Panevėžio apygardos teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovei Jurgitai Mozūraitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo, kuriuo P. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. M. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Gyvūnų laikymo taisyklės) 42 punktą, kadangi 2020 m. birželio 3 d. apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), du palaidi jo Anglijos Stafordšyro terjerų veislės šunys be antsnukio ir pavadėlio mirtinai sukandžiojo E. B. šunį, po to tie patys šunys sužalojo kieme buvusį L. J. šunį.

5. Teismo posėdyje nukentėjusysis E. Č. ir jo atstovai prašė apeliacinį skundą tenkinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. prašė šį skundą atmesti. Institucijos atstovė prašė sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. Č. pateikia keletą reikalavimų: 1) nustatyti, kad 2020 m. birželio 3 d. nuo 14 iki 16 val. P. M. du Stafordšyro terjerų veislės mišrūnai mirtinai sukandžiojo jo ir E. B. šunį, bei 2) P. M. nubausti už administracinius nusižengimus pagal ANK 346 straipsnio 7 ir 14 dalis už tai, kad jis laiko pavojingų šunų mišrūnus be leidimo, nepažymėtus poodinėmis mikroschemomis, kaip to reikalauja teisės aktai, bei kad šie šunys ir toliau laikomi pažeidžiant jų laikymo taisykles, dėl ko atsirado žalos – vienas iš šunų įkando E. Č. į koją.

8. Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę : 1) jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, ir 2) tai dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Be to, kas itin svarbu, administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos konkrečios administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo jam įteikto kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gynybos nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

9. Todėl, šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis apygardos teismas visų pirma pažymi, jog nukentėjusiojo E. Č. apeliacinio skundo reikalavimai spręsti klausimus dėl P. M. administracinės atsakomybės ir už tuos administracinius nusižengimus, dėl kurių jam net nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kaip antai, pavojingų šunų mišrūnų laikymo be leidimo, nepažymėtų poodinėmis mikroschemomis bei vertinti 2020 m. birželio 15 d. įvykį, kuris išsamiau net nebuvo tirtas, negali būti tenkinamas. Kaltinimo ribų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išplėtimas, ypač, kai toks išplėtimas padaromas apeliacinės instancijos teisme, šiurkščiai pažeistų jo procesines teises bei galimybę tinkamai pasiruošti gynybai nuo kaltinimo bei neatitinka Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigos tiksliai suformuluoti asmeniui inkriminuojamos veikos aplinkybes ir šios veikos kvalifikavimą (ANK 609 straipsnio 1 dalis). Todėl, laikydamasis bylos nagrinėjimo ribų, apygardos teismas išsamiau nepasisako dėl apeliaciniame skunde keliamų naujų virš paminėtų P. M. inkriminuojamų aplinkybių, ir nauji įrodymai dėl jų netiriami bei nevertinami.

10. Esminis byloje keliamas klausimas yra tas, ar 2020 m. birželio 3 d. P. M. du Stafordšyro terjerų veislės mišrūnai ne tik sužalojo L. J. šunį, bet ir mirtinai sukandžiojo E. Č. ir E. B. šunį. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 3 d. apie 14 val. iš P. M. sodybos pabėgo du jo prižiūrimi Stafordšyro terjerų veislės mišrūnai. Tą pačią dieną apie 16 val. (duomenys neskelbtini) kaime vienas iš šių šunų apkandžiojo L. J. šunį. Po šio įvykio E. Č. pasigedo savo šuns ir jo pradėjo ieškoti. Po kiek laiko E. Č. savo šunį rado nebegyvą netoli tos vietos, kur buvo užpultas L. J. šuo. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog P. M. šunys užpuolė E. Č. ir E. B. šunį, todėl P. M. kaltė negali būti grindžiama vien tik prielaidomis. Šią išvadą apylinkės teismas motyvavo iš esmės tuo, kad E. Č. ir E. B. šuo buvo rastas nebegyvas praėjus kelioms valandoms po L. J. šuns apkandžiojimo, niekas nematė, nei kaip ir kada buvo sužalotas nukentėjusiojo šuo, nei kad jį konkrečiai sužalojo tie patys P. M. šunys.

