Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-04-23 nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. A. skirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-01 nuosprendžiu, neatlikta dalimi ir M. A. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Bausmė M. A. paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. A. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2018-04-23.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, M. A. į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2018-02-05 iki 2018-04-23.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, tai yra, 2018-02-04, apie 13.50 val., išdauždamas balkono lango stiklą ir taip įsibraudamas į patalpą – statomo daugiabučio butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: perforatorių Makita HR2470, 220 eurų vertės ir kampinį šlifuoklį Bosh GWS 1000, 159 eurų vertės, iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 379 eurus.

Teismo posėdyje nuteistojo M. A. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, prokurorė prašė nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo M. A. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-04-23 nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai M. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis M. A. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. A. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. A. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-04-23 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam M. A. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo M. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į M. A. asmenybę – teistas 11 kartų, dauguma nusikaltimų nuosavybei, teistumas nėra išnykęs, vykdo individualią veiklą, registruotas darbo biržoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai M. A. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad byloje esantys M. A. asmenybę charakterizuojantys duomenys (teistas 11 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka) patvirtina neigiamą M. A. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. A. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad M. A. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams) yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, M. A. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. A. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė bei galutinė su Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti M. A. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. A. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis prieš padarydamas nusikaltimą vykdė individualią veiklą, buvo registruotas darbo biržoje, išlaikė savo mažametį sūnų bei du nepilnamečius sugyventinės vaikus, kad jo sugyventinė nedirbanti, todėl šeimą išlaikyti teko jam, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, finansinių įsipareigojimų, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nuoširdžiai davė parodymus, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys nepareikštas, kad ateityje žada gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir nedaryti nusikaltimų – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. M. A., būdamas ankščiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. A. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-04-23 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.