Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. P., miręs 2023 m. vasario 12 d., po sutuoktinės O. P. mirties (2000 m. rugsėjo 23 d.) priėmė palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9. Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimą sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises – per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja D. B. yra A. P., mirusio 2023 m. vasario 12 d., ir O. P., mirusios 2000 m. rugsėjo 23 d., dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Gyventojų registro duomenimis, santuokos metu A. P. ir O. P. susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos D. B. ir V. P. A. P. 2012 m. kovo 12 d. buvo sudaręs notariškai patvirtintą testamentą (testamento identifikavimo numeris 220120010871), kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų lygiomis dalimis paliko sūnui V. P. ir dukrai D. B. Po A. P. mirties, 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto 18-asis notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 75/2023. Testamentų registro duomenimis, pareiškėja D. B. priėmė tėvo palikimą, jos brolis V. P. tėvo palikimo atsisakė (CPK 178 straipsnis). Remiantis Gyventojų registro duomenimis, A. P. ir O. P. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu A. P. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik jo vardu (įregistravimo pagrindas – 1992 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 8-3977). A. P. minėtą butą laikė savo asmenine nuosavybe.

11. Nagrinėjamu atveju minėtas nekilnojamasis turtas A. P. nuosavybėn įgytas 1992 m. rugpjūčio 10 d., todėl teisiniams santykiams taikytinos 1970 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos (toliau – SŠK), galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. SŠK 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarką. Pagal SŠK 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

12. Remiantis Testamentų registro duomenimis, įregistruotų O. P. palikimo priėmimo faktų nėra (CPK 179 straipsnis). Duomenų, kad po O. P. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje taip pat nėra (CPK178 straipsnis).

13. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, jos tėvas į notarų biurą nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinės mirties, priėmimo, dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad A. P. po sutuoktinės O. P. mirties liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir tęsė naudojimąsi butu, rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo kaip savo, mokėjo buto komunalinius mokesčius. Gyventojų registro duomenimis, A. P. savo gyvenamąją vietą nuo 1970 m. rugpjūčio 6 d. iki pat mirties buvo deklaravęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), adresu. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjos dėstomais argumentais, kad jos tėvas A. P. po savo sutuoktinės O. P. mirties likusį turtą valdė kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad jos tėvas A. P. po sutuoktinės O. P. mirties rūpinosi likusiu turtu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos tėvas aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po savo sutuoktinės mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos tėvas A. P., velionės sutuoktinis, turėjo teisę paveldėti mirusios O. P. turtą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimą tenkina. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos tėvas A. P. po sutuoktinės O. P. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po tėvo A. P. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos (sutuoktinės) O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000 m. rugsėjo 23 d., mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.