- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-12
- Bylos Nr.
- 2-1285/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- "Alinsta"
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alinsta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-788-163/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alinsta“ ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos už statybos darbus priteisimo, atsakovės V. D. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Alinsta“ ir atsakovui (pagal priešieškinį) S. P. dėl žalos atlyginimo, permokos grąžinimo ir atliktų darbų kainos sumažinimo bei atsakovo (pagal priešieškinį) S. P. priešieškinį atsakovei V. D. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo; trečiasis asmuo – L. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Alinsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: priteisti iš atsakovės V. D. 241 113,13 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę atsiimti jos prašymu specialiai pagamintas ir ieškovo nupirktas stogo čerpes iš UAB „Lemora“ pagal 2013 m. gegužės 2 d. specialaus užsakymo sutartį Nr. 130502.
Atsakovė V. D. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: priteisti solidariai iš UAB „Alinsta“ ir S. P. 29 459,52 Lt už neatliktus ir netinkamai atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos; priteisti iš UAB „Alinsta“ 129 116,34 Lt permoką, susidariusią pagal 2012 m. rugsėjo 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2012/09-02 ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
Pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovė V. D. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų UAB „Alinsta“ ir S. P. turtui, neviršijant pareikštų reikalavimų sumos. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas UAB „Alinsta“ turto neturi, o atsakovo S. P. turto apimtis nežinoma. Atsakovai gali turtą ar turtines teises perleisti tretiesiems asmenims, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: areštavo UAB „Alinsta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 158 585,86 Lt, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštavo atsakovui S. P. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 29 459,52 Lt, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad ieškovės pagal priešieškinį V. D. reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti 158 575,86 Lt yra didelė suma, o atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma. Kadangi kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik kai užtikrinama teismo procesinio dokumento įvykdymo galimybė, todėl teismas, nepasisakydamas apie būsimą teismo sprendimą, priėjo prie išvados, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir siekdamas užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat vadovaudamasis ekonomiškumo, proporcingumo principais, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, esančių pas juos ar pas trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant prašomos priteisti sumos – 158 575,86 Lt (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) UAB „Alinsta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes jo (UAB „Alinsta“) finansinė padėtis yra gera. Per 2013 m. bendrovė gavo pelno (432 244,20 Lt), gautinos sumos už atliktas paslaugas/darbus sudarė 1 309 645, 07 Lt, ilgalaikis materialus turtas - 41 611,96 Lt, trumpalaikis turtas - 1 385 838,77 Lt. Šie finansiniai duomenys ir rodikliai įrodo, kad ieškovo finansinė padėtis yra gera ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba jį bus galima įvykdyti;
2) Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. D. nekonkretizavo, kokios rūšies turto arešto prašo (CPK 145 str.). Teismas iš esmės savo iniciatyva nusprendė dėl ieškovo visų rūšių turto arešto ir arešto būdo (nesant kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų arešto) taikymo, tačiau įstatyme nenumatyta tokia teismo iniciatyvos teisė;
3) Teismas nutartimi areštavo atsakovo UAB „Alinsta“ turto už 158 585,86 Lt, o atsakovo S. P. turto už 29 459,52 Lt, t. y. arešto mastas sudarė 188 045,38 Lt. Kadangi ieškinio reikalavimai yra 158 585,86 Lt dydžio, todėl arešto suma viršijo ieškinio sumą;
4) Vienu iš reikalavimų atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) prašė priteisti iš UAB „Alinsta“ 129 116,34 Lt permoką, tačiau nebuvo pateiktas tokios permokos skaičiavimo pagrindimas ir jos detalizacija;
5) Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbi aplinkybė, kad atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) elgėsi nesąžiningai: vengė atsiskaityti ir fiksuoti UAB „Alinsta“ atliktus darbus; nuo pat ginčo pradžios neįsileido ieškovo į objektą, neleido antstoliui atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo ir vienašališkai, nušalinusi ieškovą nuo dalyvavimo, atliko tyrimą apie neva darbų kiekių neatitiktis ir netinkamą kokybę, o apie tariamai nustatytus darbų kokybės ir kiekių neatitiktis ieškovui buvo pranešta tik po pusmečio, t. y. kuomet ieškovas kreipėsi į teismą.
Atsakovas pagal priešieškinį S. P. prisidėjo prie ieškovo UAB „Alinsta“ pareikšto atskirojo skundo.
