Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-106-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2010-06-17
Bylos Nr.
1A-248-106-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
Nuteistasis
D. S., V., R. N., V. N., ir V
Advokatai
Antanas Lekstutis
Kategorijos

Pranešėja R. Valentinienė Teisėjas E. Antanauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A–248-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.2, 1.1.8.1.1, 1.2.14.5, 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Valentino Janonio,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistiesiems D. S., V. N.,gynėjams advokatams Antanui Lekstučiui, Antanui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S., R. N., V. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-05-12 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-05-12 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-02 nuosprendžiu ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams dviems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-05-12 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-02 nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. R., tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., R. N., D. S. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, siekdami turtinės naudos, pasikėsino apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės V. R. naudai, o būtent: iki 2009-03-27, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, V. N., disponuodamas informacija apie tai, kad V. R. lizingo sutarties pagrindu valdo ir naudojasi UAB „Swedbank lizingas“ priklausančiu „Kasko“ draudimu apdraustu automobiliu „Peugeot 207 CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas turtinės naudos, pasiūlė V. R. apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės, imituojant draudiminį įvykį bei apgaule įgyjant didelės vertės draudiminę išmoką, kuria būtų padengta automobilio „Peugeot 207 CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neišpirkta vertė. V. N. už V. R. pažadėtą 2000 litų atlygį subūrė organizuotą grupę sunkiam nusikaltimui daryti, t.y. didelės vertės sukčiavimui įvykdyti.

Nurodytu laiku V. N. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė sukčiavimo įvykdymo galimybes, būdą, vietą, laiką, įkalbėjo dalyvauti darant nusikaltimą M. V., V. R., R. N., D. S. bei nurodė R. N. ir D. S. surasti dar du asmenis, kurie turės dalyvauti nusikalstamoje veikoje, ką jie ir padarė, įkalbėdami K. V. ir A. D.. V. N. organizuotos grupės nariams paskirstė vaidmenis: D. S. per A. D. turėjo surasti autoįvykiui tinkamą nedraustą automobilį, kurį turėjo atvairuoti į įvykio vietą ir betarpiškai įvykdyti autoįvykį. K. V. su R. N. turėjo atvairuoti automobilį „Peugeot 207 CC“ į įvykio vietą, jį perduoti M. V., kuris automobilį „Peugeot 207 CC“ turėjo pastatyti prie kelio ženklo „PERKASAS“ bei įjungti avarinę šviesos signalizaciją, kad palengvintų A. D. įvykdyti autoįvykį tamsiu paros metu. Po to, M. V. su D. S. turėjo stebėti imituojamo draudiminio įvykio vietą, kad galėtų įspėti organizuotos grupės narius, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai ar kiti asmenys. K. V. su R. N. turėjo stebėti kelio atkarpą nuo Priekulės miesto pusės, V. N. ir V. R. turėjo stebėti kelio atkarpą iš Šilutės miesto pusės, kad daromo nusikaltimo nepastebėtų pašaliniai asmenys.

V. N. 2009-03-27, apie 22 val., vykdydamas iš anksto aptartą planą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais V. R., R. N., D. S., M. V., K. V. ir A. D. atvyko į jo ir V. R. pasirinktą vietą – kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 210 km atkarpą, kur jis - V. N. su V. R. liko stebėti aplinką kelyje nuo Šilutės miesto pusės, ir vadovauti organizuotai grupei mobiliojo ryšio telefonu, o K. V. su R. N. atvairavo automobilį „Peugeot 207 CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį perdavė M. V., o patys liko stebėti kelio atkarpą nuo Priekulės miesto pusės. Perdavus automobilį M. V., pastarasis pastatė jį prieš tiltą per Perkaso upę, ties ženklu „Priešpriešinio eismo pirmenybė“, įjungė avarinę šviesos signalizaciją ir kartu su D. S. liko stebėti aplinką šioje kelio atkarpoje. Po ko, A. D., iš anksto įsigytu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į numatytą eismo įvykio vietą, kur tyčia atsitrenkė į automobilio „Peugeot 207 CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį ir iš įvykio vietos pasišalino. 2009-03-27, apie 22.21 val., V. R., veikdamas pagal V. N. parengtą planą, apie neva įvykusį eismo įvykį mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris yra 8 608 10982, pranešė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK. 2009-04-16 V. R. apie tariamą draudiminį įvykį pranešė AB „Lietuvos draudimas“, po ko 2009-05-06 draudimo bendrovei pateikė prašymą išmokėti 43 134,85 litų išmoką, kuria planavo padengti neišpirkto turto dalį, kurio likutinė vertė 2009-03-27 sudarė 43 158,27 litus, tačiau nusikaltimo nebaigė – išmokos negavo, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nurodo, kad jo veika neteisingai kvalifikuota, byloje neįrodyta, kad jis žinojo ar galėjo žinoti, jog bus bandoma apgaule gauti draudiminę išmoką. Taip pat neįrodyta, kad jis pažinojo V. R. bei žinojo kitas šio nusikaltimo aplinkybes. Dar nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai subendrino bausmes su 2009-10-02 nuosprendžiu, nes bausmę pagal šį nuosprendį atliko. Nurodo, kad jis prisipažino dalyvavęs šiame autoįvykyje, nuoširdžiai dėl to gailisi. Jis turi mažametį vaiką, šeimoje yra vienintelis maitintojas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad telefoninių pokalbių išrašai rodo, kad jis šio nusikaltimo nepadarė. V. N. paprašė jo padėti, tačiau apie nusikalstamus ketinimus jis nežinojo. Kad buvo padarytas nusikaltimas jis suprato tik pareiškus jam įtarimą. Dėl šios priežasties jis atsisakė duoti parodymus, nenorėdamas pakenkti savo pusbroliui V. N.. Tvirtina, kad nėra įrodymų, jog jis būtų susijęs su šiuo nusikaltimu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. N. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir bausmę sumažinti keliais mėnesiais, nes prisipažino dėl padaryto nusikaltimo.

