- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- 1-3027-1055/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18859-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- O. K., V. K.
- Advokatai
- Šarūnas Vadeikis, Saulius Šukys
- Kategorijos
- 1.1.7.5Kiti bausmės nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. birželio 9 d. Bausmės neatlikęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K., 2025 m. gegužės 30 d. apie 20.30 val., buto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilių girtumas, nukentėjusiajai V. K. bandant pabėgti iš buto į laiptinę, tyčia ranka griebė nukentėjusiajai už plaukų ir patempė atgal, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų ant nugaros bei galva, dešine ranka ir dešine koja atsitrenkė į grindis, tokiu būdu nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais sukėlė fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis, 2025 m. gegužės 30 d. apie 20.30 val., buto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, kaip jam nustatytas 1,92 promilių girtumas, tyčia ranka kelis kartus griebė nukentėjusiajai O. K. už dešinės rankos žasto ir dešinės rankos dilbio bei iš nukentėjusiosios rankos ištraukė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką ir nukentėjusiajai būnant vonios kambario tarpduryje, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, dėl ko nukentėjusiajai krentant ant grindų ji kaktos ir nosies dešine puse atsitrenkė į durų staktą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką ir nukentėjusiajai nukritus bei gulint vonios kambaryje ant grindų, tyčia iš kibiro ant jos veido pylė vandenį, po ko nukentėjusiajai atsikėlus ir iš buto išbėgus į laiptinę, tyčia kaire ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, dėl ko nukentėjusiajai nukritus laiptinėje ant grindų ir rankomis užsidengus veidą, tyčia koja sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į dešinį klubą, tokiu būdu nukentėjusiajai rankomis ir kojomis sudavęs ne mažiau kaip 7 smūgius sukėlė fizinį skausmą ir padarė O. K. odos įbrėžimą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, žaizdą nosies srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, nugaroje, žastuose, dešiniame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną sėdėdamas virtuvėje gurkšnojo alų. Atėjo žmona su dukra ir užsipuolė, įvyko žodinis konfliktas, po ko žmona paėmė jį už gerklės ir peraugo konfliktas iki fizinių veiksmų. Jis ją atstūmė į šoną, išėjo į koridorių, o ten buvo dukra. Ji pradėjo žodžiais įžeidinėti, pasakė jai, kad ne vaikų reikalas, o ji nepaklausė. Užsisukęs pasakė jai, kad liktų su mama namuose, ir išėjo iš buto.
Atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad už striukės nutempė dukrą nuo durų, tada galėjo ir plaukai pasitaikyti. Nuo patempimo ji parkrito. Tačiau ji nebuvo specialiai patraukta už plaukų ir pastumta į šoną. Buvo atlikti veiksmai, kad leistų praeiti pro duris. Be to, koridoriuje ant plytelių labai slidu, todėl galėjo ir netyčia paslysti. Negali pasakyti, kad O. K. smūgių į veidą nebuvo. Pas juos slidžios plytelės, todėl mosikuodamas rankomis gal žmoną palietė ir ji krito. Laiptinėje jos nemušė ir nespardė. Su specialisto išvada yra susipažinęs, nevisiškai sutinka, kad nurodyti sužalojimai padaryti jo veiksmais. J. O. tiesiog pastūmė. Negali pasakyti, į ką ji atsitrenkė. Tuo momentu buvo du butelius alaus išgėręs, jautėsi normaliai, atsimena visus veiksmus. Tai ne pirmas konfliktas su šeimos nariais, kiti taip pat vyko dėl alaus gėrimo. Negali pasakyti, ar nuo jo veiksmų galėjo atsirasti kaktoje sužalojimai, ji galėjo krisdama susižaloti. Po konflikto jis išėjo iš namų į barą, nematė kokioje padėtyje O. liko namuose. Ji paslydo, jis nusisuko ir iš išėjo. Ji tuo metu sėdėjo ant grindų, kraujo nebuvo. Laiptinėje savo žmonos nemušė. Šiuo