Atsiliepimas
Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) V. D. ir trečiasis asmuo L. M. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šios apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nenurodė preliminaraus priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau tai nereiškia, kad toks vertinimas nebuvo atliktas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad priešieškinio reikalavimas dėl 129 116,34 Lt permokos priteisimo yra iš esmės nepagrįstas. Tikėtino pagrindimo sąvoka teismų praktikoje aiškinta ne kartą. Toks reikalavimas reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-364/2012, 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011). Šiuo atveju apeliantas UAB „Alinsta“ nepateikė įrodymų apie šio reikalavimo (dėl 129 116,34 Lt permokos priteisimo) nepagrįstumą, o byloje esantys duomenys (priešieškinio faktinis pagrindas ir prie jo pateikti dokumentai) suponuoja išvadą, kad atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) V. D. tikėtinai pagrindė prišieškinio reikalavimą dėl 129 116,34 Lt permokos priteisimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šis reikalavimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir tuo pagrindu teismas neturėjo teisės taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 str. 1 d.). Galutinis priešieškinio reikalavimų, įskaitant reikalavimą dėl 129 116,34 Lt permokos priteisimo, pagrįstumas bus sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nenustačius akivaizdaus priešieškinio nepagrįstumo bei esant kitai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai (nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Anot apelianto UAB „Alinsta“, jo finansinė padėtis yra gera, o šias aplinkybes įrodinėja pateikdamas savo 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Aktualūs (2014 m. pirmo pusmečio) UAB „Alinsta“ finansiniai dokumentai nebuvo teismui pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra su trūkumais ir jų duomenys akivaizdžiai skiriasi nuo bendrovės tų pačių metų finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui, todėl, analizuodamas UAB „Alinsta“ finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas remiasi apelianto 2013 m. finansiniais dokumentais, pateiktais VĮ Registrų centrui (CPK 179 str. 3 d.). Pagal 2013 m. balansą UAB „Alinsta“ turtas sudarė 1 427 451 Lt, o įsipareigojimai siekė 1 274 083 Lt. Bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 153 368 Lt. Per 2013 m. bendrovės grynasis pelnas buvo 35 977 Lt. Vertinant pastaruosius finansinius rodiklius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Alinsta“ finansinė padėtis nėra stabili ir bendrovė gali turėti nemokumo problemų, nes turimi dideli įsipareigojimai (1 274 083 Lt) didžiąja dalimi atitinka turimo turto vertę (1 427 451 Lt). Šiuo atveju netgi bendrovės turimo nuosavo kapitalo dydis (153 368 Lt) nepadengtų priešieškiniu pareikštų reikalavimų sumos (158 575,86 Lt). Duomenų bei įrodymų apie atsakovo S. P. finansinę padėtį byloje nepateikta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad pareikšto priešieškinio suma (158 575,86 Lt) atsakovams yra nedidelė, todėl kyla reali grėsmė, jog atsakovei (ieškovei pagal priešieškinį) V. D. palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo (sprendimo) įvykdymas bus apsunkintas.
Apeliantas ginčija teismo nutartį ir tuo pagrindu, kad V. D. nekonkretizavo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nenurodė areštuojamo turto rūšies ir būdo. Iš byloje esančio priešieškinio reikalavimų matyti, kad V. D. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, neišskirdama jo į kilnojamąjį ar nekilnojamąjį, o tai reiškia, kad buvo prašoma taikyti tokias priemones visam (visos rūšies) atsakovų turtui. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad areštas taikomas pagal nustatytą eiliškumą atsakovų nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms ar piniginėms lėšoms, t.y. iš esmės visam atsakovų turtui, todėl, tenkindamas pareikštą prašymą, teismas neperžengė pareikšto prašymo ribų. Teismo parinktas areštuojamo turto būdas (eiliškumas) atitinka teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-393/2013; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2225/2013), kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje–komercinėje veikloje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiausia taikė atsakovų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – areštavo atsakovų turtines teises ir pingines lėšas.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra teisiškai svarbi ir dėl to nevertinama aplinkybė dėl prašymą pateikusio asmens (šiuo atveju V. D.) sąžiningumo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su V. D. elgesiu bylos nagrinėjimo metu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai išplėtė taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (CPK 145 str. 2 d.). Iš skundžiamos nutarties (jos rezoliucinės dalies) matyti, kad areštuota S. P. turto už 29 459,52 Lt ir UAB „Alinsta“ turto 158 585,86 Lt sumai (158 585,86 Lt atitiktų 129 116,34 Lt ir 29 459,52 Lt reikalavimų bendrą sumą), tačiau pagal pareikštą priešieškinį V. D. prašė priteisti iš UAB „Alinsta“ 129 116,34 Lt dydžio permoką ir solidariai iš abiejų atsakovų UAB „Alinsta“ ir S. P. 29 459,52 Lt už neatliktus ir netinkamai atliktus statybos darbus. Kadangi reikalavimas dėl 29 459,52 Lt pareikštas abiems solidariems atsakovams, todėl, atsižvelgiant į solidarios prievolės esmę, 29 459,52 Lt reikalavimo dydžio areštas gali būti taikomas tik vienam iš solidarių atsakovų ar abiems bendrai, tačiau neviršijant 29 459,52 Lt (CK 6.6 str. ). Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad dėl 29 459,52 Lt reikalavimo areštas taikomas solidariems atsakovams bendrai.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties dalį dėl areštuojamo turto masto patikslinti ir išdėstyti nutartį taip:
„Areštuoti UAB „Alinsta“, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui (pagal priešieškinį) ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant 129 116,34 Lt, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuotų UAB „Alinsta“ lėšų gali būti daromi darbo užmokesčio mokėjimai, privalomieji mokėjimai valstybei (mokesčiai ir įmokos).
Areštuoti solidarių atsakovų UAB „Alinsta“, (duomenys neskelbtini), ir/ar S. P., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams (pagal priešieškinį) ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 29 459,52 Lt, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.“