Nuteistasis D. S. ir jo gynėjas prašo nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis V. N. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistųjų V. N. ir R. N. gynėjas prašo ginamųjų nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl R. N. ir D. S. kaltės

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. N. ir D. S. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

Nuteistieji R. N. ir D. S. neigia padarę nusikaltimus, tvirtina nežinoję, kad daro nusikalstamus veiksmus. Nuteistasis R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. N. paprašytas jis atvairavo V. R. automobilį „Peugeot 207 CC“ iš Šilutės į Priekulę, ten iš jo automobilį perėmė V. N.. Tada jam buvo pažadėta, kad jį parveš į Klaipėdą, todėl jis laukė parkelyje Priekulėje. Apie autoįvykį jis nieko nežinojo, avarijos vietoje jo nebuvo (t. 5, b. l. 117-118). Nuteistasis D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo apie imituojamą avariją, tačiau imituojamojoje avarijoje nedalyvavo. Jis su R. N. ir dar vienu jam nepažįstamu asmeniu liko stovėti parkelyje Priekulėje ir laukė V. N., nes pastarasis pažadėjo parvežti jį namo. Nuteistasis V. N. patvirtino, kad suorganizavo automobilio „Peugeot 207 CC“ sudaužymą (t. 5, b. l. 119-120).

Tačiau R. N. parodymai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Iš 2009-05-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad V. N. mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2009-03-24 iki 2009-04-24 kontaktavo su kitais nuteistaisiais D. S., R. N., V. R. ir tarėsi apie pradedamą daryti nusikaltimą (t. 1, b. 1. 13-29, 33-45). Iš pokalbių turinio matyti, kad V. N. organizavo automobilio „Peugeot 207 CC“ tyčinį sugadinimą inscenizuojant eismo įvykį ir mobiliojo ryšio telefonais koordinavo R. N., V. R., D. S. ir kt. veiksmus. Pokalbių turinys detaliai atskleidžia, kad D. S. su M. V. buvo pasilikę įvykio vietoje prie automobilio „Peugeot 207 CC“, o jų veiksmus koordinavo V. N.. Šalia įvykio vietos buvo ir „Volkswagen Passat“, su kuriuo turėjo būti tyčia trenkiamasi. V. N. pokalbio su D. S. metu detaliai nurodinėja, kaip pastatyti automobilį, kad reikia įjungti automobilio avarinius šviesos signalus, jog kiti eismo dalyviai matytų, o po įvykio juos išjungti (pokalbis Nr. 909; t. 1, b. l. 20). D. S. kito pokalbio metu sako V. N.: „Vidžiau, užgeso mašina ten jo <keiksmažodis> vėl“, „apsisukant, reik padėt užstumt nu“. V. N. atsako, kad gerai (pokalbis Nr. 914; t. 1, b. l. 20). Teisiamojo posėdžio metu D. S. patvirtino, kad „Volkswagen Passat“ buvo techniškai netvarkingas, todėl jį reikėjo stumti, kad būtų paleistas variklis (t. 5, b. l. 136). Kito pokalbio metu D. S. klausia V. N.: „nu tai, kur tu nuvažiavai aš nesupratau“. Į tai V. N. atsako, kad „palauk, palauk <keiksmažodis> palauk, dar pabūk“. D. S. klausia, kur palaukti, V. N. atsako, kad nu pa..., ar neatvažiavo tavo draugelis?“; D. S. atsako, kad atvažiavo. V. N. sako: nu tai pa..., pabūk nu, tuoj“. Pokalbis baigtas (pokalbis Nr. 916; ten pat). Analogiškas pokalbis Nr. 919 (ten pat). Dar už kelių minučių V. N. nurodo D. S., kad pastarasis užsistumtų (turima omenyje automobilį „Volkswagen Passat“) ir važiuotų link Šilutės pusės (pokalbis Nr. 921; t. 1, b. l. 22). Dar kito pokalbio V. N. sako D. S.: „... mūsų pusė ... švaru ...“, D. S. sako, kad pas jos irgi „švaru“ ir klausia, ar jau važiuoti? V. N. sako: „davai, bėgėkis, varyk. Viskas, varo“, „startas paleistas“ (pokalbis Nr. 922; ten pat). Tokias aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio protokolas (t. 5, b. l. 135-138).

