Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2-897-567/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-04-11
Bylos Nr.: 2-897-567/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Švedienė
Ieškovas: E. V.
Atsakovas: BAB bankui SNORAS, VĮ Indėlių

Kategorijos

2.1.2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Robertai Valkauskienei,dalyvaujant ieškovui E. V.,atsakovo atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams BAB bankui SNORAS ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir draudimo išmokos išmokėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas E. V. pateikė ieškinį (b.l. 1-8), prašydamas:

1) pripažinti tarp E. V. ir BAB banko Snoras 2011-03-22 sudarytų Obligacijų pasirašymo sutarties Nr.FO20110322K990002, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Nr. K9922945 specialios dalies ir Kiento patvirtinimų ir pasirinkimų sutarties sandorius negaliojančiais;

2) taikyti restituciją 8974,25 EUR (30986,29 Lt) sumai pripažįstant, kad E. V. nuo 2011-03-22 BAB banke Snoras disponavo einamojo indėlio sąskaitoje 8974,25 EUR (30986,29 Lt) suma;

3) įpareigoti BAB banką Snoras pateikti informaciją VĮ Indėlių ir investicijų draudimui dėl E. V. teisės į 8974,25 EUR (30986,29 Lt) draudimo išmoką;

4) įpareigoti VĮ Indėlių ir investicijų draudimą išmokėti 8974,25 EUR (30986,29 Lt) draudimo išmoką E. V.. Ieškovas nurodė, kad nuo 2003 metų buvo BAB bankas SNORAS klientas. Daugumą savo santaupų ieškovas laikė indėlio forma šiame banke. BAB bankas SNORAS atstovė Kauno filialo Klientų aptarnavimo vadybininkė L. V. kiekvieną kartą informuodavo ieškovą apie terminuotų indėlių sutarčių pabaigą. 2011 m. kovo mėnesį L. V. telefonu informavo ieškovą, kad baigiasi dviejų indėlių sutarčių galiojimas. 2011-03-22 ieškovas nuvyko į BAB bankas SNORAS Kauno filialą. Kreipėsi į atsakovo BAS bankas SNORAS darbuotoją L. V. tik dėl pasibaigusių indėlių sutarčių pratęsimo, jokių kitų planų dėl papildomų banko produktų įsigijimo neturėjo. L. V. paaiškino, kad ieškovui, kaip ilgamečiam ir lojaliam banko klientui, būtų naudingiau ir saugu gauti didesnes palūkanas už pratęsiamus terminuotus indėlius, jei ieškovas terminuotus indėlius pratęs, pasirinkdamas naują terminuotų indėlių formą - obligacijų pasirašymo sutartį. L. V. užtikrino, jog pagal naują terminuotų indėlių sutartį - obligacijų pasirašymo sutartį – ieškovas gaus didesnes palūkanas, o obligacijos, kaip ir indėliai, yra apdraustos LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ Indėlių ir investicijų draudimas. Ieškovas pasitikėjo aptarnavusios atsakovo darbuotojos paaiškinimais apie naujo terminuoto indėlio produkto saugumą. L. V. siūlymą ieškovas suprato kaip išskirtinį siūlymą, kaip ilgamečiam ir lojaliam banko klientui, pratęsti turėtą terminuotą indėlį kita terminuoto indėlio forma. Ieškovas tikėjo, jog naujas terminuotų indėlių produktas BAB bankas SNORAS yra lygiai taip pat apdraustas, kaip ir terminuoti indėliai šiame banke, todėl nemanė nieko blogo vieną iš indėlių pratęsti labiau palankesne forma be jokios papildomos rizikos. Obligacijų pasirašymo sutarties Nr. F020110322K990002 1.1. punkte buvo nurodyta, kad obligacijų emisija Nr. 2, LT0000410342 išleistos pagal programą, patvirtintą LR Vertybinių popierių komisijoje. Ieškovas nurodė, kad yra garbingo amžiaus, senamadiškų pažiūrų žmogus, kuriam pažįstamų žmonių teiginiai ir patikinimai visada buvo priimami kaip tiesa, kaip to žmogaus garbės įrodymas. Ieškovas neturėjo jokių abejonių, kad gali pasitikėti ilgamete BAB bankas SNORAS darbuotoja, kurią pažinojo daug metų. Šia BAB bankas SNORAS atstove pasitikėjo, kaip ir jos paaiškinimais, kurie buvo pagrįsti raštiškai BAB bankas SNORAS pateikiamoje sutartyje. Ieškovas nurodė, kad BAB bankas SNORAS suklaidino jį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nesilaikydamas LR CK 1.5 str. 1 d. numatytos pareigos veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei nesupažindindamas ieškovo su ginčo sutartyse nurodytais programos prospektu, emisijos galutinėmis sąlygomis ir rizika, atsirandančia investuojant. Atsižvelgti į tyčinius nesąžiningus BAB bankas SNORAS veiksmus, ieškovo pensinį amžių, invalidumą bei įgytą ilgamečio banko kliento pasitikėjimą banko atstovu, ieškovui pagrįstai susidarė nuomonė, kad įsigyjama obligacijų pasirašymo sutartis yra saugi ir apdrausta įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovas nebuvo investavimo srities profesionalas, BAB bankas SNORAS, pažeisdamas LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 d. reikalavimus, nesuteikė ieškovui visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu ieškovas būtų galėjęs suprasti investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir priimti pagrįstus sprendimus. BAB bankas SNORAS pažeidė LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 5 d. reikalavimus, nesiaiškindamas ieškovo žinių ir patirties investavimo srityje, bei LR CK 1.5 str. sąžiningumo principą, tyčia į ginčo sutartis įrašydamas klaidinančius duomenis apie produkto draudimą. BAB bankas SNORAS, suteikęs ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovui visą informaciją, kurios pagrindu ieškovas galėjo suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. BAB bankas SNORAS taip pat prisiėmė prievolę suteikti informaciją apie finansines priemones, teikti konsultacijas ir įspėti apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones. Remiantis Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Nr. K9922945 specialiąja dalimi, ieškovui nebuvo įteikta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis Nr. K9922945 nei prieš pasirašant ginčo sutartis, nei po to. Nurodė, kad ginčo sutartys buvo sudarytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Nr. K9922945 specialiosios dalies pagrindu, kuri iš esmės pagal savo pobūdį yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (LR CK 1.5 str. 1 d., 1.63 str. 1 d., 1.90 str., 1.91 str., 6.145 str., 6.147 str., 6.719 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas BAB bankui SNORAS pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 39-54), prašydamas:

ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą;išduoti atsakovui BAB bankas SNORAS teismo liudijimą, kuriuo suteikiama teisė gauti iš Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų, užsienio bankų filialų bei finansų tarpininkų (maklerių) įmonių duomenis apie ieškovo E. V. iki 2011-11-16 (t. y. iki Lietuvos Banko valdybos 2011-11-16 nutarimu Nr. 03-186 priimto sprendimo dėl AB bankas SNORAS veiklos apribojimo (moratoriumo); 2011-11-18 informaciniai pranešimai Nr. 91) imtinai įsigytas, parduotas finansines priemones (nurodant su finansinių priemonių įsigijimu/perleidimu susijusių sandorių datas, sandorio pavadinimą, finansinių priemonių pavadinimus, kiekius, įsigijimo/perleidimo sumas), atvirkštinio atpirkimo (REPO) sandorius. Nurodė, kad ieškovas buvo ilgametis banko klientas. 2003-11-03 sudarė su banku papildomą susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugų teikimo internetu sistema „Bankas internetu“. Nuo 2003-10-20 ieškovas su banku sudarė eilę terminuoto indėlio sutarčių. 2011-03-22 ieškovas su banku sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K9922945 ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110322K990002, pagal kurią ieškovas įsigijo 310 vnt. 100 Lt (29 EUR) nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 procentų metine palūkanų norma. Ieškovas, sudarydamas Aptarnavimo sutartį, atsisakė pateikti bankui informaciją, kuri leistų jam įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą. Ieškovas, sudarydamas Aptarnavimo sutartį, patvirtino, kad turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu. Ieškovas už draudiminio įvykio dieną turėtą atsakovo banke indėlį gavo 7826,75 EUR (27024,20 Lt) draudimo išmoką iš VĮ Indėlių ir investicijų draudimas. Ieškovas 2012-01-13 pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 9199,60 EUR (31764,38 Lt) grąžinimo už turėtas obligacijas. Atsakovas pripažino ieškovo reikalavimą grąžinti 9199,60 EUR (31764,38 Lt). Teismas 2012-03-22 nutartimi patvirtino ieškovo ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimą, kurio ieškovas neginčijo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas turi patirties juridinių asmenų valdyme, nes jis buvo paskirtas UAB „Girala“ vadovu, UAB „Tavo viltis“ vadovu, išrinktas UAB „Pramprojektas“ stebėtoju tarybos nariu. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai ginčija Aptarnavimo sutartį, nenurodė kokiu būdu minėta sutartis pažeidė jo teises ir interesus. Net ir pripažinus Aptarnavimo sutartį negaliojančia, tai nesukels ieškovo ar atsakovo atžvilgiu jokių teisinių pasekmių. Taip pat sandorio panaikinimo atveju nebūtų pagrindo taikyti restituciją, nes Aptarnavimo sutarties pagrindu nebuvo vykdomos jokios piniginės prievolės. Nurodė, kad ieškinyje aprašomos aplinkybės ir teisinis jų kvalifikavimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų. Pateiktas ieškinys yra pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Byloje esantys įrodymais liudija, kad ieškovas siekė investuoti į vertybinius popierius, tikėdamas gauti didesnę piniginę grąžą. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas pateikė jam neteisingą informaciją apie obligacijas, įskaitant ir indėlių draudiminės apsaugos joms taikymą, nurodė, kad obligacijos yra tas pats terminuotas indėlis. Tokie ieškovo teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. Obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 p. prieš pat šalies parašą yra nurodyta, kad, pasirašydamas šią sutartį, investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią; prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Atsakovas nurodė, kad, iškilus neaiškumams dėl Obligacijų pasirašymo sutarties, ieškovas galėjo konsultuotis su atsakovo darbuotojais. Ieškovo niekas nevertė ir neskubino sudaryti Obligacijų pasirašymo sutarties. Ieškovas nepaneigė prezumpcijos, kad jis buvo supažindintas su Prospektu, jo galutinėmis sąlygomis bei Aptarnavimo sutarties specialios dalies “kliento patvirtinimai ir pasirinkimai” 2 punkte nurodytais dokumentais ir juos gavo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad po Obligacijų pasirašymo sutarties sudarymo kreipėsi į atsakovą dėl minėtų dokumentų pateikimo ir jų negavo. Atsakovas nurodė, kad Aptarnavimo sutartis tiesiogiai nesukėlė ieškovui pareigos investuoti į vertybinius popierius. Joje esanti nuoroda, kad, siekiant užtikrinti ieškovo lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, atsakovo įsipareigojimai ieškovui yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, laikytina blanketine sąlyga, konkrečiai neapibrėžiančia nei draudimo apimties, nei pobūdžio. Pažymėjo, kad Aptarnavimo sutartis yra tipinė sutartis, kurios nuostatos turi būti suprantamos ir aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio paslaugas atsakovas teikė ieškovui kaip savo klientui bei kokio pobūdžio sutartys buvo papildomai sudarytos vėliau. Atsakovas nurodė, kad obligacijos nėra naujos ir nežinomos finansinės priemonės, tai yra klasikinis investicinis produktas, paprastai suprantamas kaip skirtingas nuo indėlio ir reiškiantis investavimą, o ne taupymą. Pažymėjo, kad obligacijos, kaip skolos vertybinis popierius, buvo plačiai naudojamas Lietuvoje ir iki Nepriklausomybės atkūrimo. Atsakovas neginčijo, kad ieškovas yra neprofesionalus investuotojas, tačiau šis statusas nepanaikino bendrųjų jo pareigų atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais, elgtis sąžiningai, rūpestingai ir protingai sandorių sudarymo metu ir tam nereikia specialių žinių ar investavimo patirties. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas yra patyręs verslininkas, turi patirties sandorių sudaryme ir jam turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei kitam fiziniam asmeniui. