priežastis, šie liudytojai nurodė, kad klydo, ir ikiteisminio tyrimo nurodė atlyginimo išmokėjimo aplinkybes ne dirbdami „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje, o prieš tai buvusioje darbovietėje (liudytojas R. M.) arba todėl, kad nenorėjo pakenkti V. S., nes jis buvo geras žmogus (liudytojas A. S.). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nemotyvuotai teisme pakeistais šių liudytojų parodymais, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys. Iš byloje pateikto Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarimo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka buvo nubaustas už neįtraukto į bendrovės buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams 2008 10 06–2009 01 09 laikotarpiu. Tačiau teismas neturi galimybės remtis šiais liudytojų parodymais bei kaltinamojo gynėjo ikiteisminio tyrimo metu – 2011 10 14 – pateiktais darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščiais, nustatant neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio dydį bendrovės darbuotojams. Liudytojų parodymai apie jiems išmokėtų neoficialių atlyginimų sumas yra nevienodi ir neinformatyvūs, FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apygardos valdybos vyr. specialistė V. B. BPK 205 str. nustatyta tvarka atlikusi pateiktų dokumentų – 2008–2009 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščių apžiūrą, pateikė išvadą, kad pateikti dokumentai neatitinka 2001-06-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl jie nėra įtraukiami į bendrovės buhalterinę apskaitą. Taip pat specialistės išvadoje nurodyta, kad šie dokumentai nepasirašyti juos surašiusių asmenų, taip pat negalima nustatyti šalia pavardžių įrašytų skaičių reikšmės (b. l. 26–27, t. 3). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. S. pinigus iš bendrovės kasos paėmė – 75 000 Lt pagal 2009-02-09 kasos išlaidų orderį Nr. 5, 125 000 Lt pagal 2009-02-18 kasos išlaidų orderį Nr. 6 ir 112 171,41 Lt pagal 2009-03-16 kasos išlaidų orderį Nr.7, išrašytus A. Č. vardu, iš viso 312171,41 Lt. Iš bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009-02-10, 2009-02-18 ir 2009-03-16 sąskaitas iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta statybinių medžiagų už 295750,43 Lt ir už jas sumokėta pagal 2009-02-14, 2009-02-22 ir 2009-03-20 mokėjimo kvitus (b. l. 156–169, t. 1). Šios išlaidos nei 2009 m. vasario 28 d., nei kovo 31 d. avanso apyskaitos suvestinėse ir kasos knygoje nefiksuotos. Pagal avanso apyskaitos suvestinę 2009 m. vasario–kovo mėnesiais fiksuotas medžiagų įsigijimas už 4760,60 Lt, o grafoje „kitos paslaugos“ už medžiagas“ fiksuotos 22100 Lt išlaidos. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jokių statybinių medžiagų iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, šios faktinės aplinkybės neginčija ir pats kaltinamasis teigdamas, kad medžiagų pirkimo dokumentus Lenkijoje, Lomžos mieste, jam išrašęs vienos įmonės vadybininkas, tačiau jis neatkreipęs dėmesio, kad finansiniai dokumentai yra ne lenkų o Vokietijos įmonės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus V. S. pateikė vėliau, negu buvo sudaryta 2009 06 01 avanso apyskaita Nr. 7. Liudytoja A. K. apklausiama teisme paaiškino, kad šiuos dokumentus V. S. jai atvežė į namus vėliau negu buvo sudaryta avansinė apyskaita 2009 m. birželio 1 d. ir joje šios išlaidos nebuvo parodytos. Akivaizdu, kad šie duomenys paneigia kaltinamojo teiginius, jog iš bendrovės kasos paimti pinigai buvo panaudoti medžiagoms pirkti. Šie pinigai negalėjo būti ir nebuvo panaudoti ir bendrovės darbuotojų atlyginimams išmokėti, nes bylos duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atlyginimai bendrovės darbininkams nebuvo mokami nuo 2009 m. sausio mėnesio. Pagal 2009-05-04 avanso apyskaitą Nr. 6, patvirtintą vyr. buhalterės A. K. ir direktoriaus V. S. parašais, nustatyta, kad 2009-05-29 kasos liekana nurodoma 295750,43 Lt, o pagal buhalteriniuose dokumentuose rastą 2009-06-01 avanso apyskaitą Nr. 7 2009-06-01 dienos duomenimis pinigų liekana kasoje nurodoma „0“. Avanso apyskaitos suvestinėje Nr. 1 birželio mėn. kasos likutis deklaruojamas „0“. Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis V. S., pateikdamas bendrovės buhalterijai suklastotus medžiagų pirkimo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, jų pagrindu neteisėtai paėmė bendrovės kasoje buvusius pinigus – 295750,43 Lt Tokiu būdu kaltinamojo V. S. veiksmai susiję nuoseklia grandine, logiškai tarpusavyje susiję, pradedant nuo fiktyvių medžiagų pirkimo dokumentų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgijimo, baigiant 295750,43 Lt sumos išlaidavimu iš bendrovės kasos už tariamai pirktas medžiagas. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog V. S. žinioje buvo bendrovės kasoje sukaupti pinigai ir jis tomis lėšomis disponavo.

