- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- ATP-427-332/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02736-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau Šiaulių apskrities VPK KPT) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-12 nutarimo, kuriuo D. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. nubaustas už tai, kad jis 2016-08-29 9.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,41 promilės girtumas (įvertinus +- 0,02 prom. paklaidą).
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities VPK KPT prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-12 nutarimą ir priimti naują nutarimą – D. V. skirti administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.
Apeliaciniame skunde Šiaulių apskrities VPK KPT nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai D. V. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, nes teismas nurodė tik vienintelę faktinę aplinkybę (pažeidėjo asmenybę: šeimyninę padėtį bei užimtumą), kurią jis laikė išskirtine, ir nenurodė kitų, kurios su jau minėta faktine aplinkybe galėtų sudaryti jų kompleksą. Apeliantas pažymi, kad administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas lemia administracinės nuobaudos dydį, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Šiaulių apskrities VPK KPT nuomone, aplinkybė, kad D. V. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris tik nežymiai viršijo maksimalią leidžiamą ribą, taip pat nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Apelianto teigimu, įstatymo leidėjas diferencijuodamas teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str., parinko ir atitinkamas adekvačias sankcijas šiuos pažeidimus padariusiems asmenims. Taigi įstatymo leidėjas nustatęs Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo objektyviuosius požymius - neblaivumo (girtumo) laipsnį nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės, ir atsižvelgdamas į galimus šio teisės pažeidimo pobūdžius, taip pat ir į nustatytą promilių kiekį pažeidėjo organizme, numatė ir atitinkamą diferencijuojamą sankciją – baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Šiaulių apskrities VPK KPT nuomone, teismas, nustatęs, kad D. V. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris tik nežymiai viršijo maksimalią leidžiamą ribą (0,41 promilės) galėjo atsižvelgti į šią aplinkybę skirdamas švelnesnę administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose, tačiau neturėjo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų.
Šiaulių apskrities VPK KPT apeliaciniame skunde pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas, vertindamas pažeidėjo D. V. asmenybę, neįvertino labai svarbios D. V. charakterizuojančios aplinkybės, kad minėtas asmuo dėl tokio paties Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.) jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 2000-09-10. Ši faktinė aplinkybė neigiamai apibūdina D. V. asmenybę, rodo, kad asmuo linkęs būdamas neblaivus pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir jam prieš tai taikyta poveikio priemonė nebuvo pakankamai efektyvi. Šiaulių apskrities VPK KPT teigimu, Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei, kitiems eismo dalyviams ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir vairuotojas, vėl prieš sėsdamas už automobilio vairo, adekvačiai neįvertins galimų pasekmių, kilsiančių jam, jo artimųjų ratui, jo darbinei veiklai bei visuomenės saugumui.
Apeliacinis skundas atmestinas.
D. V. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., kurioje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo D. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-12 nutarimu D. V. už jo padarytą pažeidimą, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., paskirta 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Tačiau Šiaulių apskrities VPK KPT apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl D. V. paskirta nuobauda yra per švelni.
Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Įvertinus šios bylos medžiagą, daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje yra ir D. V. pagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.), tačiau negalima sutikti su Šiaulių apskrities VPK KPT apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., nebus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. V. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad D. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, kad jis, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (10, 11 b. l.), jam nustatytas neblaivumo laipsnis labai nežymiai viršijo leistiną normą (nustatytas lengvas 0,41 promilės girtumo laipsnis (įvertinus +- 0,02 prom. paklaidą)), taip pat atsižvelgdamas į D. V. asmenybę – dirba vairuotoju, vedęs, rūpinasi ir prižiūri neįgalią motiną, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurią vežioja į gydymo įstaigas, jo žmona teisės vairuoti transporto priemones neturi, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus D. V. švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d.), t. y. paskyrus 289 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Nors D. V. praeityje (2000-05-10) yra vieną kartą baustas už tokio paties Kelių eismo taisyklių pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., padarymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo šio pažeidimo padarymo praėjo 16 metų, D. V. nėra baustas už administracinius teisės pažeidimus, kuriuos būtų padaręs būdamas neblaivus (10, 11 b. l.), nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad D. V. linkęs būdamas neblaivus pažeidinėti Kelių eismo taisykles.
Šiaulių apskrities VPK KPT teigimu, Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei, kitiems eismo dalyviams ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, tačiau teismas pažymi, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį be Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą D. V. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, tinkamai įvertino jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė nuobaudą, kuri nėra per švelni.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir D. V. parinko teisingą nuobaudą. D. V. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra pakankama administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., pasiekti, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-12 nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.