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas melagingai nurodė, kad 2011-03-22 kreipėsi į atsakovą, pasibaigus jo terminuotiems indėliams. Nurodė, kad 2011-03-22 nesibaigė jokia su atsakovu sudaryta terminuoto indėlio sutartis, o ieškovas obligacijas įsigijo už lėšas jo mokėjimo sąskaitoje, kurias jis įmokėjo grynaisiais pinigais. Tokie ieškovo teiginiai patvirtino jo paties nesąžiningumą ir jo pozicijos dirbtinumą. Atsakovas teigė, kad ieškovas suprato Obligacijų pasirašymo sutarties esmę ir tinkamai įvertino ginčo sandoriu prisiimamą riziką ir nesuklydo, todėl pripažinti Obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia nėra pagrindo (LR CK 1.5 str. 1 d., 1.63 str. 1 d., 1.90 str., 1.91 str., 1.95 str., 1.103 str., 1.138 str., 6.145 str., 6.147 str., 6.186 str., 6.719 str., LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str., 9 str., 10 str., 11 str., 12 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Indėlių ir investicijų draudimas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 19-34), prašydamas ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad draudimo įmonė nėra pažeidusi LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 str. 3 d. numatytos draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos. LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 str. 3 d. numatyta, kad draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo (Banko) draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Bankas neperdavė duomenų apie ieškovą draudimo įmonei, todėl atsakovas nėra pažeidęs įstatyme numatytos draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos, o ieškovo pareikštu ieškiniu siekiama, kad bankas jį pripažintų indėlininku ir duomenis apie ieškovą pateiktų draudimo įmonei. Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad bankas neperdavė duomenų apie ieškovą draudimo išmokos apskaičiavimui. Atsakovas neatsako pagal ieškinį, todėl turėtų būti šalinamas iš atsakovų ir byloje laikomas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ieškovas perdavė bankui pinigus, norėdamas pasinaudoti jo teikiamomis investicinėmis paslaugomis, t. y. obligacijų įsigijimu. Dėl šios priežasties ieškovas laikytinas investuotoju, o ne indėlininku. Ieškovo pinigai buvo perduoti banko, kaip emitento, nuosavybėn. Bankas ieškovui neįsipareigojo suteikti, o realiai suteikė investicines paslaugas, po sutarties sudarymo, ieškovo reikalavimo teisėms banko atžvilgiu taikomos specialios teisės normos, t. y. ieškovas, sudaręs su banku sutartį ir sumokėjęs bankui už obligacijas, laikytinas investuotoju, o ne indėlininku. Dėl šios priežasties jo atžvilgiu taikomos ne bendrosios, o specialios teisės normos, reglamentuojančios įsipareigojimų investuotojams draudimą. Atsakovas nurodė, kad ginčo sutartimi įsigyjamos banko finansinės priemonės nėra draudžiamos indėlių draudimu, todėl ieškovas negali teigti buvęs suklaidintas. Tai, kad obligacijos nėra draudimo objektas, yra įtvirtinta įstatymuose, kurių nežinojimas negali būti suprantamas, kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovo valios trūkumą, sudarant ginčo sutartį. Ginčo sutartyje nėra nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. Atsakovas nurodė, kad ieškovo niekas nevertė skubėti pasirašyti sutartį, jis turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos pasirašymo bei turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti obligacijų, kaip skolos vertybinių popierių, esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas po sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad protingas ir atidus asmuo, priimantis sprendimą dėl investavimo, negali teisintis, kad nėra pratęs ir negalėjęs suprasti jam pasiūlytų sutarties sąlygų ar nesuvokęs sandorio esmės. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai ginčija sutartį, motyvuodamas suklydimu. Ieškovas neįrodė, jog ginčijamą sutartį sudarė būdamas suklaidintas, todėl ieškinys atmestinas. Tikrieji šio ieškinio pareiškimo teismui motyvai - siekti dirbtinai įgyti draudiminę apsaugą pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. l d., 2 d., kadangi, neišmokant indėlių draudimo išmokas, patenkinus ieškinį ieškovo faktinė turtinė ir teisinė padėtis nepasikeistų, nes tiek indėlininkai, tiek obligacijų pirkėjai banko bankroto byloje yra tos pačios eilės kreditoriai. Ieškovui su banku sudarant ginčijamą sutartį, esminiu šio sandorio elementu buvo obligacijų išpirkimo terminas ir banko mokamos palūkanos. Ieškovas, sudarydamas ginčo sutartį, suprato arba privalėjo suprasti, kad didesnes palūkanas už obligacijas jis gauna dėl padidintos rizikos, kadangi didesnes palūkanas už vertybinius popierius bankas galėjo pasiūlyti klientams todėl, kad nereikėjo mokėti draudimo įmokos, todėl sutaupomos lėšos galėjo būti mokamos klientams. Ginčijamos sutarties sudarymo metu bankas nebuvo nemokus, todėl indėlių draudimo taikymas/netaikymas banko obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali būti pripažįstamas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris būtų lėmęs ieškovo valią sudaryti sutartį. Aplinkybė, kad obligacijoms nėra taikomas indėlių draudimas, tapo svarbi tik po to, kai buvo sustabdyta banko veikla, t. y. ši aplinkybė neegzistavo sutarties sudarymo metu. Banko pareiga informuoti klientą apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra nustatyta įstatyme. Todėl bankas tiesiog negalėjo neįtraukti į banko neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties tekstą, o jos formuluotė negalėjo daryti įtakos ieškovo suklydimui. Pažymėjo, kad ieškovas kartu su sutartimi pasirašė eilę sutarties priedų ir su sutartimi susijusių dokumentų, o būtent kliento aptarnavimo sutarties bendrą dalį, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialią dalį kartu su priedu kliento patvirtinimai ir pasirinkimai. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento pareiškimai ir parvirtinimai“ 2 p. ieškovas patvirtino, kad gavo eilę dokumentų, apibendrintą finansinėms priemonėms būdingos rizikos aprašymą bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientų finansinių priemonių bei piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką, susipažino su jų sąlygomis ir sutinka jų laikytis. Sutarties sąlygos nėra deklaratyvios, o bet koks asmuo, pasirašytinai išreiškiantis patvirtinimą, kad yra susipažinęs su sandorio sąlygomis ir visa susijusia informacija, negali teisintis nesupratęs tokios sutarties nuostatos esmės (LR CK 1.5 str. 1 d., 1.63 str. 1 d., 1.90 str., 1.91 str., 1.95 str., 1.103 str., 1.138 str., 6.145 str., 6.147 str., 6.186 str., 6.719 str., LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str., 9 str., 10 str., 11 str., 12 str., LR Banko įstatymo 87 str. 4 d.).

