Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo: VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas V. P.. V. P. dalinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, testamento. Pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Po palikėjo mirties per CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Šioje byloje esantys įrodymai (dokumentai, pareiškėjos paaiškinimai) patvirtina, kad pareiškėja priėmė palikėjo V. P. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nes pareiškėja palikėjo turtu rūpinosi kaip nuosavu (CK 5.51 straipsnis) – po palikėjo mirties valdė, naudojo, prižiūrėjo minėtą paveldimą nekilnojamąjį turtą, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po V. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., a.k (duomenys neskelbtini) priėmė V. P., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalį palikimo (2/3 dalis garažo (boksas) Nr.81, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis sodo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis pastato – Ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini)), per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.