Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atstovui advokatui M. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, V. A., P. M., M. S., antstolis Vytautas Mitkus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjai J. M. iškelta bankroto byla, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto (toliau – mokumo atkūrimo planas) pateikimui tvirtinti, bankroto administratore paskirta UAB „Skolvalda“ (3 t, e. b. l. 1-4). 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patvirtinti J. M. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai (3 t., e. b. l. 80-81).

Teisme gautas pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ 2017 m. spalio 25 d. prašymas patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, svarstytą 2017 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime (3 t., e. b. l. 96). 2017 m. spalio 9 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime vienintelis kreditorius Danske Bank A/S mokumo atkūrimo planui nepritarė (3 t., e. b. l. 120-121).

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė patvirtinti teismui pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą. Jos manymu, mokumo atkūrimo planas yra įgyvendinamas. Nurodė, kad siekdama, jog kreditorius atleistų pareiškėją nuo likusios skolos, ji 2017 metų pradžioje raštu kreipėsi į kreditorių, siūlydama sumokėti jam 7000 Eur skolą, kurią būtų padovanojusi užsienyje gyvenanti pareiškėjos vyresnioji dukra. Paaiškino, kad ieško, tačiau tinkamo gyventi būsto už mažesnę negu 200 Eur per mėnesį kainą rasti nepavyksta.

Bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl gali būti tvirtinamas teismo. Laikėsi pozicijos, kad plane numatytos administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui nelaikytini per dideliais.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens (kreditoriaus) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atstovas prašė mokumo atkūrimo plano netvirtinti. Kreditoriaus manymu, aplinkybė, kad pareiškėja dar 2017 m. sausio 13 d. kreipėsi į kreditorių, siūlydama sumokėti jam 7000 Eur sumą su sąlyga, kad tokiu atveju kreditorius atleis pareiškėją nuo likusios skolos, rodo pareiškėjos nesąžiningumą. Nurodė, kad plane numatytos lėšos pareiškėjos pilnametės dukters išlaikymui ir buto nuomai, taip pat bankroto administravimo išlaidos yra per didelės.

Suinteresuoti asmenys V. A., P. M., M. S. ir antstolis Vytautas Mitkus prašymų byloje nepateikė, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – Įstatymas) svarbią reikšmę suteikia fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką. Nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta įstatymo (Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Įstatymo 8 straipsnis įgaliojimus tvirtinti planą suteikia tik teismui. Plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. spalio 9 d. įvyko antrasis pareiškėjos kreditorių susirinkimas (3 t., e. b. l. 120-121). Pagal Įstatymo 25 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto 2017 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo vienintelis pareiškėjos kreditorius Danske Bank A/S, kurio teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 534 496,17 Eur, t. y. 100 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų, taigi susirinkimas laikomas įvykusiu. Įstatymo 25 straipsnio 6 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkime pareiškėjos mokumo atkūrimo planui vienintelis pareiškėjos kreditorius Danske Bank A/S nepritarė, todėl sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas nepriimtu (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 6 dalis).

Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 8 dalį šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Bankroto administratorius pateikė išvadą, kad patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka Įstatymo reikalavimus ir gali būti teikiamas kreditoriams svarstyti (3 t., e. b. l. 122-124).

Sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą Įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

Šiuo atveju vienas iš motyvų, kuriuo remiantis Danske Bank A/S prašo teismo netvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano yra tai, kad plane nėra numatytos konkrečios mokumo atkūrimo priemonės (persikvalifikavimas, geriau apmokamo darbo paieškos ir kt.). Kreditoriaus manymu, toks mokumo atkūrimo planas sudaro sąlygas nesiimti jokių veiksmų siekiant atkurti savo mokumą ir pasyviais veiksmais nusirašyti skolas (3 t., e. b. l. 114-116). Teismui tvirtinti pateiktame patikslintame 2017 m. rugsėjo 25 d. mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad pareiškėja dirba Vaikų ligoninėje, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 620 Eur per mėnesį (3 t., e. b. l. 125). Iš byloje pateiktos 2017 m. lapkričio 29 d. Darbo mokesčio pažymos Nr. 174 matyti, kad pareiškėjos darbo užmokestis už spalio mėnesį, atskaičius mokesčius, sudarė 735,23 Eur (3 t., e. b. l. 157). Pažymėtina, kad pareiškėja Vaikų ligoninėje dirba kvalifikuotą darbą, ji eina anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos pereigas ir turi aukščiausią 6,50 bendro stažo koeficientą, t. y. jos stažas sudaro daugiau nei 15 metų (3 t., e. b. l. 110-112). Be to, pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis iš esmės atitinka vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį Lietuvoje (2017 m. III ketvirtis – 667,30 Eur), todėl, teismo vertinimu, kreditoriaus nurodomų mokumo atkūrimo priemonių, tokių kaip persikvalifikavimas ar geriau apmokamo darbo paieškos, įtraukimas į planą šiuo atveju nėra būtinas ir nesudaro pagrindo netvirtinti mokumo atkūrimo plano.