metu dirba su specialistais, lanko kursus ir psichologą, ateina soc. darbuotojai ir tikrina kaip jis gyvena. Buvo kursuose „Tėvystės įgūdžiai“. Registruojasi probacijoje. Gerai prisimena tą dieną, girtumas jam buvo nustatytas jau po to, kai jį sulaikė prie buto durų jam grįžus iš baro, o bare jis dar išgėrė prie to litro. Viskas įvyko gegužės 30 d., kai jau buvo priimtas nuosprendis kitoje byloje jo atžvilgiu. Konfliktas įvyko dėl žmonos, nes ji pradėjo jį draskyti, už gerklės paėmė, pasakė, kas čia per šventė. Atsakė jai, kad ką negali išgerti bonkės alaus per savo gimtadienį, po to pasistumdė ir tiek. Jis žmoną atitraukė į šoną, paliko ją virtuvėje ir išėjo į koridorių. Ji išbėgo paskui jį, po to išbėgo dar dukra į koridorių ir pradėjo žodžiais įžeidinėti ir įvyko pasistumdymai. Žmoną pastūmė į vonios kambarį. Dukra tuo metu norėjo išbėgti į laiptinę, bet pagriebė ją už striukės, gal tuo metu pasitaikė ir plaukai. Stūmė ir tempė, nes norėjo išeiti iš namų, o jos trukdė. Žmona neleido jam išeiti pro duris, draskėsi, įžeidinėjo. Todėl pastūmė ją į nugarą, gal į šoną, gal į pečius, nustūmė į vonią. Ne stipriai pastūmė, bet ji paslydo ant šlapių plytelių vonioje ir nukrito, prisėdo ant šono. Sąmonės ji praradusi nebuvo, vandens ant jos nepylė, kraujo nebuvo. Dukrą tempė, kad liktų su mama namuose, o jis norėjo išeiti. Kai grįžo iš baro, nespėjo įeiti namo ir jį sulaikė pareigūnai. Buvo sutrikęs dėl to, neramus, įniršęs. Dėl to, kad dedant antrankius laužė rankas ir skaudėjo, rėkė, bet nesielgė agresyviai su pareigūnais. Buvo tiesiog įniršęs.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji O. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Sutinka duoti parodymus. Po darbo su sūnumi buvo sutarta, kad eis į kirpyklą. Jie susitiko, susiskambino su dukra, kad ji atvažiuotų pas juos. Jie visi trys susitiko, paliko L. kirpykloje, po apsikirpimo ir pasivaikščiojimo nuėjo visi į piceriją. Tuo metu sutuoktinis pradėjo skambinti L. ir klausinėti, kur jie yra, tai buvo apie 5 val. vakaro. L. pasakė, kad jie yra kavinėje ir greit bus namuose. Tą dieną žinojo, kad vyras gurkšnoja alų, nes vaikai pranešė. Grįžusi ji pastebėjo, kad jis gėrė alų, ir dėl šito įvyko konfliktas, nes jai nepatinka klausytis garsiai muzikos. Ji pasakė, kad jis ne vienas gyvena ir yra nepilnamečių vaikų namuose. L. išėjo į lauką, pasakė, kad pabus su draugais. Jos su dukra liko. Dukra nuėjo pas save į kambarį, o ji nuėjo pas sūnų į kambarį. Kartas nuo karto ji išeidavo ir prašydavo elgtis tyliau, dėl ko įvyko žodinis konfliktas. Ji galų gale neišlaikė ir sugriebė vyrą už kaklo. Dukra pasakė, kad eis pas draugę nakvoti, ji sutiko išleisti. Po to pagalvojo, kad taip pat nenori likti namuose, nes vyras geria, nutarė išeiti kartu, pasiimti vaiką, pasivaikščioti, po to išnuomoti kambarį nakvynei. Išėjusios su dukrą į koridorių pradėjo rengtis. Tuo metu sutuoktinis, ar imitavo, ar tikrai filmavo, kišo kamerą jai į veidą. Ji sugriebė telefoną, tada jis griebė jai už rankos ir liko mėlynės. Ji apsiavė batus, dukra tuo metu jau buvo apsirengusi, o ji dar norėjo užeiti į vonią. Vyras ėjo jis iš paskos su kamera jai į veidą. Išstūmė jį iš vonios ir sulaukė smūgio, dėl ko krito. Kurį laiką buvo be sąmones. Jis tuo metu užpylė kibirą vandens ant jos. Atsibusdama išgirdo, kad koridoriuje vyksta triukšmas. Pamatė, kad vyras bando neišleisti dukros iš namų, jis patraukė jai už plaukų ir ji krito, o po to išbėgo. Ji šoko būsenoje taip pat išbėgo į laiptinę, priėjo vyras ir dar kartą jai smogė, spyrė dar su koja. Galėjo pabėgti, bet šoko būsenoje buvo. Matydama, kad jis išėjo namo, išgirdo, kaip dukra kvietė greitąją ir policiją. Jai keista, kad vyras viso šito nepamena, bet būdamas apsvaigęs jis būna kartais nepamena aplinkybių. Sutinka, kad iš dalies konflikto metu galimai ir ji jį išprovokavo.