Atsakovas VĮ Indėlių ir investicijų draudimas pateikė rašytiniu paaiškinimus (b.l. 131-132), prašydamas ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir mano, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ieškovo ir banko sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį bei kitas ieškovo ir banko sudarytas sutartis, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo tariamą suklydimą. Pažymėjo, kad obligacijų (nenuginčytų) atžvilgiu negali būti taikomas nei indėlių draudimas, nei įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes šio draudimo taikymui nėra sąlygų. Ieškovas, įgydamas obligacijų, savo valia ir noru perdavė banko nuosavybėn jam priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas. Bankas šiuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas. Bankas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovui, nes investicinė įmonė (bankas) to negali padaryti dėl obligacijų emitento (banko) bankroto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

2003-11-03 buvo sudarytas tarp BAB bankas SNORAS ir ieškovo E. V. (b.l. 70) Papildomas susitarimas Nr. IB-K99/39799 dėl indėlio ir banko sąskaitų sutarčių bei kitų susitarimų, pagal kuriuos atidarytos kliento sąskaitos banke.

2003-11-03 E. V. pateikė prašymą prie papildomo susitarimo Nr. IB-K99/39799 dėl naudojimosi sąskaitų tvarkymo internetu sistema “Bankas internetu” (b.l. 69).

2005-09-08 buvo sudaryta Banko sąskaitos sutartis Nr. BS050908K991797896 tarp BAB bankas SNORAS, atstovaujamo Kauno filialo Klientų aptarnavimo salės klientų vadybininkės D. K., ir ieškovo E. V. (b.l. 65-68).

2009-03-13 buvo sudaryta terminuoto indėlio sutartis Nr. DE20090313K990065 tarp BAB bankas SNORAS, atstovaujamo Kauno filialo Klientų aptarnavimo salės klientų vadybininkės L. V., ir ieškovo E. V. (b.l. 73).

