Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. O., A. A., A. V., A. P. ir kitų (iš viso 212 ieškovų) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3328-614/2017 pagal ieškovų A. O., A. A., A. V., A. P. ir kitų ieškovų, nurodytų pirmame ieškinio priede, ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl pripažinimo investuotojais ir duomenų perdavimo bei draudimo išmokų išmokėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. O., A. A., A. V., A. P. ir kiti (iš viso 212 ieškovų) teigė, kad jie yra atsakovės BAB banko SNORAS kreditoriai, kurie sumokėjo už atsakovės neišleistos emisijos akcijas ir akcijų negavo, pareiškė ieškinį atsakovėms BAB bankui SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriuo prašo pripažinti kiekvieną pirmame ieškinio priede nurodytą ieškovą investuotoju, turinčiu teisę gauti draudimo išsimoką, įpareigoti BAB banką SNORAS pateikti duomenis dėl kiekvieno ieškovo teisės gauti draudimo išmoką ir įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti draudimo išmoką iki 22 000 Eur kiekvienam ieškovui pagal individualizuotai pirmame priede pateiktus duomenis bei priteisti įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-03-21 nutartimi nutarė nustatyti ieškovams 30 dienų terminą nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyto dydžio žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad ieškovai duomenų apie tai, kad sumokėtas žyminis mokestis, nepateikė. Ieškovai nurodė bendrą ieškinio sumą 977 848,41 Eur. Dėl to teismas sprendė, kad už turtinį reikalavimą mokėtinas 12 555 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovai ieškinį pareiškė per EPP, todėl turi būti sumokėta 75 proc. žyminio mokesčio dalis, t. y. 9 416,25 Eur.

Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai nurodė, kad jie atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 str. 9 p. pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 str. pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; teisėjų kolegijos 2014-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.). Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis.

Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę BAB banką SNORAS pateikti duomenis apie ieškovus nėra turtinis reikalavimas. Teismo vertinimu, toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas bankroto byloje. Kitas ieškovų reikalavimas - įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti ieškovams draudimo išmokas (sumas, nurodytas ieškinio priede) yra turtinis reikalavimas ir jis reiškiamas ne bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, o draudimo įmonei. Dėl to teismas darė išvadą, kad pastarasis reikalavimas kildinamas iš draudimo teisinių santykių, jis nėra laikytinas bankroto bylos dalimi.

Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str. 26 p. įsipareigojimų investuotojams draudžiamasis įvykis yra bankroto bylos iškėlimas įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui, nešalina to fakto, kad reikalavimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nukreiptas ne į bankrutavusį banką. Šis reikalavimas nelaikytinas bankroto byloje pareikštu reikalavimu.

Teismas sprendė, kad siekdami įgyti banko akcijų ieškovai taip pat nelaikytini vartotojais (Akcinių bendrovių įstatymo 3 str. 1 d.; Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 str. 4 d., LR Vertybinių popierių įstatymo 2 str. 2 d.).

Teismo vertinimu, abiem atsakovams pareikšti reikalavimai savarankiški ir gali būti nagrinėjami tiek vienoje byloje, tiek atskirai. Dėl to teismas konstatavo, kad nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.

Teismas nurodė, jeigu ieškovai pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalins trūkumus, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, ieškinys bus laikomas paduotu dalyje dėl reikalavimų BAB bankui SNORAS, o dėl turtinių reikalavimų pareikštų atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovų atstovui (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai A. O., A. A., A. V., A. P. ir kiti ieškovai, nurodyti pirmame ieškinio priede, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-03-21 nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmos instancijos teismo įpareigojimas ieškovams sumokėti žyminį mokestį yra nepagrįstas. Taikant CPK 83 str. 1 d. 9 p. ieškovai, AB banko SNORAS kreditoriai, turi būti atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokią poziciją patvirtina nusistovėjusi teismų praktika, kai ieškovai, AB banko SNORAS kreditoriai, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o sumokėjusiems - grąžinamas žyminis mokestis vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 9 p. (Vilniaus apygardos teismo 2016-08-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3501-781/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3452-275/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-04-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-897-567/2016 ).

Pirmos instancijos teismas pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus, bendruosius civilinio proceso tikslus, netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes praėjus 14 dienų nuo bylos grąžinimo iš Lietuvos apeliacinio teismo – skundžiama nutartimi nustatė anksčiau neidentifikuotus papildomus ieškinio trūkumus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-03-21 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatytas ieškovams terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai nurodė bendrą ieškinio sumą 977 848,41 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už turtinį reikalavimą mokėtinas 12 555 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovai ieškinį pareiškė per EPP, todėl turi būti sumokėta 75 proc. žyminio mokesčio dalis, t. y. 9 416,25 Eur.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismo įpareigojimas ieškovams sumokėti žyminį mokestį yra nepagrįstas, kadangi ieškovai, AB banko SNORAS kreditoriai, turi būti atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Apeliantai nurodo, kad tokią poziciją patvirtina nusistovėjusi teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2016-08-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3501-781/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3452-275/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-04-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-897-567/2016 ). Apeliacinis teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

CPK 4 straipsnyje nustatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tuo tarpu, apeliantai remiasi pirmosios instancijos teismo sprendimuose išdėstytais motyvais, kurie nelaikytini suformuota teismų praktika, kuria vadovaujasi teismai.

Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovų reikalavimas - įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti ieškovams draudimo išmokas (sumas, nurodytas ieškinio priede) yra turtinis reikalavimas ir jis reiškiamas ne bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, o draudimo įmonei. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pastarasis reikalavimas kildinamas iš draudimo teisinių santykių, jis nėra laikytinas bankroto bylos dalimi. Vien ta aplinkybė, kad pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str. 26 p. įsipareigojimų investuotojams draudžiamasis įvykis yra bankroto bylos iškėlimas įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui, nešalina to fakto, kad reikalavimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nukreiptas ne į bankrutavusį banką. Šis reikalavimas nelaikytinas bankroto byloje pareikštu reikalavimu.

Apeliacinis teismas pažymi, kad imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką / pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Taigi asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai galbūt pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-516/2017).

Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog pirmos instancijos teismas pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus, bendruosius civilinio proceso tikslus, netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes praėjus 14 dienų nuo bylos grąžinimo iš Lietuvos apeliacinio teismo – skundžiama nutartimi nustatė anksčiau neidentifikuotus papildomus ieškinio trūkumus.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, todėl nustatytinas naujas.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Nustatyti ieškovams 30 dienų terminą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyto dydžio žyminį mokestį.