Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo B. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje I. L., U. J., uždaroji akcinė bendrovė „Šviesesniam gyvenimui“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J. pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašo: iškelti fiziniam asmeniui B. J. (toliau-pareiškėjas) bankroto bylą; bankroto administratoriumi skirti UAB „Gribžiniai"; patvirtinti B. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą 570,00 Eur/mėn. sumą iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo šioje byloje dienos; nustatyti 4 mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą;

Nurodo, kad pareiškėjas tapo nemokus, nes jis ir I. L. (tuo metu – J.) 2008-12-05 su AB SEB bankas sudarė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjui ir I. L. buvo suteiktas 34841,19 Eur dydžio kreditas namo statybos užbaigimui ir AB DnB Nord banke turėto kredito refinansavimui. AB SEB bankui hipoteka įkeistas namas su priklausiniais ir su žemės sklypu, esantys adresu Bokštų k. Šilalės r. sav.

Pareiškėjas ir I. L. kredito sutartį sudarė iš esmės ekonominės krizės pradžioje. Kaip žinoma, dėl 2008 metų pabaigoje Lietuvą ištikusios ekonominės krizės krito nekilnojamojo turto kainos, mažėjo vartojimas, verslininkai susidūrė su finansiniais sunkumais. Lietuvą ištikusi ekonominė krizė laikytina visiems žinoma aplinkybe. Dėl išaugusių paskolos palūkanų ir sumažėjusių pajamų pareiškėjas susidūrė su finansiniais sunkumais ir nebepajėgė laiku mokėti paskolos įmokų AB SEB bankui.

Paskolos paėmimo metu pareiškėjas dirbo su verslo liudijimu elektriku. Prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei pareiškėjo darbo apimtys sumažėjo, kol galiausiai visai nebeliko darbo (šeimai pradėjo trūkti pajamų). 2009 – 2010 metais pareiškėjas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet darbas minėtoje įmonėje buvo tik sezoninis. Apytiksliai 2011 metais pareiškėjas dirbo įvairius pavienius darbus, tačiau pajamų mokėti paskolos įmokas AB SEB bankui nebepakako. 2011 metų viduryje AB SEB bankas inicijavo kredito sutarties nutraukimo procedūras. 2012-02-23 AB SEB bankas su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio 40 814,69 Eur skolos išieškojimo. Buvo pradėtos priverstinės skolos išieškojimo procedūros.

Pareiškėjas bandė ieškoti pirkėjo, kuris namą su žemės sklypu nupirktų už skolos AB SEB bankui dydį, tačiau per antstolio nustatytus terminus to padaryti jam nepavyko. AB SEB bankui įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytinių. Dėl pasaulinės ekonominės krizės metu sumažėjusių nekilnojamojo turto verčių, namas su žemės sklypu buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei susidariusi skola AB SEB bankui. Taigi pareiškėjas ir jo buvusi sutuoktinė I. L. liko solidariai skolingi bankui net ir po nekilnojamojo turto pardavimo.

Pareiškėjas 2013 metais bandė užsiimti verslu, buvo akcininkas ir vadovavo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta įmonė užsiėmė elektros instaliacijos montavimo ir kitais statybos darbais. Verslas nesisekė, Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1640-524/2014 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Kadangi įmonėje nebebuvo pakankamai lėšų bankroto administravimo išlaidų padengimui, Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-01-12 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-48-1010/2016 iš pareiškėjo priteisė 1320,00 Eur administravimo išlaidų atlyginimo buvusiam įmonės administratoriui R. B..

Dėl sunkios pareiškėjo finansinės padėties pradėjo susidaryti įsiskolinimai kitiems kreditoriams. Antstoliams vykdant priverstinius skolų išieškojimo veiksmus buvo parduotas visas pareiškėjo turtėtas nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas, siekdamas užsidirbti ir dengti skolas, buvo išvykęs dirbti į užsienį, tačiau pinigų vos pakakdavo pragyvenimui. Pašlijus santykiams šeimoje, pareiškėjo ir I. L. sudaryta santuoka buvo nutraukta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-09-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1815-439/2019. Pareiškėjas nepajėgė tinkamai teikti išlaikymo dukrai U. J., taigi iki šiol yra likęs išlaikymo įsiskolinimas dukrai. Visos aukščiau aptartos aplinkybės sąlygojo pareiškėjo tapimą nemokiu.

