Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, - 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, - 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. K. konfiskuota 55 949,21 Lt, kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir: 1) panaikino nuosprendžio dalį, kuria A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) panaikino nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo A. K. skiriant bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje; 3) A. K., pripažintam kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, paskyrė bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams; 4) A. K., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, paskyrė bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. 5) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir A. K. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. 6) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams ir 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. 7) Kita nuosprendžio dalis nepakeista. 7) Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) plenarinė sesija 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro bei nuteistojo A. K. apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007-11-10 registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įsikūrusios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2008 m. gegužės - rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini)) Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 55 949,21 Lt, o būtent:

A. K. vienam organizuotos grupės nariui (dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini)) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė, kokios tariamai parduodamos prekės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose – faktūrose ir kituose dokumentuose.

Organizuotos grupės nariams kompiuterinės technikos pagalba į jų valdomos, bet jokios realios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-05-06 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-06 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-05-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-06-12 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-06-12 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-10 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-16 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-16 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-24 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-08-18 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-08-18 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), įrašius žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes iš viso už 201 102,51 Lt, tame tarpe 30 676,65 Lt PVM, o organizuotos grupės nariui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, minėtuose dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo parašais, vienas iš organizuotos grupės narių visus minėtus žinomai suklastotus dokumentus perdavė A. K..

A. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei nurodė pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus grynaisiais pinigais atsiskaityti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių nėra įvykę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2008-05-31 pagal kasos knygą (272) grynais atsiskaitymui, už suteiktas prekes A. K. išdavė 30 000 Lt, 2008-06-30 pagal kasos knygą (272) grynais atsiskaitymui, už suteiktas prekes A. K. išdavė 15 000 Lt, 2008-07-31 pagal kasos knygą (272) grynais atsiskaitymui, už suteiktas prekes A. K. išdavė 5 000 Lt, 2008-07-10 pagal kasos knygą (272) grynais atsiskaitymui, už suteiktas prekes A. K. išdavė 10 000 Lt, t.y. viso A. K. už suteiktas prekes išdavė 60 000 Lt, iš kurių A. K., už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neva suteiktas prekes, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 55 949,21 Lt.

A. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams, ir tokiu būdu padedant organizuotos grupės nariams (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini)) pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 55 949,21 Lt.

Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės - rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini)) Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus ir suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

A. K. vienam organizuotos grupės nariui (dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė, kokios tariamai parduodamos prekės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose – faktūrose ir kituose dokumentuose. Organizuotos grupės nariams kompiuterinės technikos pagalba į jų valdomos, bet jokios realios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-05-06 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-06 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-05-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-06-12 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-06-12 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-10 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-16 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-16 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-24 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-08-18 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-08-18 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), įrašius žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes iš viso už 201 102,51 Lt, tame tarpe 30 676,65 Lt PVM, o organizuotos grupės nariui, kaipUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, minėtuose dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo parašais, vienas iš organizuotos grupės narių visus minėtus žinomai suklastotus dokumentus perdavė A. K..

A. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nepardavė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė minėtas 2008-05-06 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-06 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-05-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-06-12 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-06-12 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-10 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-16 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-16 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-24 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-08-18 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-08-18 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, A. K., pagamino netikrus dokumentus ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus 2008 m. gegužės - rugpjūčio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu juos panaudojo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė didelę 55 949,21 Lt žalą.

Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas 2008 m. gegužės - rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su organizuotos grupės nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini)) Vilniaus, mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 30 676,65 Lt, o būtent:

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vienam iš organizuotos grupės nariui (dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini)) pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes, bei tokiu būdu sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, A. K. sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš R. V. įsigyti ir įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. A. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, pateikė R. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose – faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. K. iš vieno organizuotos grupės nario už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą piniginį atlygį įgijo suklastotus dokumentus :

2008-05-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-06 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-05-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-06-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-06-12 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-16 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-08-18 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tariamai sukūrė ir pardavė prekių ir paslaugų už 201 102,51 Lt, tame tarpe 30 676,65 Lt PVM. A. K. toliau vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą iš organizuotos grupės nario R. V. gautus minėtus žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašu bei visus šiuos dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad A. K. pateiktuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose-faktūrose, bei kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos prekės realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos – faktūros ir kiti specialios apskaitos dokumentai yra suklastoti įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų už 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių 22, 30, 31 langelius, taip 30 676,65 Lt sumažindami UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei šias deklaracijas 2008-07-23, 2008-07-25, 2008-08-25, 2008-09-25 elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu, A. K., veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini)) apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaikino turtinę prievolę sumokėti 30 676,65 Lt, į valstybės biudžetą.

Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės - rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini)) Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-05-06 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-06 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-05-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-06-12 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-06-12 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-10 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-16 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-16 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-24 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-08-18 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-08-18 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), sandoriai tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, nežinojusiems, kad minėti dokumentai yra suklastoti, A. K. nurodymu, užpildžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijas ir jų 22, 30, 31 langeliuose įrašius 30 676,65 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų paslaugų pirkimo PVM. A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams nurodė minėtas suklastotas PVM deklaracijas pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams minėtas suklastotas 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijas 2008-07-23, 2008-07-25, 2008-08-25, 2008-09-25 elektroniniu būdu pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams, A. K. panaudojo suklastotus dokumentus.

Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės - rugpjūčio mėnesiais, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini)) tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007-11-10 registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įsikūrusios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą – už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, 4 straipsnio nuostatą ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2008 m. gegužės - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. žinodamas, kad tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė organizuotos grupės nario R. V. pateiktus suklastotus: 2008-05-06 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-06 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-05-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-05-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-06-12 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-06-12 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-10 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-16 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-16 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-24 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-07-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2008-08-18 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) prie jos pridedamą 2008-08-18 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekes iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Sprendžiant iš tokių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, jis iš esmės neigia jo veikoje esant svetimo turto pasisavinimo požymių. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis turi būti peržiūrimas iš esmės.

Nepripažindamas pinigų išėmimo iš kasos fakto, nuteistasis skunde cituoja teismo nuosprendyje išdėstytą argumentaciją dėl sukčiavimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo, t. y. teikia nuorodą į teismo įrodyta pripažintą aplinkybę, jog bendrovių susitarimą dėl teikiamų paslaugų ir prekių patvirtinantys buhalteriniai dokumentai (taip pat ir PVM sąskaitos faktūros) buvo fikcija, siekiant įgyvendinti iš anksto parengtą schemą - išvengti turtinės prievolės mokėti į valstybės biudžetą PVM. Ši aplinkybė nuteistojo nuomone patvirtina, kad visi dokumentai (taip pat ir kasos išlaidos orderiai, kurie neva pagrindžia pinigų gavimo pagal juos faktą) buvo surašyti ir įtraukti į buhalterinę apskaitą realizuojant vieną ir tą patį tikslą, kurį nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis apeliaciniame skunde netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas.

Kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti neva fiktyvūs (t. y. nepanaudoti) išlaidų orderiai, kaip teigia nuteistasis, rodo, kad tokiais veiksmais buvo neteisėtai siekiama išgryninti bendrovės lėšas, nefiksuojant jų realaus panaudojimo. Šiuo atveju pastebėtina, kad nuteistojo aiškinimai dėl apmokėjimo už R. V. paslaugas teikiant fiktyvias sąskaitas faktūras ar dėl bendrovės prekių įgijimo be jų patvirtinančių dokumentų (t. y. nelegaliai) galimai iš tiesų buvo susiję, tačiau nesant tai pagrindžiančių rašytinių dokumentų, negalima daryti išvados, kad iš kasos paimti pinigai buvo skirti būtent šiam tikslui, t. y. atsiskaitymui su organizuotos grupės nariais už netikrų PVM sąskaitų faktūrų pagaminimą.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K., būdamas verslininku ir pakankamai ilgai dirbdamas versle, bent minimaliai suprato buhalterinę apskaitą, o būtent tai, kad bendrovės pajamų ir išlaidų įtraukimas į buhalterinę apskaitą pakeičia bendrovės ūkinę, finansinę būklę. Be to, kaltinime nurodytu laiku (tiksliau nuo 2008-05-16) būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą (tai objektyviai patvirtina teismui pateikti bendrovės dokumentai) leidžia spręsti, kad jis išmanė ir buvo susipažinęs su šią sritį reglamentuojančiais aktais.