11. Iš naujo įvertinus byloje esančius įrodymus, žodinio proceso metu atlikus papildomą naujų įrodymų tyrimą (apeliacinės teisme apklausus liudytoją S. G.), paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios keičia apylinkės teismo išvadą dėl E. Č. bei E. B. šuns mirtino sužalojimo. Liudytojas S. G. parodė, kad 2020 m. birželio 3 d. susitarė su E. Č. atvykti pas jį į namus, nes jam prireikė įrankio medžio šakoms kirsti. Prie E. Č. namo, kiemo prieigose pamatė, kaip du baltos spalvos šunys puolė E. Č. šunį. Kadangi tie šunys buvo agresyvūs, jis pabijojo išlipti iš savo automobilio ir įvažiavo į E. Č. kiemą. Neradęs E. Č. namuose, išvažiavo. Su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, todėl susisiekti su E. Č. neturėjo galimybės. Išvažiuodamas šunų nebematė. Rugpjūčio 15 d. per Krekenavoje vykusius Žolinės atlaidus jis susitiko su E. Č., kuris jam pokalbio metu pasakė, kad jo šuo buvo sukandžiotas. Tada jis papasakojo E. Č. matęs, kaip jo šunį buvo užpuolę du kiti palaidi šunys. Kaip vėliau jam paaiškėjo, tie šunys buvo P. M.

12. Nors liudytojas S. G., kaip matęs įvykį, buvo apklaustas jau po to, kai buvo priimtas skundžiamas nutarimas (apeliacinės instancijos teisme), šioje byloje nėra jokių duomenų teigti, kad jis yra kažkaip suinteresuotas bylos baigtimi ar siekia pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam P. M. Tokių duomenų P. M. taip pat nenurodė. Matyti, kad šis liudytojas pakankamai išsamiai papasakojo, kad važiuodamas į E. Č. kiemą matė, kaip P. M. du šunys puolė E. Č. šunį, įtikinamai motyvavo, kodėl E. Č. nepapasakojo apie įvykį anksčiau. Taigi, netikėti šio liudytojo parodymais apygardos teismas neturi pagrindo. Byloje nukentėjusiųjų E. Č. ir L. J. parodymais nustatyta, kad aplinkui kaimuose daugiau niekas kitas tokių šunų kaip P. M. nelaiko. Todėl galima teigti, jog liudytojo S. G. parodymai patvirtina, kad ne kokie kiti, o būtent P. M. šunys E. Č. ir E. B. šunį užpuolė būtent tuo laiku, kai jie buvo pabėgę iš P. M. sodybos. Pagal nukentėjusiojo E. Č. parodymus, jis savo šunį lakstantį kieme matė prieš kelias valandas iki tol, kol jį rado nebegyvą. Nukentėjusysis parodė ir tai, kad savo šuns jis pradėjo ieškoti iš karto po L. J. šuns sužalojimo ir rado jį netoli nuo tos vietos, kur L. J. šuo buvo užpultas P. M. šunų. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad byloje buvo pašalintos visos abejonės dėl E. Č. ir E. B. šuns mirtino sukandžiojimo aplinkybių, todėl apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad tai padarė ne kas kitas, o įvykio dieną palaidi ir be priežiūros lakstę du Stafordšyro terjerų veislės mišrūnai, priklausę P. M..