Teismo posėdyje pareiškėjas B. J. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2008 m. dirbo pagal verslo liudijimą ir sekėsi pakankamai neblogai, todėl namo statybos užbaigimui pasiėmė kreditą. Bankui įkeitė namą su priklausiniais, žemės sklypą. Prasidėjo ekonominė krizė ir verslas sužlugo. Dirbo sezoninius ir pavienius darbus, tačiau išmokėti skolų nepajėgė. Kiek pajėgė, tiek skolas mokėjo, tačiau apie 2014 m. nekilnojamas turtas buvo parduotas iš varžytinių. Po 2010 m. dirbo pavienius darbus nelegaliai, kad skolų neišieškotų antstolis, nes turėjo vaikų. Užimtumo tarnyboje registravosi trumpai (apie 6 mėn.). Ėjo į darbo pokalbius, tačiau jam siūlydavo darbus ne pagal jo specialybę. Turi statybininko profesiją. Apie 2011-2012 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas. Bendrovėje dirbo apie pusantrų metų. Dėl įsiskolinimų, kliento iniciatyva bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Po to buvo išvykęs į užsienį, dirbo pavienius darbus. Nuo 2021 m. rudens laikosi Lietuvoje. Nuo šių metų vasario mėn. pradėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, tačiau dirba įvairius darbus. Šioje bendrovėje dirba po 8 valandas. Kad atsiskaitytų su kreditoriais, ateityje ieškos papildomo darbo. Bendra įsiskolinimų suma – 56000 eurų. Už išlaikymą dukrai U. J. įsiskolinimas 4400 Eur. Dukrai paskutinį kartą mokėjo 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė skola už statybines medžiagas. Jam neįgalumas nėra nustatytas, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Turi sūnų, kuris gyvena su mama. Išlaikymas sūnui nėra priteistas, savanoriškai padeda išlaikyti. Šiuo metu gauna darbo užmokestį ir papildomai dirba savaitgaliais. Gyvena draugo namelyje. Sveikatos problemų neturi, yra neteistas. Per mėnesį papildomai užsidirba apie 200 Eur. Prašo iškelti bankroto bylą ir būtiniesiems poreikiams mėnesiui nustatyti 570 Eur sumą. Skolos AB SEB bankas, VMI vykdomos per antstolį. Dirbdamas užsienyje kažkiek užsidirbo, bet kreditoriams skolų nemokėjo. Užsienyje dirbo statybos darbus. MB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino savo iniciatyva.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo B. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo nagrinėti teismo nuožiūra. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-05-11 duomenimis pareiškėjo įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 145,08 Eur pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus. Antstolių informacinės sistemos 2023-05-09 duomenimis pareiškėjo atžvilgiu antstolių kontorose vykdoma 1 vykdomoji byla, kurioje išieškotoja yra VMI prie FM. VMI prie FM dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui B. J. spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad AB SEB banko nuomone formaliai pareiškėjo būsena atitinka FABĮ įtvirtintą nemokumo būseną, tačiau priimant galutinį sprendimą būtina tiksliai įvertinti visus aspektus patvirtinančius galimybę bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimui.

Kreditoriaus AB SEB banko nuomone pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pateikti aiškią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus kaip bus įgyvendinama pagrindinė LR FABĮ paskirtis, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuoti asmenys I. L., U. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „GelvoraSergel“, R. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Bankroto bylos iškėlimo klausimas išnagrinėtas suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti); 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA) (šiuo metu 21 000,00 Eur (25 x 840,00 Eur). Kaip numatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti, t. y. nėra įskaitomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

Pareiškėjas pateikė duomenis, kad jo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą sudaro: kreditorė U. J., kurios reikalavimo suma sudaro 4400 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo suma 1254,23 Eur, UAB „GelvoraSergel“ reikalavimo suma 314,44 Eur, R. B. reikalavimo suma 1824 Eur, VMI prie FM reikalavimo suma 1000 Eur, AB SEB bankas reikalavimo suma 56 532,92 Eur.

Iš šių duomenų akivaizdu, kad įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, dydis pagal pateiktus duomenis viršija 21 000 Eur sumą (25 MMA).

Pareiškėjas turi nepilnametį sūnų T. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad turi pilnametę dukrą U. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai likęs išlaikymo įsiskolinimas.

Pareiškėjo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje nėra.