Teismas taip pat atmeta kreditoriaus Danske Bank A/S argumentus, kad pareiškėjos dukters išlaikymui plane numatyta 160 Eur suma nėra teisinga kreditoriaus atžvilgiu. Pažymėtina, kad išlaikymas pareiškėjos pilnametei dukrai P. M., gim. (duomenys neskelbtini), iki kol jai sueis 24 metai priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. įsakymu, kuris 2017 m. vasario 28 d. įsiteisėjo. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Atsižvelgiant į esamą minimalios mėnesinės algos dydį – 380 Eur, laikytina, kad kiekvienas iš tėvų vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti turėtų skirti po 190 Eur per mėnesį, todėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plane dukters išlaikymui numatyta 160 Eur suma nepripažintina per didele ir pažeidžiančia kreditoriaus interesus.

Danske Bank A/S manymu, plane numatyta buto nuomai skirta 200 Eur suma per mėnesį yra pernelyg didelė. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu už 200 Eur per mėnesį nuomoja 49,32 kv. m. ploto butą, esantį Taikos g. 125-11, Vilniuje (3 t., e. b. l. 132-134). Nuomos sutartis sudaryta iki 2018 m. gegužės 1 d. (3 t., e. b. l. 135). Mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad pareiškėja nuolat ieško pigesnio buto nuomai, o tokį būstą suradus, pareiškėja nedelsiant nutrauks esamą sutartį ir persikraustys į pigesnį būstą. Atsižvelgdamas į pareiškėjos gaunamų pajamų ir būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų santykį, taip pat įvertinęs aplinkybę, teismas plane numatytos 200 Eur sumos, skirtos būsto nuomai ir komunalinėms išlaidoms apmokėti, nelaiko pernelyg didele, juo labiau, kad pareiškėja deda pastangas ieškodama tinkamo pigesnio būsto ir ketina į tokį nedelsiant persikelti.

Kreditorius Danske Bank A/S taip pat kvestionuoja bankroto administravimo išlaidų pagrįstumą. Teismas, 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlęs pareiškėjai bankroto bylą, patvirtino 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Mokumo atkūrimo plane nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos iki bankroto procedūros pabaigos taip pat numatyta skirti 30 Eur per mėnesį bankroto administratorės atlyginimui ir 10 Eur išlaidoms bankroto administravimo procedūroms atlikti. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos bankroto administravimo išlaidos, įskaitant 30 mėnesį atlyginimą bankroto administratorei kaip profesinę veiklą vykdančiam asmeniui, nelaikytinos pernelyg didelėmis ir nesudaro pagrindo netvirtinti pareiškėjos nemokumo atkūrimo plano.

Teismas taip pat nesutinka su kreditoriaus Danske Bank A/S atstovo teismo posėdžio metu išsakytu argumentu, kad aplinkybė, jog pareiškėja dar 2017 m. sausio 13 d. kreipėsi į kreditorių, siūlydama sumokėti jam 7000 Eur sumą su sąlyga, kad tokiu atveju ji bus atleista nuo likusios skolos, rodo pareiškėjos nesąžiningumą. Pareiškėja paaiškino, kad minėtą sumą jai būtų padovanojusi vyresnioji dukra, gyvenanti užsienyje. Danske Bank A/S atstovo teiginius, kad pareiškėja disponuoja, disponavo ar turėjo disponuoti 7000 Eur suma, teismas laiko spekuliatyviais ir nepagrįstais faktine bylos medžiaga, juo labiau, kad pats kreditoriaus atstovas patvirtino, jog nesidomėjo pareiškėjos siūlytų sumokėti piniginių lėšų kilme.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pateikto mokumo atkūrimo plano turinys atitinka Įstatymo 7 straipsnio formalius reikalavimus, t. y. jame nurodytos priežastys dėl kurių fizinis asmuo negali vykdyti kreditorių reikalavimų, numatytos periodiškai gautinos lėšos per visą bankroto procesą, lėšos, kas mėnesį būtinos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, kreditorių sąrašas, kreditoriaus reikalavimų tenkinimo grafikas, kreditoriui mokėtinos lėšos, bankroto administravimo išlaidų suma, jų pagrindimas ir kita. Taigi mokumo atkūrimo planas atitinka esminius Įstatymo reikalavimus, jis gali būti įgyvendintas, juo yra sudaromos sąlygos atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditoriaus reikalavimų tenkinimą ir teisingą pareiškėjos ir jos kreditoriaus interesų pusiausvyrą, todėl pareiškėjos mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.

Kartu teismas pažymi, kad jei pareiškėja tinkamai nesilaikys patvirtinto plano įgyvendinimo tvarkos, kreditorius galės kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (Įstatymo 10 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti patikslintą 2017 m. rugsėjo 25 d. bankrutuojančio fizinio asmens J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.