2011-03-22 E. V. banko sąskaitos išraše nurodyta, kad ieškovas įnešė grynais 31000 Lt (b.l. 74) sumą, iš kurios buvo atlikti pervedimai pagal Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110322K990002.

2011-03-22 buvo sudaryta Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110322K990002 tarp BAB bankas SNORAS, atstovaujamo Kauno filialo Klientų aptarnavimo salės klientų vadybininkės L. V., ir ieškovo E. V. (b.l. 10).

2011-03-22 buvo sudaryta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Nr. K9922945 specialioji dalis tarp BAB bankas SNORAS ir ieškovo E. V. (b.l. 13, 55).

2011-03-22 buvo sudaryta AB bankas SNORAS Kliento aptarnavimo sutartis Bendroji dalis su priedais tarp BAB bankas SNORAS, atstovaujamo Kauno filialo Klientų aptarnavimo salės klientų vadybininkės L. V., ir ieškovo E. V. (b.l. 57-64).

2011-03-22 sudarytas Kliento patvirtinimas ir pasirinkimas tarp ieškovo ir BAB bankas SNORAS, atstovaujamo Kauno filialo Klientų aptarnavimo salės klientų vadybininkės L. V. (b.l. 56).

2012-01-13 ieškovas E. V. pateikė atsakovui AB bankui SNORAS – kreditorių reikalavimų pateikimo formą 9199,60 EUR (31764,38 Lt) sumai (b.l. 77-79).

2014-12-11 kreditoriaus reikalavimų ataskaita, pateikta ieškovui E. V. (b.l. 80), dėl 9199,60 EUR (31764,38 Lt) patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio.

Pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog ginčijamas sutartis pasirašė iš esmės suklydęs, t. y. manydamas, kad šioms finansinėms priemonėms galioja indėlių draudimas. Pasak ieškovo, valią sudaryti ginčijamas sutartis lėmė ir banko darbuotojų apgaulingi veiksmai, suklaidinus dėl investavimo produktams taikomos draudiminės apsaugos. Ieškovas akcentavo aplinkybę, jog jis neturėjo investavimo produktams suprasti būtino išsilavinimo ir patirties, o atsakovas (veikdamas per banko darbuotoją) neatliko Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – FPRĮ) nurodytos pareigos informuoti klientus apie galimas rizikas, supažindinti su siūlomu investavimo produktu, ir tai lėmė neteisingą ginčijamų sandorių esmės sumokimą ir valios neatitinkančių sandorių sudarymą.

Dėl obligacijų pasirašymo sutarties, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialios dalies ir Kliento patvirtinimų ir pasirinkimų sutarties pripažinimo negaliojančiomis

Ieškovas pateiktame ieškinyje išvardintas ginčijamas sutartis prašė pripažinti negaliojančiomis LR CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose nurodytais pagrindais, nurodydamas, kad atsakovo (banko) ir jo darbuotojų tyčinių veiksmų įtakoje buvo suklaidintas dėl ginčijamų sandorių esmės. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, teigdamas, jog jei žinotų, kad obligacijos nėra apdraustos, nebūtų sudaręs ginčijamų sutarčių. Be to, ieškovo nuomone, neatskleidęs rizikų, susijusių su ginčo obligacijų įsigijimu, bankas pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Ieškovas su atsakovu AB banku SNORAS sudarytas sutartis ginčija, nurodydamas, kad jos sudarytos bankui apgavus ieškovą dėl esminių sudaromų sandorių sąlygų, todėl nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti aplinkybes dėl to, ar buvo esminio suklydimo ir suklaidinimo faktai dėl sudaromo sandorio esmės, kaip sandorio negaliojimą lemiančio teisinio pagrindo, kvalifikavimo požymius, sudarant finansinių priemonių įgijimo sandorius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog aptariamu atveju analizuotina, ar atsakovas BAB bankas SNORAS ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. parduodamas ieškovui banko išleistas obligacijas, tinkamai supažindino jį su įsigyjamu finansiniu produktu bei su juo susijusiomis rizikomis. Taip pat vertintina, ar ieškovui suteikta informacija, lėmusi ginčo finansinio produkto įsigijimą, nebuvo klaidinanti dėl obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos. Tuo atveju, jeigu nurodyta informacija buvo klaidinanti, vertintina, ar nurodyta aplinkybė lėmė ieškovo valios neatitinkančių sandorių sudarymą.

Teismas pažymi, jog būtina atsižvelgti į nagrinėjamam ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13 nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IĮIDĮ) nuostatas, konstatavo, kad banko išleistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau vertinamu atveju (bankrutavus vertybinių popierių emitentui) nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas (tam, kad būtų pritaikyta Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi būti tenkinamos visos šios direktyvos taikymo sąlygos: asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali būti taikoma kompensavimo sistema; turi būti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis). Dėl šios priežasties vadovaujantis nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais konstatuotina, kad atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, toje direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nagrinėjamo ginčo atveju nemokėtina. Esant tokiems kasacinio teismo išaiškinimams dėl obligacijoms taikytinos draudiminės apsaugos ir sąlygų, teismas neturi pagrindo analizuoti, ar už obligacijų įsigijimą sumokėtos lėšos turi būti vertinamos kaip indėlis, kuriam taikoma IĮIDĮ nustatyta draudiminė apsauga.

Ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, tvirtindamas, kad buvo suklaidintas aktyviais banko veiksmais, nes jam buvo pateikta klaidinga informacija, kad platinamos obligacijos yra draudimo objektas. Ieškovo tvirtinimu, tiek nurodyti aktyvūs banko veiksmai, tiek specialiajame akte (FPRĮ) numatytų pareigų nevykdymas lėmė situaciją, jog ieškovas sudarė jo valios neatitinkančius sandorius.

CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iš tikrųjų siekė, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovas (bankas) tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovo apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 straipsnis). Ieškovo argumentai, jog sudarytų sutarčių ir jų priedų nuostatos buvo neaiškios, tam tikros – netgi viena kitai prieštaraujančios (pvz., obligacijų pasirašymo sutartyje nebuvo nuostatos dėl draudiminės apsaugos, o neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui apdrausti įstatymų nustatyta tvarka), o banko darbuotojai esą sąmoningai galėjo nutylėti ginčo objekto nedraudžiamumo faktą, nėra pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, ir patys savaime nesudaro teisinio pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus banko apgaulės ar ieškovo suklydimo įtakoje.

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi jį sudariusios šalies valios trūkumų, nes ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjant investicinių paslaugų teikimą, būtina spręsti, ar investuotojas buvo suklaidintas, ir yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką.

Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės.

Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas AB bankas SNORAS neįteikė ieškovui obligacijų emisijos prospekto ir galutinių sąlygų, nes ieškovo parašas dėl nurodytų dokumentų (popieriniu variantu) įteikimo ieškovui nėra nuginčytas. Teismas konstatuoja, kad banko nemokumo rizika ir šios aplinkybės sąlygojama obligacijų neišpirkimo galimybė ieškovui buvo tinkamai atskleista kituose dokumentuose – Aprašyme ir Santraukoje, kurie ieškovui buvo įteikti pasirašytinai. Šių dokumentų įteikimas laikytinas tinkamu finansų maklerio pareigos informuoti apie siūlomo investavimo produkto rizikas įvykdymu. Tai, jog tą pačią dieną (t. y. Obligacijų pasirašymo sutarties sudarymo metu) sudarytoje Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje buvo nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti, o ginčijamoje obligacijų pasirašymo sutartyje nuostatos apie draudimo apsaugos netaikymą nėra, nesudaro pakankamo teisinio pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais.

FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimai įtvirtinti MiFID įgyvendinančiajame Finansinių priemonių rinkų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose nacionalinės teisės aktuose. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su obligacijų emisijos prospektu ir galutinėmis sąlygomis, teismas pažymi, kad apie galimą obligacijų neišpirkimo dėl banko nemokumo riziką buvo nurodyta ieškovui įteiktuose Aprašyme ir Santraukoje. Ieškovas, pasirašydamas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje, patvirtino gavęs šiuos dokumentus, o objektyvių duomenų, paneigiančių tokią išvadą (dokumentų gavimą), nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovas, pernelyg pasitikėdamas atsakovu, nei ginčijamų sandorių sudarymo metu, nei po jų sudarymo nesidomėjo obligacijų pasirašymo sutarčių sąlygomis. Todėl ir neigiamos tokių sandorių sudarymo pasekmės tenka ieškovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015 pažymėta, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

Vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas), svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Šiam faktui nustatyti neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovas iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo sudaręs 6 sutartis dėl terminuotųjų indėlių (b.l. 71), kuriais disponavo vienas, ir 12 sutarčių dėl terminuotųjų indėlių (b.l. 72), kuriomis disponavo kartu su kitu bendrasavininku. Vertinant ieškovo patirtį, būtina atsižvelgti, kad jis yra buvęs dviejų uždarųjų akcinių bendrovių ir vienos viešosios įstaigos vadovu, uždarosios akcinės bendrovės valdybos nariu, įvairių asociacijų tarybos ir valdybos nariu, bei akcinės bendrovės stebėtojų tarybos nariu (b.l. 112), todėl, teismo vertinimu, turi pakankamai dalykinės patirties dėl sandorių sudarymo ir jų esmės. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad turi verslo patirties, sudarant sandorius.

Teismas daro išvadą, kad, sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, ieškovui dėl amžiaus, socialinės padėties, išsilavinimo ir įgytos patirties buvo suprantama, jog yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, kurio esmė – ne taupymas, o investavimas. Juolab, kad pasirašytoje sutartyje ieškovas buvo įvardijamas ne indėlininku, o investuotoju. Ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi ir didesnė jo finansinė grąža (mokamų palūkanų dydis). Ieškovas patvirtino, jog tokio pobūdžio sandorius buvo siūloma sudaryti dėl aiškiai didesnio pelningumo – aukštesnės palūkanų normos. Ieškovas nurodė, kad ginčo sutartis pasirinko dėl jam aktualios savybės – didesnių palūkanų, todėl ši aplinkybė patvirtina ieškovo teisingą obligacijų, kaip investavimo produkto, suvokimą ir skirtingo lygio rizikos diversifikavimą. Darytina išvada, kad ieškovas, suvokdamas esminį šių sandorių (sutarčių) skirtumą, neturėjo pagrindo tikėtis, kad obligacijoms visa apimtimi turėtų būti taikoma indėlių draudiminė apsauga, juolab, kad tokios nuostatos nebuvo ginčijamų sandorių sąlygose.

