- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 2-1021-183/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00091-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Modus“
- Trečiasis asmuo
- UAB "Swedbank lizingas" Modus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ restruktūrizavimo bylą pagal paminėto ieškovo pareiškimą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1558-555/2015 (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. K. (UAB „Modus“ direktorius) kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas iškelti atsakovo UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą (1 b. t., 3-12 l.).
Nurodė, kad atsakovas, nuo 1990 m. vykdantis ūkinę – komercinę veiklą, susijusią su automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo bei pervežimo paslaugomis, susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais (dėl kurių 2009 metais buvo nutrauktos lizingo sutartys su UAB „Swedbank lizingas“, o 2013 metais AB „DNB lizingas“ pranešė apie lizingo sutarčių nutraukimą ir ėmėsi veiksmų dėl turto grąžinimo, tokiu būdu atsakovas neteko lizinguojamų transporto priemonių, kurios yra būtinos komercinės veiklos vykdymui). Ieškovo teigimu, įmonė nėra nutraukusi veiklos (atsakovas turi 10 darbuotojų (vairuotojus – ekspeditorius, vindikacijos inspektorių, mechanikus), bendradarbiauja su užsienio partneriais, nuomojasi vilkikus, teikia pervežimo paslaugas), nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi (į balansą įrašyto įmonės turo vertė sudaro 13 743 282 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 4 572 760 Eur), bendrovei niekada nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, o tai atitinka Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas. Ieškovo nuomone, iškėlus atsakovo restruktūrizavimo bylą, toliau vykdant ūkinę – komercinę veiklą ir pasiekus restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytus tikslus, atsakovas turėtų galimybę ne tik visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, bet ir gauti pelno.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovo UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą (2 b. t., 66-71 l.).
Teismas nurodė, kad nustatė tris atsisakymo iškelti atsakovo restruktūrizavimo bylą pagrindus: 1) atsakovas neatitinka vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų – bendrovė, tikėtina, yra nutraukusi veiklą (ĮRĮ 4 str. 2 p.; ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.); 2) atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 5 str. 1 d. 3, 7 p.; 12 str. 2 d.), ieškovas neįvykdė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų (7 str. 5 d. 2 p.); 3) atsakovas yra nemokus (7 str. 5 d. 3 p.).
Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu
Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyta pradelstų atsakovo įsipareigojimų kreditoriams suma, taip pat ir turto vertė nėra tikslūs. Teismo teigimu, iš Liteko duomenų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. eB2-860-413/2015 dėl UAB „Modus“ bankroto bylos iškėlimo AS „Reverta“ nurodė, kad atsakovas paminėtai įmonei skolingas 217 391 Eur, tačiau atsakovo kreditorių sąraše nurodyta mažesnė – 152 238,06 Eur sumos skola AS „Reverta“; be to, atsakovas į apskaitą yra įtraukęs 98 847 Eur vertės transporto priemones, tačiau, viešojo registro VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių (visos jos išregistruotos); taip pat pagrindinį atsakovo turtą pagal balansą sudaro kitos gautinos sumos – 13 605 090 Eur, šis turtas bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas kaip kompensacija negautoms pajamoms atlyginti, nutraukus lizingo sutartis ir grąžinus transporto priemones. Pasak teismo, Liteko duomenimis, nėra užvestų bylų, kuriose atsakovas būtų pareiškęs reikalavimus lizingo bendrovėms ar kitiems atsakingiems asmenims dėl negautų pajamų kompensavimo, priešingai, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-258/2011 buvo atmesti atsakovo UAB „Modus“ reikalavimai, tarp jų ir reikalavimas pripažinti neteisėtu lizingo sutarčių nutraukimą; be to, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje 2-3833-661/2013 taip pat buvo atmesti atsakovo reikalavimai pripažinti neteisėtu AB „DNB lizingas“ lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą. Teismas konstatavo, kad lizingo sutartys su UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DNB lizingas“ buvo nutrauktos teisėtai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų vykdomos derybos su AB „DNB lizingas“ dėl lizingo sutarčių atnaujinimo, be to, iš civilinės bylos Nr. eB2-860-413/2015 duomenų matyti, jog AB „DNB lizingas“ yra pareiškęs prašymą iškelti atsakovo bankroto bylą. Teismas sprendė, kad, įsiteisėjus teismų sprendimams dėl lizingo sutarčių su atsakovu nutraukimo, atsakovas neteko teisės naudotis lizinguojamu turtu, o 13 605 090 Eur kompensacija negautoms pajamoms atlyginti, siejama su neva neteisėtais lizingo bendrovių veiksmais, yra nepagrįstai įrašyta į atsakovo balansą kaip bendrovės trumpalaikis turtas.