13. Taip P. M. pažeidė Gyvūnų laikymo taisyklių 43 punktą, dėl ko atsirado žalos asmenų turtui, o būtent : 2020 m. birželio 3 d. laikotarpiu nuo 14 iki 16 val., (duomenys neskelbtini), du jo Anglijos Stafordšyro terjerų veislės mišrūnų šunys lakstė be antsnukio ir pavadėlio, t. y. neprižiūrimi ir palaidi, bei mirtinai sukandžiojo E. Č. ir E. B. šunį, po to tie patys šunys nubėgo į (duomenys neskelbtini) ir sužalojo kieme buvusį L. J. šunį.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. M. šunys yra Stafordšyro terjerų veislės mišrūnai, t. y. pavojingų šunų mišrūnai, už kurių laikymo tvarkos pažeidimus administracinė atsakomybė numatyta ANK 346 straipsnio 7 ir 14 dalyse. Iš ANK 346 straipsnio matyti, kad jame administracinė atsakomybė už šunų įsigijimo, laikymo, veisimo ir kt. reikalavimų pažeidimus iš tiesų diferencijuojama atsižvelgiant į šuns veislę ir rūšį. Šio straipsnio 6 – 10 dalyse yra numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo tvarkos pažeidimus. To paties straipsnio 11 – 15 dalyse yra numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų mišrūnų įvežimą į Lietuvos Respubliką, įsigijimą, veisimą, naudojimą, prekybą jais ar kitokį jų perdavimą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Kita vertus, aptartos ANK 346 straipsnio 6 – 15 dalys konkrečiai neišskiria administracinės atsakomybės už pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos pažeidimus. Todėl, nepaisant to, kad pagal Aprašo 37 punktą pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Aprašo 27 – 33 punktais, t. y. pavojingų šunų mišrūnų laikymui keliami tie patys reikalavimai kaip ir pavojingų šunų laikymui, tokia analogija negalima sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos kvalifikavimo klausimą. Administracinė atsakomybė asmeniui kyla tik tada, kai jo veika yra tiksliai apibrėžta ANK specialiojoje dalyje, o šiuo atveju – ANK 346 straipsnyje. Taigi, kadangi ANK 346 straipsnis tiesiogiai nenumato administracinės atsakomybės už pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos pažeidimą, apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai P. M. veiką kvalifikavo pagal bendrąją normą – pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

15. Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į, be kita ko, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą. Nustačius aplinkybę, kad P. M. šunų nepriežiūra sukėlė sunkesnes pasekmes – ne tik L. J. šuns sužalojimą, tačiau E. Č. ir E. B. šuns mirtiną sukandžiojimą, tai sudaro pagrindą P. M. padidinti jam apylinkės teismo paskirtą baudą ir jos dydį nustatyti šiek tiek didesnį už sankcijoje numatytą minimalų.

16. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. Č. prašo P. M. paskirti administracinio poveikio priemonę – gyvūnų (šunų) konfiskavimą. Tačiau apylinkės teismas šios administracinio poveikio priemonės P. M. neskyrė pagrįstai. Pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį už administracinį nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Ši administracinio poveikio priemonė nėra privalomai skiriama kartu su bauda, jos skyrimas yra teismo prerogatyva, įvertinus visus šio klausimo išsprendimui reikšmingus bylos įrodymus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, neskirdamas P. M. šios administracinio poveikio priemonės, tai motyvavo tuo, jog anksčiau P. M. nebuvo baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, netrukus po įvykio šunims buvo įrengtas voljeras. Naujų pagrįstų ir patikimų duomenų, kad šie šunys ir toliau neprižiūrimi, kelia grėsmę aplinkiniams, nebuvo pateikta. Apygardos teismas, įvertinęs, kad P. M. ėmėsi tam tikrų priemonių užtikrinti, kad jo prižiūrimi šunys daugiau nepadarytų žalos kitiems ir tai byloje nebuvo kategoriškai paneigta, sutinka su apylinkės teismu, kad P. M. šiuo metu nėra pakankamo pagrindo jam taikyti ir įstatymo numatytą administracinio poveikio priemonę – šunų konfiskavimą.