Teismas pažymi, kad ginčijamų sandorių sudarymas nebuvo būtinas ar neatidėliotinas, todėl ieškovas, būdami apdairus ir rūpestingas žmogus, sprendimą dėl ginčijamų sandorių sudarymo priėmimą galėjo atidėti vėlesniam laikui arba visiškai susilaikyti nuo tokio pobūdžio sandorių sudarymo.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo santykiuose ieškovas yra neprofesionalus investuotojas, tačiau ieškovo įgytas išsilavinimas ir mokymasis aspirantūroje, gyvenimiška patirtis neabejotinai leido ieškovui suvokti galimas pasekmes to, jog sutartys sudaromos, ieškovui nesigilinant į jų sąlygas. Be to, ieškovo gyvenimiška patirtis yra pakankama tam, kad skirti investavimą nuo taupymo, indėlį nuo obligacijos ir įvertinti kitas svarbias aplinkybes. Suvokdamas, kad yra siūlomas ne taupymo produktas, ieškovas, turėdamas nurodytą patirtį, jeigu jam būtų svarbi draudimo sąlyga ir jos ribos, neabejotinai turėjo galimybę atsisakyti sudaryti ginčijamus sandorius arba konsultuotis su teisininku. Aplinkybės, kad ieškovui E. V. išduotas neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 12) ir jis yra pensininkas (b.l. 11), savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių tyčinius nesąžiningus BAB bankas SNORAS veiksmus. Teismas pažymi, kad 2011-03-22, sudarant ginčijamas sutartis, nesibaigė jokia su atsakovu sudaryta terminuoto indėlio sutartis, nes ieškovas obligacijas įsigijo už lėšas jo sąskaitoje, kurias jis įmokėjo 2011-03-22 (b.l. 74).

Teismas pažymi, kad 2011-03-22 sudarytos Obligacijų pasirašymo sutarties Nr.FO20110322K990002 1.22 p. prieš pat šalies parašą yra nurodyta, kad, pasirašydamas šią sutartį, investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka, kad investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Taip pat Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento pareiškimai ir parvirtinimai“ 2 p. ieškovas patvirtino, kad gavo eilę dokumentų, apibendrintą finansinėms priemonėms būdingos rizikos aprašymą bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientų finansinių priemonių bei piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką, susipažino su jų sąlygomis ir sutinka jų laikytis. Dėl ieškovo akcentuojamos ir klaidinančia įvardijamos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“) įtvirtintos sąlygos teismas pažymi, kad, ją įvertinęs, kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, jog konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nesant jos taikymo sąlygos, t. y. kai neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties pripažinti, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos. Tačiau, kasacinio teismo vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų.

Vertinant, ar finansines paslaugas gaunančiam asmeniui buvo suteikta visapusiška informacija apie sudaromą sandorį, turi būti nustatyta, ar asmeniui buvo jam priimtina ir suprantama forma paaiškintas įsigyjamas finansinis produktas, jo rizikingumas ir kitos aplinkybės, padedančios asmeniui priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo. Faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys sudaro teisinį pagrindą daryti išvadą, kad ieškovui esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę buvo suteikta, tačiau šiuose dokumentuose buvo atskleidžiamos tik įgyjamos finansinės priemonės ypatybės, bet nebuvo išryškintos jos (finansinės priemonės) draudimo apimtis ir taikymo sąlygos, todėl teismas konstatuoja, kad draudimo sąlygų aspektas ieškovui nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas. Tačiau ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esminis, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią įtaką informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomą draudiminę apsaugą turėjo ieškovui, priimant sprendimą dėl sutarčių sudarymo, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovo apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Teismo vertinimu, ieškovui ši aplinkybė nebuvo esminė, todėl nėra pagrindo teigti, jog jos detaliai neaptarus, ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sutarties sąlygų ar apgautas, dėl ko esant kitoms aplinkybėms jis nebūtų sudaręs analogiškos sutarties. Tokią išvadą pagrindžia keletas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių:

- ieškovas ginčijamas sutartis sudarė, būdamas tikras dėl savo ketinimų, nes 2011-03-22 įmokėjo 31000 Lt (b.l. 74) sumą, iš kurios buvo atlikti pervedimai pagal Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110322K990002, siekdamas didesnių palūkanų.