Taigi kaltinamasis V. S., turėdamas teisę disponuoti bendrovės pinigais, atliko svetimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – turto pasisavinimo veiksmus. Nustatyti kaltinamojo veiksmai patvirtina jo tiesioginę tyčią neteisėtai užvaldyti svetimą turtą. Kaltinamasis V. S. numatė, jog dėl tokių jo veiksmų bendrovė neteks jai priklausančio turto. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ir jo žinioje esantį turtą, tolesni V. S. veiksmai su pasisavintu turtu jo padarytos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Šiuo atveju kaltinamasis V. S. privalo atsakyti už fiktyvių dokumentų pagrindu pasisavintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 295 750,43 Lt. Taigi nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis V. S., veikdamas tiesiogine tyčia, pasisavino didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, padarė BK 183 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. laikotarpiu nuo 2009-02-10 iki 2009-06-30 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu laiku panaudojo suklastotus dokumentus, pateikdamas juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai, bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

BK 222 straipsnio 1 dalyje, be kitų atvejų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Byloje nustatyta, kad nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. ūkio subjekto vadovu. Būdamas atsakingas kaltinamasis V. S. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę A. K., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku pateikė jai tikrovės neatitinkančius, tariamai išrašytus dokumentus – 2009-02-10 Nr. 512; 2009-02-18 Nr. 522; 2009-03-16 Nr.568 sąskaitas, 2009-02-14, 2009-02-22, 2009-03-20, pinigų gavimo kvitus, grįsdamas realiai neįvykusias ūkines operacijas apskaitos dokumentais, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos ir nurodyti apskaitos rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Buhalterinėje apskaitoje atvaizduodamas faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – prekių įsigijimą iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ už 295750,43 Lt bei, pateikdamas buhalterijai tikrovės neatitinkančius, suklastotus dokumentus, kaltinamasis V. S. suvokė, kad pažeidžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., 13 straipsnio 1, 3 d. nuostatas. Pažeidimai padaryti sąmoningai, jie sukėlė 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus padarinius. Šie padariniai byloje yra nustatyti 2011 08 24 specialisto išvadoje Nr. 5-3/79 (b. l. 61–71, t. 2). Išvadoje konstatuota, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-10–2009-06-30 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kaltinamasis V. S. yra šio nusikaltimo subjektas. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimą, nusikaltimai nesusijęs su smurtu prieš asmenis. V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. V. S. dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, po padaryto nusikaltimo kitų nusikalstamų veikų ar administracinės teisės pažeidimų nepadarė, todėl kaip asmuo nėra toks pavojingas, kad jį nuo visuomenės reikėtų izoliuoti ilgam laiko tarpui. V. S. skiriama sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatomas atsižvelgus į asmenybę, nusikaltimu padarytos žalos dydį bei tai, kad kaltinamasis atlygino dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje nurodytos žalos – 4100 Lt, pasižada atlyginti visą žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vadovaujantis BK 61 str. 2 d. kaltinamajam skirtina mažesnė bausmė už šio nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad kaltinamasis atlygino dalį žalos pervesdamas į įmonės sąskaitą 4100 Lt. Prašo priteisti likusią ieškinio dalį. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs turtinę žalą, privalo ją atlyginti (BPK 109 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., ir nubausti:

pagal BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. suimti.

Priteisti iš V. S. 291650,43 Lt BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 10 06 nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, įvykdžius teismo nuosprendį dėl civilinio ieškinio, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.