- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-110-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- E. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1584-439/2018 pagal ieškovės E. B. patikslintą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto (buto) padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su patikslintų ieškiniu, prašydama: priimti jos atsisakymą nuo pradinio ieškinio reikalavimo nutraukti santuoką tarp J. B. ir E. B., sudarytą (duomenys neskelbtini); priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); paskirti jos naudojimuisi patalpas – virtuvę 12-5, kurios plotas 6,10 kv. m., kambarį 12-4, kurio plotas 14,29 kv. m., rūsį, kurio plotas 8,51 kv. m.; pripažinti atsakovui J. B. nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovo J. B. naudojimuisi paskirti patalpas – kambarį 12-2, kurio plotas 10,72 kv. m., ir kambarį 12-3, kurio plotas 15,24 kv. m.; paskirti jos ir J. B. bendram naudojimui koridorių 12-1, kurio plotas 4,69 kv. m., ir vonią 12-6, kurios plotas 2,79 kv. m.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jai ir valstybei.
2. Ieškovė nurodė, kad trijų kambarių kooperatinį butą ((duomenys neskelbtini)) įsigijo santuokoje kartu su atsakovu J. B.. Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Butas buvo baigtas statyti 1967 metais. Abu per pusę sumokėjo po 2 000 rublių pradinį įnašą už butą. Jos ir atsakovo finansai buvo atskirai. J. B. mokėjo įnašus už butą iš savo lėšų, o ji savo uždirbtus pinigus skirdavo namams, rūpinosi vaikais, namų ūkiu, maistu. Nežino, kokio dydžio įnašus atsakovas mokėdavo ir kiek reikėjo sumokėti už butą. J. B. neleido jai gyventi pastatytame bute, ji tik atvažiuodavo į butą. J. B. keletą metų nuomojo butą. Apie santuokos nutraukimą 2003 metais nieko nežinojo. Kadangi santuoka yra nutraukta, atsisako reikalavimo nutraukti santuoką, prašo jai priteisti pusę buto. Visą kitą turtą pardavė ir pasidalino. Ji gyventų pas J. B., jei jis sutiktų, nes pas sūnų jai yra mažai vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo nutraukti santuoką ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; atidalino ieškovės E. B. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai dalys nenustatytos: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, teisiškai registruoto J. B. vardu; priteisti atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, teisiškai registruoto J. B. vardu. Teismas taip pat paliko nenagrinėtą ieškovės reikalavimą dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo.
4. Teismas, remdamasis Tauragės rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1289-02/2003, nustatė, kad nutraukiant santuoką tarp ieškovės E. B. ir atsakovo J. B. po santuokos sudarymo įgytas turtas nebuvo padalintas, nes J. B. prašyme dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu tokio reikalavimo nepareiškė, nurodė teismui, kad turto klausimus išsprendė 1988 metais.
5. Teismas taip pat nustatė, kad buvę sutuoktiniai E. B. ir J. B. po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą: dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), su 20/100 ūkinio pastato dalimi, kurie buvo teisiškai registruoti E. B. vardu, šį turtą ieškovė ir atsakovas pardavė 2004 m. balandžio 23 d., t. y. jau po santuokos nutraukimo. Taip pat santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2015 m. gegužės 20 d. Be to ieškovė ir atsakovas po santuokos sudarymo įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą registruotas atsakovo J. B. vardu nuo 1995 m. rugpjūčio 17 d. Teismas vertino, kad šio buto su rūsiu buvę sutuoktiniai nepardavė ir nepasidalino, kadangi atsakovas J. B. mano, jog šis turtas yra įgytas iš asmeninių jo lėšų ir yra jo asmeninė nuosavybė.
6. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, kad byloje įrodyta, jog butą su rūsiu, teisiškai registruotą atsakovo J. B. vardu, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje, buvę sutuoktiniai įgijo santuokos metu ir jis iki santuokos nutraukimo buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi ginčo butas santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas, todėl nutraukus santuoką jis yra valdomas buvusių sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai nuosavybės dalys nenustatytos. Teismas konstatavo, jog bendrasavininkių J. B. ir E. B. dalys yra lygios - po ½ dalį. Todėl buvusiems sutuoktiniams priteisė asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto su rūsiu, nepadalinto santuokos nutraukimo byloje, jų valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai dalys nenustatytos.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti buto patalpų naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo J. B. teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis, tai yra buto virtuve ir rūsiu. Kadangi kitų pasiūlymų ieškovė ir atsakovas neteikė, todėl teismas ieškovės reikalavimą nustatyti padalinto turto (buto) naudojimosi tvarką tarp jos ir atsakovo J. B. pagal jos pateiktą pasiūlymą paliko nenagrinėtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas J. B. apeliaciniame skunde prašo teismo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą ir bylą nutraukti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas netyrė visų svarbių faktinių aplinkybių tiek dėl santuokos iširimo, tiek dėl turto padalijimo, nesiėmė visų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, dėl ko priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą.