Atsakydama į klausimus nukentėjusioji parodė, kad policija atvažiavo greitai. Jai labai skaudėjo po įvykio, buvo šoko būsena. Jau neseniai buvo teismas dėl jo smurto. Tai trečią kartą pasikartojantis elgesys, kai vyras smurtauja prieš šeimos narius. Nori atsisakyti civilinio ieškinio pilna apimtimi. Vonioje buvo šlapia, nes ten buvo pripilta vandens, juk kibirą vandens išpylė ant jos. Sužalojimų iki įvykio neturėjo. Vyras po įvykio atsiprašė ir atsiprašinėja nuolat iki šiol. Atsiprašinėjo ir po praeitų kartų, bet nuoširdesnio atsiprašinėjimo nebuvo. O dabar vyras stengiasi dėl savęs, būti sąžiningas prieš save, pripažinti klaidas, įvertinti savo vertybes. Jis kreipėsi pagalbos, neatsisako jos. Ji nukrito ant grindų nuo vyro smūgio, tačiau grindys taip pat buvo šlapios. Taip gavosi, kad pastūmimas ir šlapios grindys buvo vienu metu. Po kritimo prarado sąmonę. Iki viso šito ji pirma žodinio konflikto metu pagriebė jį už kaklo ir apdraskė, ji pirma sukėlė vyrui skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Sutinka duoti parodymus. Tą dieną po mokyklos važiavo susitikti su mama. Žinojo, kad tėvas išgėręs, todėl jos nuėjo į kavinę. K. L. buvo kirpykloje, jos nuėjo pasivaikščioti. Po to visi trys grįžo namo, bet brolis iš karto išėjo į lauką. Namuose buvo garsi muzika, tėvas gėrė. Kadangi ji nenorėjo būti namie, sugalvojo nakvoti pas draugę. Kol ruošėsi, išgirdo, kad tėvai pykstasi. Išėjo pasižiūrėti, norėjo sudrausminti. Jos niekas neklausė ir ji nuėjo toliau ruoštis. Suprato, kad ir mama nori išeiti iš namų. Mama nuėjo į vonią, o ji laukė koridoriuje ir pamatė, kad tėtis atėjo su telefonu. Nuėjo prie tėvų, kad sudrausminti, nes per daug rėkė ir baisu pasidarė. Tėvas stovėjo iš koridoriaus pusės, o mama vonios tarpduryje. Ji stovėjo už tėvo ir jis filmavo mamą. Tada jis trenkė jai per veidą, dėl ko ji trenkėsi į tarpdurį šonu ir nugriuvo. Jis paėmė kibirą vandens ir užpylė mamai ant galvos. Ji pradėjo jį stumdyti, tėvas pradėjo ją vytis ir ji nubėgo iki virtuvės. Jis išėjo į koridorių, stovėjo ir žiūrėjo į ją, ji pabandė bėgti iš namų ir jis pradėjo bėgti iš paskos. Kai ji laikėsi už rankenos, pajuto, kad kažkas tempia už plaukų. Pas ją jokio kapišono nebuvo. Dėl patempimo krito ant nugaros ir su galva atsitrenkė. Net patamsėjo viskas. Ji pasijautė labai nesaugiai. Pabėgo pro duris, bėgo į pirmą aukštą ir bėgdama kvietė 112. Iškvietė ir pirmame aukšte laukė. Atėjo mama, ji blogai atrodė, buvo sužeista ir pasimetusi. Galvojo, kad ji praras sąmonę, nes žmogus atrodė pusiau gyvas. Po 10 min atvažiavo greitoji, ji pasiaiškino situaciją ir nusivedė mamą prie greitosios, o ją apklausinėjo pareigūnas.
