Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi S.J., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš D. R., S. Š., D. P., kuriuos kaltina pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. balandžio 8 d. gautas S. J. skundas, kuriuo prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo arba įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. balandžio 11 d. į tinklalapį (duomenys neskelbtini)), o taip pat (duomenys neskelbtini).lt buvo patalpintas straipsnis, kuris pažeidžia jo garbę ir orumą bei yra įžeidžiančio pobūdžio: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. balandžio 11d. įkeltas straipsnis pavadinimu „Vilniaus skinai V. M., S. J. ir A. V.: kovo 9-ąją mušė kitataučius, kovo 11-ąją skandavo „Lietuva lietuviams!", kuriame trys asmenys, iš jų ir pareiškėjas, yra apibūdinami kaip „Vilniaus skinai". Pavadinime nurodoma, jog minėti asmenys, iš jų ir pareiškėjas, „kovo 9-ąją mušė kitataučius". Taip pat nurodoma, kad straipsnio tekste: „2011 m. kovo 9-osios vakarą Vilniuje, netoli Katedros, grupė skustagalvių užpuolė 3 rusiškai kalbančius Lietuvos piliečius. Skustagalviai juos mušė lazdomis, vienam praskėlė galvą, sukruvino veidą. Suimti policijos, užpuolikai teisinosi kiek leido fantazija, neprisipažino, kad mušė lazdomis, ir sakė patys neva gynęsi nuo ginkluoto užpuolimo. Paaiškėjo, kad visi trys užpuolikai yra fašistuojantys nacionalistai, dalyvaujantys liūdnai pagarsėjusiose kovo 11-osios neonacių eitynėse. Tai dvidešimtmečiai Vilniaus skinai V. M., S. J. ir A. V.. Juos vienija agresyvi muzika, pigus alus, viešas jėgos demonstravimas ir atvira neapykanta kitataučiams." minėti asmenys, iš jų ir pareiškėjas, vėl apibūdinami kaip „grupė skustagalvių". Tekste taip pat rašoma, jog minėti asmenys, kartu ir pareiškėjas, „užpuolė". Straipsnyje nurodoma, jog pareiškėjas su kitais nurodytais asmenimis užpuolė „3 rusiškai kalbančius Lietuvos piliečius". Rašoma, jog „skustagalviai juos mušė lazdomis, vienam praskėlė galvą, sukruvino veidą". Teigiama, kad pareiškėjas ir kiti minimi du asmenys buvo „suimti policijos ". Rašoma, jog „ užpuolikai teisinosi kiek leido fantazija".Rašoma, jog pareiškėjas ir kiti du asmenys „neprisipažinome" policijos pareigūnams, t.y. nepatvirtino savo kaltės. Toliau teigiama, jog pareiškėjas su kitais asmenimis „mušė lazdomis" kitus asmenis. Toliau dėstoma savo įvykių versija sakiniu „ir sakė patys neva gynęsi nuo ginkluoto užpuolimo". Toliau rašoma, jog „paaiškėjo ". Toliau nurodoma, jog visi trys asmenys (iš jų - ir pareiškėjas) yra „fašistuojantys nacionalistai". Straipsnyje taip pat teigiama, jog pareiškėjas ir kiti du asmenys dalyvavo „liūdnai pagarsėjusiose kovo 11-osios neonacių eitynėse". Teigiama, jog pareiškėją ir (pagal straipsnio kontekstą) kitus du minimus asmenis (V. M., ir A. V.) „ vienija agresyvi muzika, pigus alus, viešas jėgos demonstravimas ir atvira neapykanta kitataučiams". Teigiama, jog pareiškėjas atvirai neapkenčia kitataučių („vienija <...> atvira neapykanta kitataučiams"). Nurodoma, kad pareiškėjas ir kiti du asmenys „2011 m. kovo 9 d. suimti policijos". Taip pat kaltininkas, panaudodamas pareiškėjo nuotrauką, kurioje jis dalyvavo patriotiniame kovo 11 - osios šventės renginyje, nurodo, jog tai „2011 m. kovo 11 d. neonacių eitynės". Skunde nurodoma, jog visi minėti teiginiai pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, jį apšmeižia ir įžeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

S. J. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. R., S. Š., D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį. Savo skunde pareiškėjas nurodo, kad straipsniuose pavartoti žodžių junginiai pažeidžia jo garbę ir orumą bei yra įžeidžiančio pobūdžio. Pažymėtina, kad tiek šmeižimas, tiek įžeidimas yra dvi atskiros nusikalstamos veikos, todėl šių veikų atribojimas ir tinkamas kaltinimo suformulavimas yra būtina sąlyga privataus kaltinimo bylai nagrinėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai parašyti neteisėti žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos, kurie, pareiškėjo manymu, žodžiai jį šmeižia, t.y. šmeižimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas, o dėl kurių asmuo mano, jog jis yra įžeistas. Tačiau to pareiškėjas savo skunde nėra aiškiai ir suprantamai atskyręs, t. y. pareiškėjas turi nurodyti kokie konkretūs teiginiai jį apšmeižė, o kokie jį įžeidė, nes tai, kaip minėta, atskiros nusikalstamų veikų sudėtys ir jų sutaptis dėl vieno ir to paties teiginio negalima. Be to, turi būti nurodoma vieta, kur asmuo perskaitė jį galimai šmeižiančią ar įžeidžiančią informaciją ir kada ją perskaitė, nes pagal tai atribojamas teismingumas bei skaičiuojama senatis.

Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio, pašalinus skundo trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti S.J. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.