8.2. Ieškovei manant, kad 2003 metais santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręsti visi su santuokinio turto padalijimu susiję klausimai, juos galėjo išspręsti tik atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, tačiau ieškovė praleido terminą procesiniam prašymui pateikti.
8.3. Ieškovė savo veiksmais pripažino, kad sutuoktiniai yra faktiškai pasidalinę santuokoje įgytą turtą. Ieškovė jau po santuokos nutraukimo 2004 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė santuokoje įgytą butą, esantį Žemaičių Naumiestyje. Esant ankstesniam sutuoktinių susitarimui dėl santuokos metu įgyto turto pasidalinimui, atsakovas neprieštaravo dėl šio turto pardavimo, suteikė ieškovei 2004 m. kovo 25 d. įgaliojimą Nr. 2SD-2503 veikti jo vardu ir savo pinigų dalies iš ieškovės neėmė. Šalys taip pat yra išsprendusios ginčą ir dėl žemės sklypo pardavimo. Teismas dėl dalintino santuokoje įgyto turto nevertino šių aplinkybių.
8.4. Ieškovė reikšdama patikslintą ieškinį turėjo prašyti pripažinti, kad ginčo butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui, prašyti nustatyti jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atidalinti jai priklausančio turto dalį, remiantis CK 4.75, 4.80 straipsnių, o ne CK 3.117 straipsnio pagrindu. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, pritaikydamas ne tas įstatymo nuostatas, kurias šiame ginče reikėjo taikyti.
Atsiliepimas
9. Ieškovė E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą nepakeistą, taip pat atsisakyti priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovo reikalaujamas padalinti žemės sklypas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo jo dalinti.
9.2. Atsakovas, kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, neteikė prašymo dėl bendrai įgyto turto padalijimo ir tik klaidingai nurodė, kad turto padalijimo klausimas buvo išspręstas 1988 m. Faktiniai bylos duomenys paneigia atsakovo argumentus, kad turto padalijimo klausimas buvo išspręstas 2003 m., taip pat, kad ieškovė savo veiksmais yra pripažinusi turto padalijimą.
9.3. Ieškovė apie santuokos nutraukimą sužinojo tik 2018 m. ir niekada su atsakovu turto nesidalijo ir tokio klausimo nekėlė. Atsakovas klaidingai nurodo, kad butas Žemaičių Naumiestyje yra parduotas pagal jo įgaliojimą. Priešingai, šį butą pardavė atsakovas pagal ieškovės išduotą įgaliojimą ir gautos lėšos buvo panaudotos ginčo buto pirkimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsakovas J. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovo J. B. 2004 m. kovo 25 d. įgaliojimo Nr. 2SD-2503 kopiją; buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2004 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopiją; minėto buto privatizavimo sutarties kopiją; VĮ Registrų centro išrašą. Atsakovo vertinimu, pridedami nauji įrodymai pagrindžia jo apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad ieškovė su jais yra jau susipažinusi ir pateikusi savo nuomone dėl jų priėmimo, t. y. jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
13. Tauragės rajono apylinkės teismas 2003 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1289-02/2003 nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo J. B. ir ieškovės E. B.. Minėtu sprendimu sutuoktinių turto padalijimo klausimas nebuvo spręstas.
14. Ieškovė E. B. pareikštu patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį ginčo buto su rūsiu.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą, susijusį su santuokos metu įgytu turtu, išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Šios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).
16. Tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (ar vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tačiau tokie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama, kai santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai (vienas jų), siekdami tam tikrų, galbūt nesąžiningų, tikslų, sąmoningai nenurodo viso bendro dalytino turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).
17. Išskirtinė susiklosčiusi situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas sutuoktinių bendras turtas ir dėl kurios galėtų būti taikoma bendrosios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtis, yra vertinamojo pobūdžio. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenurodo tokios išskirtinės situacijos vertinimo kriterijų. Dėl tokios situacijos svarbos ir išskirtinumo teismas turėtų spręsti kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).
18. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Tauragės rajono apylinkės teismas 2003 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1289-02/2003, todėl ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi penkerių metų naikinamąjį proceso atnaujinimo terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo padalinti ginčo turtą, nevertino, ar nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia išskirtinė situacija, dėl kurios būtų galima taikyti nutarties 18 punkte minėtą išimtį iš bendrosios taisyklės, bet iš esmės tik preziumavo, kad ginčo turtas iki santuokos nutraukimo buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl kito buvusiems sutuoktiniams priklausiusio turto, kuris buvo parduotas jau po santuokos nutraukimo, jo pardavimo aplinkybių bei jo santykio su ginčo butu.
19. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su bendraturčiais, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į konkrečią nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos šalims ne atidalino ginčo butą, tačiau tik faktiškai nustatė, kad bylos šalims priklauso po ½ dalį ginčo buto su rūsiu. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir CK 4.80 straipsnio nuostatas.
20. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
21. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovės E. B. patikslintą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto (buto) padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.