Pareiškėjas nuo 2023-03-01 dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose ir jo darbo užmokestis yra 840 Eur.

Pareiškėjo vardu „Swedbank“ AB atidaryta banko sąskaita, kurios likutis laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2023-04-17 0,03 Eur.

Duomenų apie galimas pareiškėjo priklausomybes byloje nėra. Pareiškėjo tvirtinimu, jis skolininkų neturi. Pareiškimo dėl bankroto bylos parengimo dieną pareiškėjui nebuvo iškelta jokių civilinių ar su darbo santykiais susijusių bylų.

Iš visos pateiktos informacijos darytina išvada, kad pareiškėjo turimo turto ir gaunamo darbo užmokesčio nepakanka įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Taigi, įvertinus pareiškėjo turimus kreditorinius įsipareigojimus ir tikėtina turimo turto vertė bei formaliai gaunamų pajamų, darytina išvada, kad pareiškėjas formaliai atitinka FABĮ nurodytą nemokumo būklę.

Pareiškėjo sąžiningumas turi būti vertinamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto kontekste, kur fizinio asmens veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, yra sukonkretinti, jų vertinimas susiaurintas. Vertinant, ar asmuo sąžiningai tapo nemokus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, turi būti įvertinama, ar per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo asmuo nesudarė CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar neatliko kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pabrėžtina, kad vertinant asmens sąžiningumą aptariamo įstatymo kontekste vertinami ne tik aktyvūs bankrutuoti siekiančio asmens veiksmais, bet ir jo neveikimas, t. y. vertinama, ar per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo galėjo atlikti, bet sąmoningai neatliko veiksmų, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog asmens sąžiningumo kategorija fizinio asmens bankroto bylose daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui

Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas yra nesąžiningas bandydamas nuslėpti tikrąsias savo pajamas ir tikrąją savo turtinę padėtį, taip pat vengdamas atsiskaityti su kreditoriais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pradėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini), tai yra įsidarbino legaliai maždaug tik prieš du mėnesius iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad po 2010 m. dirbo pavienius darbus nelegaliai, kad skolų neišieškotų antstolis, nes turėjo vaikų. Užimtumo tarnyboje registravosi trumpai (apie 6 mėn.) Ėjo į darbo pokalbius, tačiau jam siūlytų darbų atsisakydavo. Po to buvo išvykęs į užsienį, dirbo pavienius darbus. Nuo šių metų vasario mėn. pradėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, tačiau dirba kitus įvairius darbus ir papildomai užsidirba. Tai rodo kryptingą pareiškėjo elgesį, kad nuo 2010 m. jis bando nuslėpti pajamas tam, kad nebūtų išieškomi susidarę įsiskolinimai kreditoriams. Išvadą, kad pareiškėjas veikė kryptingai siekdamas nuslėpti pajamas nuo kreditorių ir išieškojimą vykdančių antstolių, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas gaudamas papildomų pajamų, jų neskyrė skolų dengimui.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nėra ir per paskutinius trejus metus nebuvo suinteresuotas gauti didesnes pajamas ir kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Atvirkščiai, pareiškėjo kryptingų veiksmų visuma rodo pareiškėjo pastangas išvengti skolų grąžinimo.

Nustatytas pareiškėjo elgesys, kai oficialiai įsidarbino tik siekdamas bankroto bylos iškėlimo, papildomai uždirbtų pajamų neskiria skolų dengimui, sudaro pagrindą išvadai, kad jis iš esmės siekia ne mokumo atkūrimo, o skolų nurašymo ir tai leidžia tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjo B. J. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkintinas. Jau minėta, kad fizinio asmens bankroto procedūra gali būti taikoma tik sąžiningiems bankrutuoti siekiantiems asmenims. Nustačius, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (t. y. sąmoningai neatlieka galimų veiksmų mokumo būklei pagerinti ir taip siekia išvengti atsiskaitymo su kreditoriais), bankroto bylą iškelti atsisakytina.

Atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kiti pareiškėjo B. J. prašymai (dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, išlaidų dydžio nustatymo) yra išvestiniai, todėl papildomai dėl jų teismas nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1– 3 dalimis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Atsisakyti iškelti pareiškėjui B. J., gim. (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją išsiųsti antstoliams: K. K., S. S., N. G. bei kredito/mokėjimo įstaigoms bankui „Swedbank“, AB.

Nutartis per septynias (7) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.