Sprendžiant iš to, kad byloje esantys ginčijami kasos išlaidų orderiai buvo užpildyti (su visais rekvizitais) tinkamai ir įtraukti į bedrovės buhalterinę apskaitą, konstatuotina, kad visi dokumentai buvo užpildyti sąmoningai, siekiant, kad nurodytos sumos realiai atspindėtų jų išmokėjimą, t. y. išėmimą iš kasos.

Atmetant nuteistojo argumentus dėl 60 000 Lt jam išmokėjimo, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalis - 4050,79 Lt nuo šios 60 000 Lt sumos buvo sumokėti kitiems tiekėjams (išvados 11 punktas).Visa tai, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, leidžia pagrįstai manyti, kad kita pagal kaltinime nurodytus išlaidų orderius išduota pinigų suma iš tiesų buvo paimta, o, šią aplinkybę neigdamas, A. K. siekia sušvelninti savo padėtį.

Tokios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir ikiteisminio tyrimo metu teismui pateikti pataisyti apskaitos registro duomenys bei 2008-12-31 sudaryta paskolos sutartis. Nuteistasis nurodo, jog pašalinus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registro ,,Didžioji knyga“ įrašus apie pirkimus iš UAB ,(duomenys neskelbtini)“ už 201 102,51 Lt, kasos likutis 2008-05-01 liko nepakitęs – 29 676,19 Lt, ir vietoj išmokėtų 60 000 Lt nurodyta 8 024,06 Lt, kas yra 51 975, 94 Lt mažiau nei tyrimo pradžioje pateiktame apskaitos registre. Taip pat pataisytame apskaitos registre nurodyta, kad 2008-12-31 pagal paskolos sutartį Nr. 1, jam (A. K.) buvo išmokėta 44 000 Lt paskola. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, priešingai nei bando įrodyti nuteistasis, nagrinėjamu laikotarpiu įmonėje tikrai buvo grynųjų pinigų. Be to, nuteistojo pateiktos 2008 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių pataisytos PVM deklaracijos, o taip pat 2008-12-31 paskolos sutartis Nr. 1, negali būti vertinami kaip teisiškai reikšmingi ir paneigiantys pinigų išmokėjimo A. K. faktą pagal 2009 m. kratos metu paimtus išlaidų orderius. Šie dokumentai buvo pateikti jau atlikus įmonėje ir nuteistojo namuose kratas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinį - finansinį veiklos tyrimą. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu A. K. nurodyta 2008-12-31 paskolos sutartis buhalterinėje apskaitoje nebuvo rasta, jos tuomet nepateikė ir pats A. K.. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši paskolos sutartis buvo surašyta daug vėliau, siekiant pateisinti įmonės kasoje susidariusį lėšų trūkumą. Taip pat teismas pagrįstai laikė nelogiškais nuteistojo aiškinimus, kad įmonėje 2008 metais visą laiką trūko apyvartinių lėtų, o metams pasibaigus jis pasiskolino iš įmonės kasos visas buvusias pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes jos yra objektyviai patvirtintos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis – tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, kuri turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jos tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo apeliantas neteisėtai disponuodamas jo žinioje buvusiu bendrovės turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo tyčia darant minėtas nusiklastomas veikas buvo vieninga ir nukreipta ne išvengti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimą, kategoriškai teigdamas, kad suklastotas PVM sąskaitas faktūras naudojo išimtinai bendrovės interesais – siekdamas išsaugoti bendrovės mokumą ir nebankrutuoti. Apelianto skunde įvardinti liudytojo R. V. parodymai, kaip nurodo nuteistasis, iš tiesų patvirtina, jog jokie atsiskaitymai tarp bendrovių nevyko, tačiau A. K. kaltės dėl bendrovės turto pasisavinimo jie nepaneigia. Nuteistojo keliamos versijos išsamiai išnagrinėtos ir atmestos. Bylos proceso metu taip pat nebuvo gauta jokių duomenų, kad išgryninti pinigai buvo panaudoti išimtinai bendrovės interesais. Tokių duomenų nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei ją nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis nepateikė.