Pokalbių išklotinės tarp R. N. ir V. N. patvirtina, kad R. N. turėjo užduotį šiame nusikalstamos veikos mechanizme. Jis turėjo važiuoti į iš anksto sutartą vietą, tačiau vėlavo, nes reikėjo padėti pastumti automobilį. V. N. sako R. N.: „Nu važiuok karočė, ant Agluonėnų kelio karočė, < > ir karočė ten sustokite kur nors ...“ (Pokalbis Nr. 3477, kuris vyko 20:46 val.) Kito už kelių minučių sekusio pokalbio metu V. N. klausia R. N.: „Nu toli jūs dar? R. N. atsako, kad „ne, čia jau prie pervažos“; V. N. perklausia „Ai prie pervažos, ane?“ R. N. atsako: „nu dar triperį kol užstūmėm ..“ (Pokalbis Nr. 3479, kuris vyko 20:51 val.). Tai paneigia apelianto R. N. versiją, kad atvaręs V. R. automobilį, jis visą laiką laukė parkelyje Priekulėje. Tuo tarpu D. S. pokalbio su V. N. metu sako, kad „Robkė“ (turima omenyje R. N.) nenuvažiuotų, padėtų pastumti mašiną (Pokalbis Nr. 906, kuris vyko 20:36 val.). Šie pokalbiai patvirtina, kad R. N. tikrai buvo įvykio vietoje, padėjo užvesti automobilį, o vėliau V. N. nurodymu nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą stebėti aplinką.

Tokias aplinkybes patvirtina ir V. R. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu jis detaliai nurodė, kad prieš inscenizuojamą autoįvykį visi buvo susirinkę Priekulėje už I-o tilto prie parduotuvių. Buvo tamsu, todėl jis gerai visų asmenų neįsidėmėjo, tačiau visi asmenys išlipo iš automobilių „Volkswagen Passat“, „Peugeot“, „Volkswagen Golf“ (t. 3, b. l. 9-14).

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad R. N. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą veiką. Nors nuteistojo R. N. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis nieko nežinojo apie inscenizuojamą avariją, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis vykdė V. N. nurodymus, buvo įvykio vietoje, tamsiu paros metu saugojo kelio atkarpą nuo atsitiktinių žmonių, paneigia jo tokią gynybinę versiją.

BK 25 str. 3 d. nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina bendrą organizuotos grupės veiklos mechanizmą - tyčia kitu automobiliu sudaužyti automobilį „Peugeot 207 CC“ kad būtų gauta draudimo išmoka. Nuteistieji V. N. ir V. R. patvirtina, kad buvo sutarta dėl automobilio tyčinio sugadinimo ir tokiu būdu užsidirbti. V. N. pokablių išklotinės patvirtina, kad jis žinojo apie tokio automobilio vertę (pokalbis Nr. 3469, b. l., kuriame kalbama apie šį automobilį, jo vertę, pagaminimo metus ). Be to, tiek D. S., tiek R. N. dalyvavo avarijos inscenizacijoje ir žinojo, kad automobilis „Peugeot 207 CC“ bus apgadintas specialiai tam įsigytu techniškai netvarkingu automobiliu. Tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad apynaujo automobilio tyčinis sugadinimas inscenizuojant autoįvykį yra apgaulė, kuria siekiama neteisėto pasipelnymo. Kad tarp nuteistų asmenų buvo susitarimas veikti pagal iš anksto paruoštą planą, patvirtina V. R., iš dalies V. N., D. S. parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės. Be to, automobilio tyčiniam apgadinimui buvo ruošiamasi iš anksto. Kad niekas iš pašalinių asmenų atsitiktinai nepamatytų inscenizuotos avarijos buvo pasiskirstyta užduotimis: vieniems saugoti ir informuoti apie kelyje atvažiuojančius atsitiktinius automobilius, o kiti ruošė bei sudarė sąlygas automobilių susidūrimui. Apylinkės teismo nuosprendyje detaliai nurodyti visi būtini organizuotos grupės objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, t. y. minimalus tokios grupės dalyvių skaičius, jų susitarimas, nusikaltimo sunkumas, tam tikrų užduočių pasiskirstymas ir atlikimas. Aplinkybė, kiek iš tokio dalyvavimo nusikaltime naudos turės kiekvienas iš organizuotos grupės narių, kvalifikacijai reikšmės neturi.