- nėra duomenų, kad esant deklaruotoms dviprasmiškoms nuostatoms dviejose tą pačią dieną sudaromose sutartyse (rizika dėl atsakovo nemokumo ir kartu nuostata dėl investicijos draustumo), ieškovas būtų ėmęsi aktyvių ir efektyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti, o netgi priešingai –visiškai nesigilinant į sutarčių sąlygas, ką teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas, duodamas parodymus;

- ieškovas atsisakė pateikti informaciją atsakovui apie turimą investavimo patirtį, investavimo tikslus. Sprendžiamam klausimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamų sandorių sudarymo iki finansų tarpininko (atsakovo) veiklos apribojimo ir vėliau jo nemokumo konstatavimo, buvo pakankamas, jog ieškovas visapusiškai įvertintų sudarytų sandorių sąlygas, sutarčių ir joms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nebuvo pareikšti operatyviai (per protingą terminą), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Todėl vertinant ginčijamų sutarčių teisėtumą nurodytų sandorio negaliojimo požymių kontekste, teismas neturi pagrindo manyti, jog ieškovas, suvokdamas tikrąsias sąlygas dėl draudiminės apsaugos fakto ir lygio, panašiomis aplinkybėmis tokių sandorių nebūtų sudaręs.

Ta aplinkybė, kad ieškovas atsisakė pateikti duomenis apie save, savaime nereiškia, kad bankas privalėjo įvertinti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovui, nes finansų tarpininko pareiga veikti geriausiais investuotojui interesais apima ne tik informacijos klientui teikimą, bet ir informacijos iš kliento surinkimą tam, kad investuotojui galima būtų pasiūlyti labiausiai jo lūkesčius ir investavimo patirtį atitinkančius investavimo variantus. Neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau nepanaikina neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.). Šiuo atveju pats ieškovas prisiėmė neapgalvotą ir nepasvertą investavimo į vertybinius popierius – obligacijas riziką, todėl, nenustačius tyčinių ir sąmoningų banko veiksmų, kuriais ieškovas būtų buvęs suklaidintas dėl sudaromų sandorių esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandoriui taikoma draudiminė apsauga nebuvo esminė sutarties sąlyga, lėmusi ieškovo apsisprendimą dėl sutarties sudarymo, teismas neturi pagrindo ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis ieškovo nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo ir apgaulės.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą:

2) taikyti restituciją 8974,25 EUR (30986,29 Lt) sumai pripažįstant, kad E. V. nuo 2011-03-22 BAB banke Snoras disponavo einamojo indėlio sąskaitoje 8974,25 EUR (30986,29 Lt) suma;

3) įpareigoti BAB banką Snoras pateikti informaciją VĮ Indėlių ir investicijų draudimui dėl E. V. teisės į 8974,25 EUR (30986,29 Lt) draudimo išmoką;

4) įpareigoti VĮ Indėlių ir investicijų draudimą išmokėti 8974,25 EUR (30986,29 Lt) draudimo išmoką E. V., nes ieškovas pateikė ieškinį, ginčydamas sandorius ir jų dalis formaliais pagrindais, nepagrįstai remdamasis suklydimu ir apgaule. Nagrinėjamoje byloje netenkinus ieškinio reikalavimų dėl ginčijamų sandorių ir jų dalių pripažinimo negaliojančiomis, nėra teisinio pagrindo taikyti restitucijos, bei taikyti įpareigojimus pagal ieškovo formuluotes, nes ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartimi įsigytos banko finansinės priemonės nėra draudžiamos indėlių draudimu. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 1.90 str., 1.91 str., 6.6 str., 6.154 str., 6.156 str., 6.158 str.; CPK 5 str. 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).

Dėl teismo liudijimo atsakovui gauti informaciją apie ieškovą išdavimo

Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo išduoti atsakovui BAB bankas SNORAS teismo liudijimą, suteikiant teisę gauti iš Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų, užsienio bankų filialų bei finansų tarpininkų (maklerių) įmonių duomenis apie ieškovo E. V. iki 2011-11-16 (t. y. iki Lietuvos Banko valdybos 2011-11-16 nutarimu Nr. 03-186 priimto sprendimo dėl AB bankas SNORAS veiklos apribojimo (moratoriumo); 2011-11-18 informaciniai pranešimai Nr. 91) imtinai įsigytas, parduotas finansines priemones (nurodant su finansinių priemonių įsigijimu/perleidimu susijusių sandorių datas, sandorio pavadinimą, finansinių priemonių pavadinimus, kiekius, įsigijimo/perleidimo sumas), atvirkštinio atpirkimo (REPO) sandorius, nes byloje yra pakankamai duomenų apie ieškovo patirtį, sudarant sandorius, ir toks duomenų rinkimas neatitinka teisingumo, protingumo, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra neprofesionalus investuotojas (LR CPK 199 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio grąžinimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas neįgijo pareigos atlyginti atsakovams BAB bankas SNORAS ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas bylinėjimosi išlaidas, nes teismui nepateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai (CPK 88 str., 98 str. 1 d.).

Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir teisės gauti draudimo išmoką pripažinimo, 2014-11-24 per PERLO paslaugų terminalą sumokėjo 269,06 EUR (929 Lt) žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose (LR CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 nutartimi AB bankui SNORAS iškelta bankroto byla. Ieškovas pareiškė reikalavimą bankrutavusiam juridiniam asmeniui, todėl ieškinys žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. LR CPK 87 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio negu numato įstatymai. Vadovaujantis šiuo punktu, žyminis mokestis gali būti ieškovui grąžinamas, nes ieškovas sumokėjo žyminį mokestį už reikalavimus, kurie pagal įstatymą neapmokestinami. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė teismui žyminiu mokesčiu neapmokestinamą ieškinį, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti ieškovui E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 269,06 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, pavedant sprendimo vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Neringa Švedienė