- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-08
- Bylos Nr.
- A-2986-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00395-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- M. I. A. B. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Audra Lukaševičiūtė Krantz
- Kategorijos
- 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjui M. I. A. B. O., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. I. A. B. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. I. A. B. O. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. I. A. B. O. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 22S57193 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Užsienietis nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejams, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Šiuo atveju Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė išsamų pasakojimą. Užsieniečio tapatybė buvo nustatyta pagal jo pasakojimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
Atsiliepimas
3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Užsienietis kartu su šeima neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio ir jo šeimos prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui ir jo šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis kartu su šeima apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m gruodžio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo Užsieniečio šeimos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus Užsienietis apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, kuris 2022 m. kovo 7 d. išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o likusią skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Užsienietis padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. išnagrinėjo ir priėmė nutartį - Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs. Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. liepos 17 d., Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs Užsienietis prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta aplinkybė, jog Užsienietis gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti Užsienietį laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jo atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
II.
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą.
5. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo asmens dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, padarė išvadą, jog Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.
6. Byloje nenustatyta, kad Užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises ar laisves. Užsienietis neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl teismo nuomone yra pagrindas manyti, jog Užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, Užsieniečio nusiskundimai dėl gyvenimo sąlygų, judėjimo galimybių atspindi natūralius nepatogumus, kuriuos sukelia neteisėtas atvykimas į užsienio valstybę. Užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje dėl Užsieniečio išsiuntimo į jo kilmės šalį. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
7. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą Sprendimo kontekste. Užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
III.
8. Užsienietis patikslintu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą, t. y. sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Užsienietis patikslintą apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta sulaikymui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.
9.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.
9.3. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.
9.4. Netaikyti judėjimo ribojimų ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek ir Užsieniečio interesus.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į patikslintą apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsiliepime pažymima, jog Užsienietis su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo šeimos prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21M46999, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėjai skundė įstatymų nustatyta ikiteismine tvarka, Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija skundą atmetė. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismo Šiaulių rūmams (bylos Nr. eI3-2572-362/2022), kurie 2022 m. kovo 7 d. sprendimu skundą iš dalies patenkino, sutrumpindamas pareiškėjui draudimo atvykti terminą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui (bylos Nr.eA-1909-815/2022). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, palikdamas galioti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Užsienietis nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos – Užsieniečio teisės laisvai judėti apribojimo pagrįstumas ir proporcingumas.
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 140⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
14. Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.
15. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
16. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
17. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
18. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
19. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
20. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymo būtinybę grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatyta aplinkybe. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prašymo nagrinėjimo metu asmuo nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Aptariamas sprendimas įsigaliojo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą. Taigi, Užsienietis nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso.
22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog Migracijos departamento nurodytos aplinkybės negali vienareikšmiškai būti traktuojamas kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis valdžios institucijomis. Tokios išvados jau buvo padarytos ir kitose administracinėse bylose, kuriose Užsieniečio šeimos nariai ginčijo Migracijos departamento sprendimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidė apgyvendinimo taisykles, mėgino pasišalinti iš laikino apgyvendinimo vietos. Vien aplinkybė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, nepatvirtina Migracijos departamento teiginių apie jo nebendradarbiavimą. Su Užsieniečiu į Lietuvos Respubliką atvykę jo šeimos nariai šiuo metu jau yra apgyvendinti švelnesniu režimu, t. y. jų judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje nebėra ribojama. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama pakankamai ilgą laiko tarpą. Nurodytos aplinkybės lemia, kad tolesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas nebegali būti laikomas adekvačiu.
23. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimant naują sprendimą – Užsieniečio skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. I. A. B. O. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo M. I. A. B. O. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 22S57193 dalį dėl M. I. A. B. O. laikino apgyvendinimo.
Pritaikyti M. I. A. B. O. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Sprendimas neskundžiamas.