BK 182 str. dispozicija numato, kad sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas apgaule savo ar kitų naudai. Todėl aplinkybė, kad organizuotos grupės nariai galėjo nežinoti apie draudimo išmoką nepaneigia jų dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto. Atitinkamai R. N. bei D. S. pagrįstai nuteisti pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Dėl bausmių.

Nuteistojo V. N. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. N., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, bendrininko vaidmenį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, paskirta bausmė atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.

V. N. teigia, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, tačiau nepagrįstai apylinkės teismas tokios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės bylos Nr. 2K-360/2006, 2K-526/2006, 2K-438/2008). Todėl bet koks nusikalstamos veikos pripažinimas pats savaime nėra laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Iš bylos matyti, kad V. N. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką (t. 3, b. l. 89-91, 94-95). Byloje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir ištirta veika, surinkti kaltinimą patvirtinantys duomenys, todėl apelianto prisipažinimą sąlygojo objektyvios aplinkybės. Be to, teisiamojo posėdžio metu apeliantas sutiko duoti parodymus tik kada išklausė kitų nuteistųjų parodymus (t. 5, b. l. 117). Apelianto parodymai nelaikytini nuoširdžiu prisipažinimu ir dėl to, kad jo parodymai nevisiškai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Klaidindamas teismą dėl R. N. dalyvavimo organizuotoje grupėje, jis siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės organizuotos grupės nariui R. N.. Siekiant nustatyti šią V. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti ne tik prisipažinimą dėl nusikaltimo padarymo, bet ir nuoširdų kaltininko gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nužudymo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar ne apsimestinis. Nustatydami kaltininko nuoširdų gailėjimąsi teismai paprastai įvertina jo elgesį tuoj po šio nusikaltimo padarymo ir vėliau. Nuteistojo V. N. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir klaidinantys. Teismas pagrįstai nenustatė V. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

V. N. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau teistas 5 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės už ankstesnį nusikaltimą, teistumas neišnykęs, todėl jis laikytinas recidyvistu ir jam pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Nustatyta, kad V. N. buvo aktyvus šio nusikaltimo padarymo dalyvis, rengėjas, organizuotos grupės narių veiksmų koordinatorius.

Apylinkės teismo nustatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 182 str. 2 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki aštuonerių metų, apylinkės teismo paskirta bausmė yra ženkliai mažesnė už šios bausmės vidurkį, nelaikytina aiškiai per griežta.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai subendrino bausmę su ankstesniu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-09 nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliantas naują nusikaltimą padarė po šio nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės tinkamai subendrintos vadovaudamasis BK 64 str. nuostatomis, taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių subendrinimo būdą (BK 64 str. 3 d.), todėl paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl dar labiau švelninti bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Nuteistasis D. S. skunde teigia, kad jam paskirta galutinė bausmė subendrinta neteisingai, nes jis atliko bausmę pagal 2009-10-02 nuosprendį. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Skundžiamu nuosprendžiu apelianto veika padaryta 2009 m. kovo 27 d., o bausme subendrinta su bausme pagal nuosprendį, kuris priimtas 2009 m. spalio 2 d. BK 63 str. 9 d. numato, kad bausmės bendrinamos BK 63 str. 1 d. numatytais atvejais ir tada, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. nuostatomis, teisingai subendrino šias bausmes ir į bausmės laiką, atitinkamai įskaitė atliktą bausmės laiką pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-02 nuosprendį.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų D. S., R. N., V. N. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėKolegijos teisėjai Violeta MiliuvienėValentinas Janonis