Teismo teigimu, atsakovo turtas sudaro ne 13 743 282 Eur, tačiau ne daugiau kaip 138 192 Eur (taip pat abejotina ir balanse nurodoma turimų išregistruotų transporto priemonių vertė), pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne 4 575 760 Eur, tačiau ne mažiau kaip 4 640 912,94 (4 575 760 Eur + 65 152,94 Eur (AS „Reverta“ finansinio reikalavimo skirtumas). Teismas sprendė, kad atsakovo pradelsti mokėjimai kreditoriams ženkliai viršija daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas atitinka nemokios įmonės statusą, o naujai pateikta 2015 m. kovo 3 d. paskolos sutartis, sudaryta atsakovo ir Vokietijos bendrovės „JAKOB EKKENGA GMBH&CO.KG”, pagal kurią nurodyta įmonė iki 2018 m. gruodžio 31 d. paskolino atsakovui 850 000 Eur, neturi esminės įtakos atsakovo mokumui.
Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu
Pasak teismo, iš atsakovo balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų galima daryti išvadą, kad bendrovė apskritai nevykdo veiklos: nebaigtos vykdyti sutartys 2015 metais sudaro 0 Eur, pardavimo pajamos - 0 Eur; iš veiklos tęstinumą pagrindžiančių sąskaitų suvestinės matyti, kad bendrovė paskutines įplaukas gavo 2014 m. gruodžio 21 d.; atsakovas iš turėtų 160 darbuotojų tebeturi tik 10, iš jų tik vienas darbuotojas dirba vairuotoju; be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas šiuo metu nuomojasi transporto priemones. Teismas konstatavo, jog UAB „Modus“ neatitinka ir ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkto reikalavimų restruktūrizavimui pradėti (restruktūrizavimas gali būti pradėtas jei įmonė be kitų sąlygų nėra nutraukusi veiklos), o, nustačius paminėtas aplinkybes, atsisakoma iškelti atsakovo restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 6 str. 5 d. 3 p.).
Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu
Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog kreditorius AS „Reverta“ nurodo didesnes pradelstų įsipareigojimų sumas nei atsakovas restruktūrizavimo plano metmenyse; be to, į atsakovo kreditorių sąrašą nėra įtraukto kreditoriaus AB „DNB lizingas“, kurio teigimu, jo finansinis reikalavimas atsakovui sudaro 818 376,05 Eur. Teismo nuomone, pastarosios aplinkybės sudaro prielaidas abejoti, ar ieškovas tinkamai įvykdė ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus - pateikti nustatytos formos ir turinio metmenis, kadangi akivaizdu, jog metmenyse nurodomas kreditorių sąrašas nėra tinkamas. Teismo vertinimu, nėra realiai įgyvendintinas atsakovo veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas, pagrįstas vien prielaidomis ateityje uždirbti pelną, nesant konkrečių ilgalaikių didelės vertės užsakymų ar sutarčių, tik gaunant pelną nešančias pajamas iš įprastinės veiklos, kuri iki šiol buvo ir yra akivaizdžiai nuostolinga. Teismas pažymėjo, jog atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyta nei viena konkreti ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkanti ekonominė priemonė, jog atsakovas nepagrindė restruktūrizavimo plano metmenyse pateikto planuojamų pajamų skaičiavimo ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo, bei konstatavo, kad, vykdant pateiktus restruktūrizavimo plano metmenims, nebus įmanoma padengti visų skolų ir atkurti normalios įmonės veiklos (CPK 185 str.). Teismas sprendė, jog, atsižvelgus į tai, kad restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų (ĮRĮ 5 str.), tai yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
Taip pat teismas nurodė, kad pagal ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas (įmonės valdymo organas), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, priėmimo dienos raštu praneša kiekvienam kreditoriui apie sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams valdymo organo sprendimo bei metmenų kopijas. Teismo nuomone, iš pateikto pašto siuntų registracijos lapo matyti, kad didžiausiam atsakovo kreditoriui – AB „DNB lizingas“ nebuvo išsiųsti paminėti dokumentai, o tai sudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti ir ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti reikalavimai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovas R. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (2 b. t., 76-81 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija daugiau nei pusės į balansą įrašyto įmonės turto vertės, todėl bendrovė yra moki. Transporto priemonės buvo išregistruotos iš VĮ „Regitra“, pasibaigus transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo galiojimui, tačiau šis faktas neįtakoja paminėtų transporto priemonių vertės. Be to, į atsakovo kreditorių sąrašą įrašyta įmonė AS „Reverta“, pagrįstai nurodant tik pagrindinės skolos šiai įmonei dydį – 152 238,06 Eur, o likusią skolos dalį sudaro palūkanos ir delspinigiai, su kuria atsakovas nesutinka, be to, ši skolos dalis būtų dengiama restruktūrizavimo byloje patvirtintus atidėjimus. Beje, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turimo turto bendrą vertę, kadangi Verslo apskaitos standartai nedraudžia ateityje gautinos kompensacijos negautoms pajamoms atlyginti įrašyti į įmonės balansą, o atsakovas ketina pradėti procesą dėl negautų pajamų susigrąžinimo;Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys tik abstrakčiai nubrėžia būsimas veiklos gaires, kadangi pirmosios instancijos teismas, itin siaurais aspektais vertindamas metmenis, konstatavo jų neatitikimą įstatymui. Pagal teismų praktiką, nors įmonės restruktūrizavimo plano metmenys ir nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas, bet tai nėra ir esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas; konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane, o restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas trumpas įmonės būklės apibūdinimas ir preliminarus verslo planas;Teismas, konstatavęs, jog atsakovas yra nutraukęs veiklą, neįvertino ieškovo pateiktų 2014 metų įmonių patvirtinimų, kad jos yra pasirengusios bendradarbiauti su atsakovu, teikiant atsakovui krovinių tarptautinio vežimo užsakymus. Be to, teismas klaidingai sprendė, jog bendrovės pajamos lygios 0 Eur. Įvertinus prekių ir (ar) paslaugų pardavimo apskaitymo taisykles, 2015-01-24 ataskaitose pateikta 0 Eur apyvarta, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas nevykdo veiklos. Atsakovas turi 10 kvalifikuotų darbuotojų, ketina nuomotis darbuotojus (pridedama tai patvirtinanti pažyma), bendrovės komerciniai ryšiai leidžia užtikrinti pastovią atsakovo veiklą ir dirbti, naudojantis 40-70 automobilių, atsakovas sudarė paskolos sutartį dėl 850 000 Eur paskolos gavimo, o šios lėšos bus naudojamos tik einamosios veiklos