Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-394-540/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-05-11Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaSprendimas · 2022-07-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
A20.-394-540/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00395-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-394-540/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00395-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūtei,dalyvaujant užsieniečiui M. I. A. B. O.,vertėjui Zakaria El Osta,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dangai Gilienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsieniečio M. I. A. B. O. (toliau – pareiškėjo) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – atstovo) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 22S57193 iš dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas skundu prašo panaikinti 2022 m. sausio 13 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 22S57193 dalyje dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti jį, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nutarė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas neturi jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų atstovais. Pareiškėjas nesutinka su sprendimu dalyje dėl jo apgyvendinimo sąlygų. UTPĮ 115 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti - operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal UTPĮ 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką — t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejams, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Šiuo atveju pareiškėjas M. I. A. B. O. savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė išsamų pasakojimą. Pareiškėjo tapatybė buvo nustatyta pagal jo pasakojimą, todėl Migracijos departamento argumentai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Šiuo atveju pareiškėjas kartu su šeima (tėvu I. A. M. B. O., motina Z. A. J. J., broliu K. I. A. B. O., sese L. I. A. B. O.) neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir jo šeimos prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21M46999, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir jo šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjo šeima apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m gruodžio 22 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2453, kuriuo pareiškėjo šeimos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui Šiaulių rūmams, kuris 2022 m. kovo 7 d. išnagrinėjo bylą Nr. el3-2572-362/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o likusią skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. išnagrinėjo (bylos Nr. eA-1909-815/2022) ir priėmė nutartį - pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. liepos 17 d., Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Be to, pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Irako Respublikos piliečiu prisistatęs pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatytą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. I. A. B. O. posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jo ir jo šeimos sąlygos yra blogos, jo sesuo serga. Jis nori laisvai judėti, toliau mokytis.

Atsiliepimas

Migracijos departamento atstovė prašė skundą atmesti ir išdėstė motyvus, nurodytus atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Šiuo Įstatymu nustatyta, kad užsieniečių (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad užsienietis, prisistatęs Irako Respublikos piliečiu M. I. A. B. O., gimusiu (duomenys neskelbtini), kartu su šeima neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. liepos 17 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir jo šeimos prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21M46999, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir jo šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjo šeima apskundė Migracijos departamentui, tačiau 2021 m gruodžio 22 d. Komisijos sprendimu Nr. 6K-2453, skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui Šiaulių rūmams, kuris 2022 m. kovo 7 d. išnagrinėjęs bylą Nr. el3-2572-362/2022 priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o likusią skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. išnagrinėjo ir priėmė nutartį pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs.

Migracijos departamentas 2022 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą įleisti M. I. A. B. O. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsieniečius UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad užsienietis su savimi neturėjo dokumento, patvirtinančio jo tapatybę, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis gali pasislėpti. Su priimtu sprendimu užsienietis supažindintas 2022 m. sausio 18 d.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalis). UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. –UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias UTPĮ nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Įvertinus tai, kad užsienietis M. I. A. B. O. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo asmens dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis M. I. A. B. O. gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).

Byloje nenustatyta, kad užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises ar laisves. Užsienietis M. I. A. B. O. neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl gyvenimo sąlygų, judėjimo galimybių atspindi natūralius nepatogumus, kuriuos sukelia neteisėtas atvykimas į užsienio valstybę. Užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, tai yra įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje dėl pareiškėjo išsiuntimo į jo kilmės šalį. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas minėtoje dalyje paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

atmesti užsieniečio M. I. A. B. O. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 22S57193 iš dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Violeta Miceikienė