17. ANK 665 straipsnyje numatyta galimybė nukentėjusiajam prašyti priteisti iš administracinį nusižengimą padariusio asmens turtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis E. Č. prašo iš administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. priteisti jam 500 Eur turtinę žalą už tai, kad P. M. šunys mirtinai sukandžiojo jo šunį. Kadangi nukentėjusiajam E. Č. turtinė žala buvo padaryta neteisėtais P. M. veiksmais, nukentėjusysis turi teisę į turtinės žalos atlyginimą. Tačiau, bet kuri žala, tame tarpe ir turtinė, turi būti įrodyta. Apygardos teismo vertinimu, nukentėjusysis tokio žalos dydžio nepagrindė jokiais daugiau mažiau objektyviais duomenimis. Pagal nukentėjusiojo E. Č. ir liudytojos E. B. parodymus jie toiterjerų veislės šunį įsigijo prieš 9 metus už 500 Lt (šiuo metu sudarytų apie 144 Eur). Iš byloje esančių internetinių skelbimų apie parduodamus toiterjerų veislės šuniukus matyti, kad jų kaina svyruoja nuo 170 iki 500 Eur (priklausomai nuo to, ar šuniukai yra su kilmės dokumentais ar be jų). Tuo tarpu suaugusių šunų kainos paprastai yra mažesnės. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusysis į jam padarytos turtinės žalos dydį įtraukė ir jo patirtas išlaidas, susidariusias dėl šuns išlaikymo iki nagrinėjamo įvykio. Tačiau šios išlaidos priežastiniu ryšiu nėra niekaip susijusius su neteisėtais P. M. veiksmais, kadangi E. Č. turėjo pareigą rūpintis savo augintiniu ir jį prižiūrėti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo šuo buvo specialiai išdresuotas, dalyvaudavo parodose, kas neabejotinai turėtų reikšmės tokio šuns vertei. Įvertinus visa tai bei atsižvelgus į tai, kad E. Č. ir E. B. šuo buvo be kilmės dokumentų bei jau suaugęs, iš administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. nukentėjusiajam E. Č. priteisiama turtinė žala mažinama iki 100 Eur.

18. Nukentėjusysis E. Č. taip pat prašo iš administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. priteisti jam 1000 Eur neturtinę žalą, nes dėl šuns netekties jis patyrė dvasinius išgyvenimus, jaučiasi praradęs šeimos narį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.267 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti atsakomybę už gyvūnų padarytą žalą, tiesiogiai nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės netekus augintinio, tačiau vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos byloje neturtinės žalos atlyginimas yra galimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Gyvūno augintinio praradimas nėra tik turto praradimas, bet tai susiję ir su neturtinių vertybių – bendravimo poreikių užtikrinimo – pažeidimu (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. veiksmai, kai jo netinkamai prižiūrimi šunys užpuolė ir mirtinai sukandžiojo E. Č. ir E. B. šunį, negali būti vertinami kaip smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir sudaro pagrindą taikyti pažeidėjui atsakomybę už nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą.

19. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, vadovaudamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma, turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, neturtinių vertybių hierarchijoje nėra esminė, todėl kad ji, nepaisant individualių augintinio savybių ir nukentėjusiojo prisirišimo prie gyvūno, gali būti iš dalies atkurta. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado nukentėjusiajam dėl neturtinės vertybės pažeidimo (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

20. Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. veiksmų, t. y. administracinio nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, nukentėjusysis E. Č. neteko savo augintinio. Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatyti neteisėti administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. veiksmai, kurie sukėlė neigiamą emocinį poveikį nukentėjusiajam. Vis tik E. Č., apeliaciniame skunde teigdamas apie didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą dėl šuns netekties, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar nukentėjusysis dėl nurodomų išgyvenimų kreipėsi pas psichologą ar kitą specialistą, ar jį kankino nemiga, ar jis kurį laiką negalėjo dirbti ar užsiimti kita veikla ir pan. Taip pat byloje nėra aišku, kokia apimtimi nukentėjusiojo E. Č. augintinis užtikrino jo bendravimo ir kitus socialinius poreikius. Atkreipiamas dėmesys, jog patirtos žalos įrodymo pareiga tenka pačiam nukentėjusiajam, o ne bylą nagrinėjančiam teismui, todėl visus duomenis, susijusius su jo nurodytomis aplinkybėmis, dar bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu turėjo pateikti pats nukentėjusysis. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Be viso to, apygardos teismas pažymi ir tai, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52). Apibendrindamas visa tai, apygardos teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis E. Č. neįrodė tokio pobūdžio dvasinių išgyvenimų dėl šuns netekties, jog be P. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir baudos jam paskyrimo, būtų reikalinga jam papildomai priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikomas pakankamu pažeistai teisei apginti.