vykdymui;Atsakovas ketina pakeisti vykdomą veiklą ir pradėti nuomoti savo turimas/lizinguojamas transporto priemones, o tai padės sutaupyti kaštus, sumažinti atsakovo ilgalaikius įsipareigojimus bei sudarys galimybę realizuoti nusidėvėjusią techniką, todėl teismas be pagrindo sprendė, jog atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas tik esamos atsakovo veiklos tęsimas, kuris nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo;Kreditoriui AB „DNB lizingas“ jo buveinės adresu buvo išsiųstas pranešimas apie atsakovo sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tai matyti iš kartu su pareiškimu pridėto pašto siuntų registracijos lapo. Aplinkybė, jog gavėju šiame dokumente nurodytas AB „DNB bankas“ yra pašto darbuotojų klaida.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį (2 b. t., 86-89 l.). Nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DnB lizingas“ teisėtai nutraukė lizingo sutartis, sudarytas su atsakovu, todėl neturi pagrindo ieškovo argumentai, susiję su kompensacijos pareikalavimu iš nurodytų įmonių, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra nemokus. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas iki šiol vykdo veiklą, todėl apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas yra nutraukęs savo ūkinę – komercinę veiklą. Pasak trečiojo asmens, ieškovas nepateikė ir įrodymų apie atsakovo nuosavybės teise turimas transporto priemones bei nuomos veiklą patvirtinančių duomenų. Pažymi, jog teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas turi tik vieną vairuotoją, todėl įmonė neturi galimybių vykdyti didelės vertės tarptautinio vežimo užsakymų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu
Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu, nagrinėdamas pareiškimą, padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas neturi pareigos atlikti tokios apimties nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas, nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo; tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, teismui iš pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir jie negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu; be to, turi būti nustatyta kitų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, tarp jų aplinkybė, kad įmonės kreditorius (-iai) kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti įmonės bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-387-464/2015, 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2133/2014, 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398/2012).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes ir turėjo pagrindo atsisakyti iškelti atsakovo restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu pagrindu.
Apygardos teismas teisingai nurodė, kad nėra tikslūs ieškovo į bylą pateiktuose atsakovo finansiniuose dokumentuose įrašyti duomenys, jog atsakovo turtas sudaro 13 743 282 Eur: 105 424 Eur vertės ilgalaikis turtas (tarp jo 98 847 Eur transporto priemonės) ir 13 637 858 Eur vertės trumpalaikis turtas (tarp jo 13 605 090 Eur kitos gautinos sumos), o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 4 572 760 Eur (1 b. t., 64-65, 74, 83-96 l.).
Nustatyta, kad įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo sprendimais konstatuota, jog UAB „Swedbank lizingas“ bei AB „DnB lizingas“ teisėtai ir pagrįstai nutraukė su atsakovu UAB „Modus“ sudarytas lizingo sutartis, kurių pagrindu atsakovui buvo perduotos valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį transporto priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013 ir 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013). Nei nagrinėjamoje byloje, nei Liteko nėra duomenų, kad atsakovas UAB „Modus“ būtų pareiškęs ieškinį paminėtoms lizingo bendrovėms dėl kompensacijos priteisimo ar nuostolių atlyginimo, taip pat byloje nėra ir įrodymų, jog atsakovas vykdytų (inicijuotų) derybas su šiomis bendrovėmis dėl lizingo sutarčių atnaujinimo ar kompensacijos sumokėjimo, o tokių įrodymų ar kitų duomenų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas be pagrindo įrašė į balansą, kaip trumpalaikį įmonės turtą, 13 605 090 Eur sumą, kurią, bylos duomenimis, sudaro kompensacija dėl negautų pajamų, UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DnB lizingas“ nutraukus su atsakovu sudarytas lizingo sutartis (1 b. t., 67, 123, 167-173 l.). Be to, byloje nesant įrodymų, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso būtent 98 847 Eur vertės transporto priemonės, teismas teisingai nurodė, jog šio turto vertė taip pat abejotina (CPK 185 str.). Dėl to, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog atsakovo UAB „Modus“ reali turto vertė yra 13 605 090 Eur suma mažesnė nei nurodyta įmonės balanse ir sudaro ne daugiau kaip 138 192 Eur (13 743 282 Eur - 13 605 090 Eur).
