Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4547-1001/2019 pagal I. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsileipimo į jį teisiniai argumentai

6. Apelianto nuomone, nutartis yra nepagrįsta, priimta neįvertinus visų (svarbių) faktinių aplinkybių, todėl naikintina. Apeliantas nurodo, jog vykdo 2019 m. liepos 31 d. šalių sudarytą ir teismo patvirtiną taikos sutartį ir nėra susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, todėl teismo nutartis dėl taikos sutarties neturėtų būti vykdoma priverstinai (vykdymo procese).

7. Pažymi, jog Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-670-212/2019, kurioje suinteresuotais asmenimis dalyvavo ir atsakovas, ir pareiškėja, 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi konstatavo, jog yra susidariusi gana didelė viršijanti 1 900 Eur sumą gera valia atsakovo mokėto išlaikymo nepilnametėms dukroms permoka. Po visų ginčų šalys (atsakovas ir pareiškėja) žodžiu sutarė, jog atsakovo permokėtą 1 900 Eur išlaikymo sumą atsakovas galės įskaityti savo nuožiūra, mokėdamas išlaikymą nepilnametei dukrai pagal 2019 m. liepos 31 d. šalių sudarytą ir teismo patvirtiną taikos sutartį.

8. Pripažįsta, jog nuo šių metų gegužės mėnesio dėl pablogėjusios ir sudėtingos finansinės padėties faktiškai nemokėjo išlaikymo, tačiau, kaip ir buvo sutarta su pareiškėja, ėmė įskaitinėti minėtą 1 900 Eur išlaikymo permoką. Ir pareiškėja dėl to jokių pretenzijų atsakovui neturėjo nei gegužės, nei birželio, nei liepos mėnesiais, tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais pripažindama šalių susitarimą. 2019 m. rugpjūčio 10 d. atsakovui gavus nutartį, pareiškėjai buvo pateiktas ir rašytinis pareiškimas dėl išlaikymo permokos įskaitymo, t. y. iš permokėtos 1900 Eur išlaikymo sumos atsakovas įskaitė išlaikymą už 8 mėnesius (8 x 225), bei 100 Eur sumą įskaitė už mokėtiną išlaikymo indeksavimą. Tokiu būdu, atsakovas išlaikymą yra sumokėjęs pareiškėjai nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio imtinai ir jokio išlaikymo įsiskolinimo pagal 2019 m. liepos 31 d. šalių sudarytą ir teismo patvirtiną taikos sutartį nėra, todėl nėra pagrindo išduoti ir vykdomąjį raštą.

11. Patvirtina, kad gavo iš atsakovo rašytinį pareiškimą dėl išlaikymo permokos įskaitymo, tačiau su tokio išlaikymo permokos įskaitymu kategoriškai nesutinka. Apeliantas žinojo, kad 2013-2017 m. moka didesnį išlaikymo, nei šalys buvo susitarę, tačiau tai darė savo iniciatyva, niekada nėra prašęs pareiškėjos įskaityti prieš tai mokamo didesnio išlaikymo kitiems mėnesiams, todėl negalima daryti išvados, kad iki pateikiant prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą, nepilnametei dukrai susidarė permoka ir kad pareiškėja turėjo ar galėjo tai suprasti. Be to, apeliantas, pervesdamas lėšas kaip išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nenurodydavo, kad jis mokamas avansu, nenurodydavo už kokius sekančius mėnesius išlaikymas teikiamas. 2019 m. liepos 31 d. pasirašant taikos sutartį, apeliantas taip pat nekėlė klausimo dėl susidariusios permokos įskaitymo ir sutiko teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai.

12. Pažymi, jog apeliantas prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad jis yra užskaitęs permoką ir yra sumokėjęs išlaikymą nepilnametei dukrai iki 2020 m. gruodžio mėnesio imtinai, nes 2020 m. rugpjūčio 25 d. pervedė pareiškėjai 225 Eur, paskirtyje nurodydamas, kad tai yra vaikų išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, jog suinteresuotas asmuo (apeliantas) nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį.

16. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas).

17. Kaip patvirtina bylos duomenys, nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4547-1001/2019. Kadangi minėta nutartis įsiteisėjo, ji jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

18. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, sutikdamas su apeliantu, konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalis. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę ir pan. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų CPK nustatyta tvarka neįteikė apeliantui ir nesudarė galimybės jam pareikšti nuomonę dėl pareiškėjos prašymo, pateikti įrodymus, nors, minėta, teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Šios pareigos nešalina ir ta aplinkybė, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

20. Iš pateikto atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui mokėjimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko interesais.

21. Teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nepasisako dėl šalių nurodytų aplinkybių, nes jų pagrįstumą turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino faktinių aplinkybių, apie gautą prašymą tinkamai nepranešė apeliantui, nepareikalavo šalių paaiškinimų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjos prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos I. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.