Apeliantas neteisus teigdamas, jog teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, perkeldami A. K. nekaltumo įrodinėjimo naštą. Šiuo klausimu kolegija pažymi, kad bylos procesas teisme vyksta remiantis rungimosi principu (BPK 7 straipsnis), todėl šalys savo iniciatyva privalo teikti įrodymus ar duomenis apie įrodymų šaltinius. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012, 2K-385/2012 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą dėl A. K. versijų ir nenustatė duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginius. Byloje įrodyta, kad A. K. iš įmonės kasos per kelis kartus paėmė 60 000 Lt. Jo teiginiai dėl kasos išlaidų išrašymo nėra įtikinami ir logiški, be to, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šias aplinkybes bei išdėstė argumentus, todėl juos atmeta. Kadangi ankstesni A. K. teiginiai apie kasos likutį, įmonės finansinę būklę, išgrynintų lėšų panaudojimo aplinkybes buvo išnagrinėti ir paneigti, A. K. versijos pripažintinos jo gynybos taktika, kurios nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys.

Taigi, apelianto įvykdytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai duoda pagrindą teigti, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos nuomone, A. K., paimdamas pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir juos išleisdamas (panaudodamas) savo reikmėms, suprato, kad dėl jo veikos kyla pavojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei, ir numatė, kad dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus padaryta didelė žala. Jo veiksmų visuma leidžia teigti, kad tokių padarinių jis ir siekė padarydamas šią veiką. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad A. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 55 949,21 Lt pasisavinimo. A. K. veikoje visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymiai yra nustatyti. Šiuo atveju pasisavinta suma viršija 250 MGL (250 MGL x 130 Lt = 32 500 Lt), todėl tai yra didelės vertės turtas (BK 190 straipsnis), ir šis požymis daro turto pasisavinimą kvalifikuotą, taigi A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą - išteisinti jį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalis

Nuteistasis A. K. tvirtina, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas jam inkriminuotas veikas pagal BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalis. Pagamindamas netikrus dokumentus ir suklastodamas tikrus dokumentus, kuriuos vėliau jis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu juos panaudojo, leidžia spręsti, kad buvo padaryta viena veika. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininko veika kvalifikuojama tuomet, jeigu dėl anksčiau išvardintų veiksmų buvo padaryta didelė žala. Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Šio nusikaltimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Kitaip tariant, kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumento suklastojimu laikomas ne tik jo turinio pakeitimas, bet ir atskirų dokumento dalių pakeitimas arba iškraipymas. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Čia pažymėtina ir tai , kad už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo atsako tuo atveju, jei ją padarė tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, pagamindamas netikrą dokumentą (arba klastodamas tikrą dokumentą) ar jį panaudodamas, realizuodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnis). Kaltės turinys dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, t. y. kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą (kasacinė nutartis Nr. 2K-516/2009).

Nagrinėjamu atveju A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagaminimą, suklastojimą ir panaudojimą įtraukiant šiuos dokumentus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė didelę 55 949,21 Lt žalą. Taip pat jis nuteistas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų suklastojimą ir jų panaudojimą pateikiant šias deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. dėl šių savo veiksmų jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis A. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, jog, kaip ūkio subjekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veikdamas išvien su organizuotos grupės nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas), vienam organizuotos grupės nariui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė, kokios neva parduodamos šiai bendrovei prekės turi būti įrašytos į PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus. Organizuotos grupės nariams į jų valdomos, bet jokios realios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus - PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridedamus kasos pajamų orderius) įrašius žinomai melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 201 102,51 Lt, iš kurių 30 676,65 Lt sudaro PVM, t. y. pagaminus netikrus dokumentus, perdavė juos pasirašyti jam (A. K.). Jis pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridėtus kasos pajamų orderius, su jose nurodytais žinomai melagingais duomenimis apie minėtų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai parduotas prekes, t. y. tokiu būdu suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridėtus kasos pajamų orderius – bei šiuos suklastotus dokumentus pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansininkei, nurodydamas juos įtraukti į buhalterinę apskaitą, ir tokiu būdu šiuos dokumentus panaudojo. Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl tokių neteisėtų nuteistojo A. K. veiksmų (šių dokumentų panaudojimo) bendrovei buvo padaryta didelė - 55 949,21 Lt žala, todėl teisėjų kolegija pakartotinai jų nekartos.

Nuteistasis A. K. taip pat neneigia, jog, žinodamas, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas faktūras sandoriai tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas ir pateikti VMI. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, nežinojusiems, kad minėti dokumentai yra suklastoti, A. K. nurodymu, užpildžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijas įrašius 30 676,65 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų paslaugų pirkimo PVM. A. K. nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkė minėtas suklastotas PVM deklaracijas elektroniniu būdu pateikė VMI darbuotojams. Būtent dėl tokių A. K. veiksmų – suklastotų oficialių dokumentų panaudojimo, jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog A. K. neteisėti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti tiek pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tiek pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sutaptį

Nuteistojo manymu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas jam inkriminuotas veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Mano, kad jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį 1 dalį, ir tokį savo teiginį motyvuoja remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-23/2011).

Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Nuteistojo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma, nes nurodomos kasacinės bylos aplinkybės, palyginus jas su A. K. inkriminuojamais nusikaltimais, yra skirtingos.

BK 222 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal susiformavusią teismų praktiką tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis.

Byloje nustatyta, kad A. K., žinodamas, jog sandoriai tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams pagal suklastotus dokumentus (nuosprendyje išvardintas sąskaitas – faktūras ir kasos pajamų orderius) užpildyti 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas ir jas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams minėtas suklastotas 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijas 2008-07-23, 2008-07-25, 2008-08-25, 2008-09-25 elektroniniu būdu pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu A. K. panaudojo suklastotus dokumentus. Būtent dėl šios nusikalstamos veikos jis ir yra pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Tuo tarpu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį A. K. nuteistas už tai, kad, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, (nuosprendyje nurodyti teisės aktai ir jų reikalavimų pažeidimai) apgaulingai ją tvarkė – į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė suklastotus buhalterinius dokumentus (PVM sąskaitas – faktūras, kasos pajamų orderius), kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Taigi A. K. inkriminuotų veikų analizė rodo, kad nuteistojo skunde nurodoma veika - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų suklastojimas ir jų panaudojimas, kurios kvalifikaciją ir ginčija nuteistasis, atskirai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuota. Šiuo konkrečiu atveju A. K. nuteistas tik už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl tokia jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Apelianto ginčijamos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, nėra susijusios ir negali būti kvalifikuojamos iš sutapties, todėl toks apelianto prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje A. K. veika – PVM sąskaitų faktūrų suklastojimas ir jų panaudojimas – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama atskirai, kadangi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų, o BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė, kuri dar yra ir alternatyvi kitoms bausmėms – baudai ir areštui, t. y. lengvesnis nusikaltimas (BK 222 straipsnio 1 dalis) negali apimti sunkesnio nusikaltimo (BK 300 straipsnio 3 dalis).

Dėl veikų kvalifikavimo iš sutapties

A. K., savo parašu kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius patvirtindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose, kurių pagrindu minėtos PVM deklaracijos buvo užpildytos, nurodyta įmonė - UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų ir prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė. Taip pat A. K. žinojo, kad nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams suklastotus dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitą, o vėliau jų pagrindu užpildyti 2008 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas ir jas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip sumažins mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Žinomai netikra (melaginga) informacija, įrašyta į PVM deklaraciją, kuri buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai – tai ne sandorių šalių pavadinimas, o melagingai nurodytos sumokėto (atskaitomo) PVM sumos. Tokiu būdu A. K., savo parašu patvirtindamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas įrašytus žinomai neteisingus duomenis, suklastojo tikrus dokumentus ir tuos dokumentus panaudojo, nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams šiuos suklastotus dokumentus pateikti VMI. Šiais A. K. veiksmais buvo padaryta žala valstybei, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši nusikalstama veika tiek objektyviaisiais, tiek subjektyviaisiais sudėties požymiais sutampa su A. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyvioji pusė pasireiškia vienodai – PVM sąskaitų faktūrų suklastojimas ir jų panaudojimas įtraukiant jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vėliau šiuos PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas taip jas suklastojant ir šių PVM deklaracijų panaudojimas pateikiant jas VMI. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, sutampa ir subjektyviosios pusės požymiais, t. y. abiejų veikų tikslas yra suprantamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui priklausančių PVM lėšų įgijimas ir atitinkamos turtinės prievolės panaikinimas tikrovės neatitinkančių dokumentų pagalba. Pagal susiformavusią teismų praktiką suklastotų oficialių dokumentų panaudojimas sukčiaujant iš sutapties pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes suklastoti dokumentai panaudoti kaip priemonė turtui užvaldyti. Tačiau, jeigu kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į turtą, jo veika kvalifikuotina iš sutapties ir pagal BK 300 straipsnį. Būtent tokia situacija yra nustatyta šioje byloje, t. y. byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. K. ne tik panaudojo suklastotus oficialius dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas kaip apgaulės priemonę įgyjant 30 676,65 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikinant turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, bet šiuos dokumentus pats ir suklastojo. Todėl nuteistojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusikalstamos veikos rezultatu pripažino 55 949,21 Lt sumą ir ją konfiskavo. Toks apelianto skundo argumentas nepagrįstas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas; be kito nurodyto konfiskuotino turto teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitą materialią vertę turinčius daiktus.

Nagrinėjamoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu konstatuota, kad A. K. tyčia klastojo įvairius buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir kt.) ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 55 949,21 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų. Byloje nenustatyta, kad ši iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimta pinigų suma A. K. buvo panaudota įmonės reikmėms. Priešingai, ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad iš bendrovės paimtus grynuosius pinigus A. K. panaudojo savo paties asmeniniams poreikiams tenkinti. A. K. veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui patikėtą ir jo pasisavintą bendrovės turtą – pinigines lėšas (55 949,21 Lt) pripažino nusikalstamos veikos rezultatu.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad minėtas bendrovės turtas (piniginės lėšos) būtų grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar būtų pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka, ar būtų susitarta dėl padarytos žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo kitokiu būdu, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto BK 72 straipsnio pagrindu konfiskavo 55 949,21 Lt kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Tais atvejais, kai juridinis asmuo dėl kokių nors priežasčių nereikalauja atlyginti fizinio asmens veiksmais padarytos ˛alos, negali būti daroma išvada, kad nusikaltimo rezultatas neturi būti konfiskuotas (kasacinė nutartis Nr. 2K-544/2012).

Dėl nuteistajam A. K. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo

Prokuroras mano, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes apygardos teismas be pagrindo A. K. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai paskyrė už nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes. Tuo tarpu nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jam paskirtą galutinę bausmę dar labiau sušvelninti. Prokuroro prašymas atmetamas, o nuteistojo prašymas dėl galutinės subendrintos bausmės sušvelninimo tenkinamas žemiau nurodytais motyvais.

Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagal BK 54 straipsnio 1 dalies reikalavimus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, išvardintos to paties straipsnio 2 dalyje. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę nuteistajam A. K., teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes.

A. K. padarė penkis nusikaltimus, iš kurių tik vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 183 straipsnio 2 dalis), kiti nusikaltimai priskiriami apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 300 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis), visi nusikaltimai yra nesmurtinio pobūdžio ir padaryti iš sutapties, siekiant vieningo tikslo - gauti grynųjų pinigų ir panaikinti prievolę mokėti į biudžetą PVM. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika truko neilgą laiko tarpą, o dalis kilusių padarinių buvo gana greitai pašalinti - ištaisyti buhalteriniai registrai ir į biudžetą sumokėta nepagrįstai sumažinto mokėtino PVM dalis.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savanoriškai atlygino valstybei padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, vedęs, augina mažametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau aptartos A. K. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, o taip pat ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės sudarė pagrindą apygardos teismui svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta, bausmės A. K. paskyrimo ir tokią bausmę paskirti (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju paskyrus nuteistajam BK 183 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą net ir švelniausią laisvės atėmimo bausmę, ji neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtino reikalavimo užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kad už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas ir bausmės švelninimas yra galimas, matyti ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K-110/2008).

Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, tai, kad A. K. nepripažino pasisavinęs bendrovės turtą, negali būti pagrindas iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes ikiteisminio tyrimo metu kitų nusikaltimų padarymo aplinkybių jis neginčijo ir davė išsamius parodymus. Dėl kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką teismui pakanka nustatyti, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 25K-276/2006, 2K-496/2007). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra laikomas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-513/2007).

Nagrinėjamoje byloje A. K. pripažino esmines nusikaltimų aplinkybes, o tai, kad jis teisme pakeitė parodymus, nurodydamas tikrąsias fiktyvių dokumentų įsigijimo aplinkybes ir įsigijimo tikslą, negalima laikyti, kad jis nepripažino kaltės. E. K. nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų parodo tai, kad jis visiškai atlygino valstybei padarytą žalą. Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad A. K. atsakomybę lengvinanti atsakomybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte pripažinta pagrįstai. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. K. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo prašymą dar labiau sušvelninti jam paskirtas bausmes, kurios, kolegijos vertinimu, ir taip negali būti laikomos per griežtos. Kaip jau minėta, A. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje be nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, apygardos teismas pagrįstai nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalis). Ne mažiau svarbu ir tai, kad už BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą teismas A. K. paskyrė bausmę, kuri tik nežymiai viršija BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 punktuose (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) numatytus baudos bausmės vidurkius, tuo tarpu už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą A. K. paskyrė BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą baudos bausmės vidurkį neviršijančią baudą. Kolegijos nuomone, šios bausmės negali būti laikomos per griežtos, juolab, kai ir pats nuteistasis savo prašymo dar labiau jas švelninti visiškai neargumentavo.

Tačiau kolegija nagrinėjamo nuteistojo skundo kontekste pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas šiuo nuosprendžiu paskirtų A. K. bausmių bendrinimą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai subendrino už atskirus nusikaltimus jam paskirtas bausmes, todėl šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo nuosprendis keistinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nepateikia nusikalstamų veikų sutapties sampratos, tačiau klausimai, susiję su skirtingomis nusikalstamų veikų rūšimis, nustatant bausmių pagal nusikalstamų veikų sutaptį skyrimą, sprendžiami pagal skirtingas taisykles.

Pažymėtina, kad BK 63 straipsnis numato bausmės skyrimą, esant dvejopai nusikalstamų veikų sutapčiai – realiajai ir idealiajai. Už visas nusikalstamas veikas pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgiant į sutapties rūšį, asmuo yra baudžiamas atskirai, tačiau galutinei bausmei, jos dydžiui ir rūšiai turi reikšmės, kokia yra nusikalstamų veikų sutaptis.

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu už penkis savarankiškus nusikaltimus paskirtas A. K. bausmes subendrino dalinio sudėjimo ir bausmių apėmimo būdais, t. y. neatsižvelgė į tai, kad visi nusikaltimai buvo padaryti turint vieningą sumanymą – į biudžetą mokėtino PVM sumažinimą ir grynųjų pinigų gavimą, o visi kiti jo veiksmai (buhalterinių dokumentų klastojimas, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo tik priemonė pasiekti pirmiau minėtą tikslą. Bylos duomenys patvirtina, kad suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukus į buhalterinę apskaitą, toliau apskaita buvo vykdoma nustatyta tvarka, už kiekvieną mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiant suklastotas PVM deklaracijas. Kadangi į deklaracijas įrašomi duomenys iš suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, šie žinomai neteisingi duomenys pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip PVM mokėtojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą – šiuo konkrečiu atveju 30 676,65 Lt PVM. Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą aptartu būdu buvo galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas prekes ir taip pagrindžiant jų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lėmė ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsirado ne vienu metu, sukėlė vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokia situacija atsižvelgus į šios bylos faktines aplinkybes yra prilyginama idealiai sutapčiai.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, bendrindamas šias bausmes, turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis ir taikyti bausmių apėmimo būdą.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.