Apygardos teismas, atsižvelgęs į civilinėje byloje Nr. eB2-860-413/2015 dėl UAB „Modus“ bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo kreditoriaus AS „Reverta“ finansinio reikalavimo dydį, turėjo pagrindo teigti, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma yra 4 640 912,94 Eur, o ne 4 572 760 Eur. Pažymėtina, jog apeliantas atskirajame skunde iš esmės sutinka, kad atsakovo įsiskolinimas AS „Reverta“ sudaro 217 391 Eur, tačiau be pagrindo teigia, jog restruktūrizavimo byloje šio kreditoriaus reikalavimą sudaro tik pagrindinė skola, neįskaičiuojant palūkanų ir delspinigių (ĮRĮ 3 str., 23 str. 1 d.).
Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėjo pagrindo įvertinti ir tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo teismui bei bylos nagrinėjimo teisme metu teikė (ir teikia) automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo bei pervežimo paslaugas ar užsiima restruktūrizavimo plane nurodyta nauja veikla – nuomoja turimas transporto priemones (šiuo laikotarpiu sudarytų paslaugų teikimo sutarčių, paslaugų atlikimą patvirtinančių dokumentų (važtaraščių, PVM sąskaitų faktūrų ar kitų duomenų), kad atsakovas nuomojasi iš kitų įmonių transporto priemones ar darbuotojus, reikalingus šiai veiklai vykdyti, ir tokių įrodymų ar kitų duomenų apeliantas nepateikė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 302 str., 314 str., 338 str.). Ieškovo į bylą pateikti dokumentai bei kartu su atskiruoju skundu pateiktos Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės pažymos duomenys yra susiję su atsakovo galimais ateities planais, tačiau šie dokumentai neįrodo įmonės esamos veiklos (CPK 185 str.).
Taigi apygardos teismas, nustatęs, jog pagal bylos įrodymus pradelsti atsakovo įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, ir, atsižvelgęs į tai, kad, Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teisme pagal atsakovo kreditorių pareiškimą yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-860-413/2015 dėl atsakovo UAB „Modus“ bankroto bylos iškėlimo (šiuo metu bylos nagrinėjimas atidėtas iki bus išspręstas klausimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo), pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turi nemokumo požymių, o tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.; CPK 185 str., 329 str. 1 d., 338 str.).
Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą kitais pagrindais
ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ir tokiu atveju, kai, nagrinėdamas pareiškimą, padaro pagrįstą išvadą, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai.
Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įmonės valdymo organas privalo raštu pranešti kiekvienam įmonės kreditoriui apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nusiųsti kreditoriams restruktūrizavimo plano metmenų bei sprendimo dėl jų patvirtinimo kopijas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų išsiuntęs atsakovo kreditoriui AB „DnB lizingas“ pranešimą apie sprendimą kreiptis į teismą dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu (ĮRĮ 6 str. 2 d. 1 p.; CPK 185 str., 314 str., 338 d.). Nepaneigia šios teismo išvados ir apelianto argumentas, kad paminėto kreditoriaus adresu (Vilnius, J. Basanavičiaus g. 26) buvo išsiųsti du pranešimai, kadangi iš AB „Lietuvos paštas“ Pašto siuntų sąrašo Nr. 49-21-684 matyti, jog nurodytu adresu buvo išsiųsti pranešimai kitam kreditoriui - AB „DnB bankas“, o ne AB „DnB lizingas“ (Sąrašo 5, 24 eil.; 1 b. t., 178-181 l.).
Dėl aukščiau nurodytų argumentų, apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog teismo nustatytos faktinės aplinkybės atitinka ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą dėl atsisakymo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą.
Esant minėtoms aplinkybėms dėl įmonės nemokumo požymių ir neįvykdyto įstatymo reikalavimo dėl pranešimo kreditoriui apie kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. nustačius įstatyminį pagrindą atsisakyti iškelti atsakovo restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2-3 p.), nepasisakoma dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį.