Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą antstolei N. G., suinteresuotiems asmenims L. M., Luminor Bank, AS, AB „East West Agro“, UAB „Imlitex Agro“, UAB „Vygrita“ dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė 2019 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. S-19-166-15693 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Argumentuoja, jog CPK nenumato trečiųjų varžytynių galimybės, todėl antstolė, prieš skelbdama šias varžytynes, turėjo atlikti veiksmus, kurie privalomi prieš pirmąsias varžytynes, t. y. pateikti patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, sudaryti sąlygas jam pateikti prieštaravimus dėl turto vertės bei nustatyti 20 dienų terminą pasiūlyti savo pirkėją. Teigia, jog nė vieno iš šių veiksmų antstolė neatliko, nėra jokių įrodymų, kad būtų jam pranešusi apie nustatytą 30 000 Eur turto vertę ir kad būtų siūliusi pasiūlyti savo pirkėją. Apelianto teigimu, nutartis nepagrįsta įrodymais, o antstolė privalėjo paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Nurodo, jog traktorius parduotas už 24 000 Eur, įkainotas tik 30 000 Eur nepagrįstai ir neprofesionaliai, nesikreipus į vertintojus ir nenurodžius, kodėl nepaskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Pažymi, kad turto rinkos kaina žymiai didesnė, nei ją nustatė antstolė. Argumentuoja, jog CPK 681 straipsnis įtvirtina imperatyvią normą, kad jeigu dėl turto vertės kyla abejonių ir prieštaravimų, antstolis turto vertei nustatyti turi skirti ekspertizę. Taip pat teigia, kad apie pirmosios instancijos teismo posėdį nebuvo informuotas, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai) ir pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, jam asmeniškai pasirašytinai įteiktas teismo šaukimas į 2019 m. lapkričio 21 d. 9.30 val. teismo posėdį, tą pačią dieną apeliantas elektroniniu paštu 9.44 val. informavo teismą, kad susirgo jo sutuoktinė, todėl negalės dalyvauti teismo posėdyje, ir prašė jį atidėti. Teismo posėdis buvo atidėtas ir pareiškėjas taip pat parašu patvirtino gavęs teismo šaukimą į 2019 m. gruodžio 10 d. 9.30 val. teismo posėdį.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.

12. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog antstolė N. G. vykdo vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš pareiškėjo E. M. ir jo sutuoktinės L. M..

13. Vykdant priverstinį skolų išieškojimą, išieškojimas nukreiptas į vykdymo procese areštuotą kilnojamąjį turtą – 2014 m. gamybos traktorių „Lindner Geotrac 124“. 2019 m. kovo 7 d. antstolės patvarkymu Nr. S-19-166-4510, atsižvelgus į rinkos kainas ir skolininko nuomonę, įkeistas turtas – traktorius – įvertintas 50 000 Eur. Prieštaravimų dėl turto įvertinimo ar prašymo skirti turto įvertinimo ekspertizę negauta. Vadovaujantis CPK 718 straipsniu pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 proc. šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, o pagal CPK 722 straipsnį antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudaro 60 proc. Pirmosios 2019 m. balandžio 5 d. paskelbtos varžytynės neįvyko, nedalyvavo nė vienas pirkėjas ir turtas už 40 000 Eur (80 proc. pradinės vertės) nebuvo parduotas. Taip pat neįvyko ir antrosios, 2019 m. gegužės 28 d. paskelbtos, varžytynės ir traktorius neparduotas už 30 000 Eur (60 proc. pradinės vertės).

14. 2019 m. liepos 16 d. antstolės patvarkymu Nr. S-19-166-11614 įkeistas turtas perkainotas ir nustatyta varžytynėse parduodamo turto vertė – 30 000 Eur – atsižvelgiant į kreditoriaus Luminor bank, AS, pasiūlymą. Patvarkymas išsiųstas skolininkui registruotąja pašto siunta, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad įteiktas 2019 m. liepos 18 d. Patvarkyme skolininkui išaiškinta teisė teikti prieštaravimus dėl turto vertės, taip pat teisė pasiūlyti savo pirkėją, tačiau prieštaravimų dėl turto vertės negauta, turto pirkėjo skolininkas nesiūlė. 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. S-19-166-12813 antstolė paskelbė traktoriaus „Lindner Geotrac 124“ varžytynes Nr. 176319, nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 24 000 Eur, t. y. proc. turto vertės. Varžytynes laimėjo vienintelė jų dalyvė UAB „Vygrita“. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad patvarkymas skolininkui išsiųstas per Antstolių informacinę sistemą AIS ir skolininkas tą pačią dieną sistemoje patvarkymą perskaitė. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nebuvo informuotas apie turto įvertinimą, paskelbtas varžytynes ir kitus antstolio priimtus procesinius dokumentus.

15. Apeliantas argumentuoja, kad 2019 m. liepos 16 d. antstolės patvarkymu Nr. S-19-166-11614 turtas netinkamai įvertintas 30 000 Eur, t. y. aiškiai per maža kaina, ir ginčija 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą Nr. S-19-166-12813, kuriuo paskelbtos traktoriaus „Lindner Geotrac 124“ varžytynės Nr. 176319. Apelianto teigimu, antstolė privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

16. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Nors apeliantas argumentuoja, kad jam pareiškus prieštaravimus dėl turto vertės antstolė turėjo skirti ekspertizę, kaip minėta, gavęs 2019 m. liepos 16 d. antstolės patvarkymą Nr. S-19-166-11614 dėl turto perkainojimo pareiškėjas pretenzijų ir prieštaravimų dėl turto vertės nustatytu terminu nereiškė, todėl antstolė neturėjo pareigos skirti turto vertinimo ekspertizę. Be to, pareiškėjas savo pirkėjo nepasiūlė, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pats būtų kreipęsis į turto vertintojus ar prašęs antstolės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, bei nenurodė, kokia, jo nuomone, būtų tinkama traktoriaus kaina. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad traktoriai parduodami žymiai aukštesne kaina, tačiau jo pateikti duomenys (skelbimai) yra kito modelio traktorių. Pažymėtina, jog nei už 40 000 Eur, nei už 30 000 Eur varžytynėse traktorius nebuvo parduotas, todėl ši aplinkybė taip pat leidžia manyti, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. S-19-166-12813 paskelbtose varžytynėse nustatyta turto pardavimo kaina nėra žymiai mažesnė už realią rinkos vertę.

17. Vertindamas vykdomųjų bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių duomenų ir apeliantas jų nepateikė, kad antstolės nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainos. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Be to, apeliantas, siekdamas išvengti, jo manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, turėjo visas galimybes ir teisę, kuri ne kartą jam išaiškinta antstolės patvarkymais ir elektroniniais laiškais, pats siūlyti savo turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadarė.

18. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl ja abejoja. Tuo tarpu skolininkas, nesutikdamas su nustatyta turto verte, nepateikė jokių jų teiginius pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolės nustatytos vertės tinkamumu (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog savo nesutikimą su nustatyta turto rinkos verte pareiškėjas grindė iš esmės vien savo samprotavimais ir įrodymais nepagrįstais deklaratyviais teiginiais, argumentavo, kad jam tinkamai nepranešta apie antstolės priimtus patvarkymus, tačiau iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta priešingai.

19. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi skolininkas, nesutinkantis su antstolio nustatyta turto kaina, turi pareigą nedelsdamas pateikti prieštaravimus dėl jos, taip pat gali skųsti antstolio patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo. Kaip minėta, pareiškėjas 2019 m. liepos 16 d. antstolės patvarkymo Nr. S-19-166-11614 neginčijo ir prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė.

20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog antstolė ginčijamu patvarkymu netinkamai nustatė turto vertę ir pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, antstolei nekilo pareiga skirti turto vertės ekspertizę ar atšaukti varžytynes. Konstatuotina, jog antstolė Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką, varžytynių vykdymą, nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą patvarkymą.

21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.