21. Nukentėjusysis E. Č. prašo iš administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. jam išieškoti 792 Eur išlaidų jo atstovų advokato A. Biguzo ir advokato padėjėjo E. Snicoriaus pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, t. y. už apeliacinio skundo surašymą ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (108-111 b. l.).

22. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

23. Šioje byloje nukentėjusysis E. Č. turi teisę gauti patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą dėl neteisėtų administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. veiksmų. Tačiau nukentėjusiojo prašoma išieškoti atstovavimo išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė. Šiai administracinio nusižengimo bylai išnagrinėti prireikė gana trumpų dviejų teismo posėdžių (iš viso 1 val. 30 min. trukmės). Teismo posėdžiuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Biguzas ir advokato padėjėjas E. Snicorius. Ši byla nelaikytina sudėtinga, ji nagrinėjama dėl vieno pažeidėjo ir dėl vieno jo padaryto administracinio nusižengimo, byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, bylos apimtis taip pat nėra didelė (bylą sudaro 1 tomas, apie 100 lapų, byloje kai kurie dokumentai kartojasi). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens piktybiškų veiksmų nebuvo užvilkintas (pirmame teismo posėdyje jis negalėjo dalyvauti dėl saviizoliacijos). Kadangi bylos apimtis nėra didelė ir byla nėra ypač sudėtinga, susipažinimas su ja ir pasiruošimas jos nagrinėjimui nukentėjusiojo atstovams nepareikalavo didelių laiko sąnaudų. Nukentėjusiojo atstovai parengė apeliacinį skundą, kurio didžiąją dalį sudaro teisės aktų citavimas, jame argumentai taip pat kartojami. Svarbu ir tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, didžioji dalis skundo argumentų ir prašymų atmetami arba iš viso nebuvo plačiau nagrinėjami, kadangi tai ne šios bylos dalykas. Šie duomenys leidžia teigti, kad šiuo atveju nukentėjusiojo atstovų teisinės paslaugos, įvertintos 792 Eur suma, nėra realios ir pagrįstos, jos yra aiškiai per didelės, neadekvačios ir neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl negali būti atlygintos visa apimtimi. Atsižvelgdamas į visa tai, apygardos teismas iš P. M. nukentėjusiajam E. Č. išieškomas atstovavimo išlaidas sumažina iki protingos sumos – 150 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria iš P. M. pareikšto kaltinimo buvo pašalintos aplinkybės, kad jo prižiūrimi du Stafordšyro terjerų veislės mišrūnai mirtinai sukandžiojo E. Č. ir E. B. šunį.

Nustatyti, kad P. M. šunys sukandžiojo E. Č. ir E. B. šunį ir jo administracinio nusižengimo aplinkybes išdėstyti taip : P. M. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 43 punktą, dėl ko atsirado žalos asmenų turtui, o būtent : 2020 m. birželio 3 d. laikotarpiu nuo 14 iki 16 val., (duomenys neskelbtini), du jo Anglijos Stafordšyro terjerų veislės mišrūnų šunys lakstė be antsnukio ir pavadėlio, t. y. neprižiūrimi ir palaidi, bei mirtinai sukandžiojo E. Č. ir E. B. šunį, po to tie patys šunys nubėgo į (duomenys neskelbtini) ir sužalojo kieme buvusį L. J. šunį.

P. M. už administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 180 Eur baudą.

Iš P. M. priteisti E. Č. 100 Eur turtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad šią žalą P. M. turi atlyginti per 2 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Iš P. M. išieškoti nukentėjusiajam E. Č. 150 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitoje dalyje apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.