Atsakydama į klausimus nukentėjusioji parodė, kad kai nukrito, skausmą pajuto. Labiau pajautė, kad skauda galvą, kai tempė plaukus, o tada pradėjo skaudėti nugarą. Prieš išbėgdama nespėjo pamatyti mamos sužalojimų. Tėvas iš karto užpylė vandenį mamai ant galvos. Turbūt išsigando, kad „atjungė“ žmoną. Ji pati labai išsigando, nežinojo ką daryti. Puolė jį. Prieš ją tėvas smurtavo pirmą kartą. Prieš mamą smurtavo ir anksčiau. Prieš vyresnį brolį taip pat. Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš tėvo pusės buvo ir psichologinis smurtavimas, ir fiziškas. Nukentėjo nuo jo nemažai, nes tai buvo ne pirmas kartas. Dėl jo veiksmų išsigando, nejaukiai jautėsi. Ir dabar jaučia nesaugumą šeimoje. Dabar jokių santykių su tėvu nėra. Jis rašęs jai, bet ji nenori bendrauti, jaučiai su juo nesaugiai. Jis buvo atsiprašęs jos žinute, bet ji neatleidžia, jaučia nuoskaudą. Jos tėvas dažnai geria ir būna agresyvus būna. Jeigu kažką jam pasako, kad negertų, jis piktas ir priekaištauja, išvadinėja visaip, keiksmažodžiais. Nemalonu girdėti tokius dalykus iš savo tėvo.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. S. parodė, kad jis dirba VPK reagavimo valdybos 3 skyriaus vyr. tyrėju. Susijęs su įvykių pagal tarnybą. Gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, vyko pagal tam tikrą adresą. Atvykus užėjo į laiptinę ir pamatė moterį O. Ji buvo kraujuojanti. Šalia buvo dukra, tai kita nukentėjusioji. Moteris buvo tokia, lyg apsvaigusi nuo smūgio, nesiorientavo, todėl bendravo su dukra. Dukra papasakojo, kad neblaivus tėvas buvo namuose ir tarp mamos bei jo įvyko konfliktas. Jis trenkė mamai ir ji nukrito. Jis pradėjo laistyti ant jos vandenį. Dukra norėjo pabėgti iš namų, bet tėvas ją patempė ir pargriovė ant žemės. Dukrai pavyko pabėgti, o motina liko namuose. Tėvas pasišalino iš įvykio vietos ir jos iškvietė policiją. Dukrai pagalbos nereikėjo, o motiną pristatė į ligoninę. Jie susisiekė su vaikų teisėmis, dukra tuo metu buvo su jais. Į vietą atėjo brolis, jis sakė, kad buvo lauke ir pačio įvykio nematė. Laukiant vaikų teisių atstovų brolis pas juos mašinoje krovė telefoną ir tuo metu jam paskambino tėvas. Pokalbio metu jis pravardžiavo motiną, vartojo necenzūrinius žodžius ir jie paprašė, kad sūnus pasakytų, jog tėvas atvyktų iki namų. Laukė, kol jis vyko iki namų. Susisiekė su dar vienu broliu iš Kauno, papasakojo situaciją, nes atstovai važiavo iš kito miesto ir greičiau atvažiavo brolis. Tada paskambino tėvas ir pasakė, kad yra prie buto durų. Jie pakilo liftu ir pamatė neblaivų asmenį, t. y. kaltinamąjį. Asmuo buvo agresyvus, nenorėjo paklusti reikalavimams. Gal ir buvo su alkoholiniais gėrimais. Uždėjo jam antrankius, pasodino į sulaikymo patalpas. Jis toliau vartojo necenzūrinius žodžius, atsisakė pasitikrinti girtumą. Pristatė jį į areštinę. Bevažiuojant jis prisišlapino. Neadekvatus buvo elgesys.
Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad pas O. buvo kruvinas veidas, ant veido matėsi sužalojimai, ji buvo šoko būsenoje. Dukra buvo kažkiek ramesnė. Tuo momentu motina nelabai ką galėjo pasakyti. Pakartotinai su ja susisiekė po medikų apžiūros ir tada turėjo apklausti. Ji panašiai pasakojo, kad buvo žodinis konfliktas, kad buvo ikiteisminis tyrimas. Visada viskas vyksta dėl alkoholio. Į įvykį atvažiavo per 10 min. Turi reaguoti greitai, iki pusvalandžio turi atvažiuoti. Jiems atvažiavus dukra pasakė, kad tik ką pasišalino tėvas. Jie net ieškojo jo šalia namų. Kaltinamasis pravardžiavo žmoną, sakė, kad ji kalta. Kaip atrodė butas, neatsimena, galimai šlapia buvo. Body kameros buvo įjungtos visada, turėjo išimti visus įrašus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 31 d. apklaustas įtariamuoju A. K. paaiškino, kad nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine O. K. bei jų dviem bendrais vaikais V. K. ir sūnumi L. K.. Su šeima gyvena taikiai, apie skyrybas negalvoja, tačiau O. K. dėl jam neaiškaus motyvo antrą kartą kviečia policiją ir meluoja, kad jis prieš ją naudojo fizinį smurtą. Gal ji nori užvaldyti jam priklausantį butą ar dar koks nors jam nežinomas motyvas, pasakyti negali. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas 2024 metų gruodžio mėnesį vis dar vyksta, ten jis taip pat yra pripažintas įtariamuoju. Kalbant apie 2025 m. gegužės 30 d. įvykius, gali pasakyti, kad 2025 m. gegužės 30 d., dienos metu jis skambino du kartus O. K., tačiau ji jam neatsiliepė. 2025 m. gegužės 30 d. apie 17.00 val. grįžo iš darbo namo. Jam grįžus namo, namie buvo dukra V. K. ir sutuoktinė O. K.. Kadangi jam nepatiko tai, kad O. K. jam du kartu neatsiliepė, jis pareiškė jai pretenziją dėl to, taip pat jis jai papriekaištavo dėl to, kad prieš kelias dienas ji kažkur užsilaikė po darbo ir namo grįžo vėliau nei turėtų grįžti. O. K. į jo priekaištą sureagavo agresyviai, pasakė, kad ji dirba, kada gali, tada atsilieps, ir čia ne jo reikalas, kur ji būna. Šio žodinio konflikto metu sutuoktinė jį sugriebė už kaklo ir apdraskė, tuo momentu sukėlė momentinį fizinį skausmą, tačiau dėl šio įvykio jis jai pretenzijų neturi ir pareiškimo dėl to nerašys. Kadangi jis nenorėjo veltis į konfliktą su O. K., jis ją nuo savęs nustūmė ir išėjo iš namų. Išėjęs nuėjo iki baro, kadangi prieš kelias dienas buvo jo gimtadienis, bare išgėrė alaus ir 2025 m. gegužės 30 d. apie 21.00 val. ėjo link namų. Jam jau priėjus savo buto duris, jo jau laukė policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Policijos pareigūnai sulaikymo metu jį informavo, kad yra sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje. Po to, kai buvo sulaikytas, laikino sulaikymo protokole pamatė, kad yra įtariamas tuo, kad naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę O. K. ir dukrą V. K., tačiau jis nei prieš vieną, nei prieš kitą jokio fizinio smurto nenaudojo, todėl nesutinka ir su pareikštu jam įtarimu, ir neprisipažįsta dėl veikos, kurios padarymu yra įtariamas. Baigiant apklausą nori paminėti, kad esant poreikiui galėtų laikinai gyventi atskirai nuo sutuoktinės O. K. pas savo tėvus G. K. bei V. K. adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nori paminėti, kad norėjo, jog pranešimo apie įtarimą pareiškimo metu bei apklausos metu dalyvautų jo advokatas V. K., su kuriuo yra pasirašęs sutartį, tačiau žino, kad jis šiuo metu yra išvykęs, todėl šiuo metu pasinaudojo advokato A. S. paslaugomis, tačiau tolimesnėje tyrimo eigoje norės, kad dalyvautų advokatas V. K.. Daugiau nieko papasakoti nepageidauja (2 t. b. l. 38-39).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 26 d. papildomai apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas, prisipažįsta iš dalies. Paaiškina, kad lieka prie savo pirmosios apklausos metu duotų paaiškinimų, nieko juose keisti nenori. Dar kartą nurodo, kad 2025 m. gegužės 30 d. apie 17.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sutuoktinės O. K. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad sutuoktinei O. K. ir nepilnametei dukrai V. K. apie 17.00 val. grįžus namo, jos pamatė, kad jis sėdi buto virtuvėje ir vartoja alkoholį, o būtent alų. Paaiškina, kad prieš kelias dienas iki įvykio, t. y. gegužės 28 dieną, buvo jo gimtadienis, tačiau kadangi dirba apsaugos tarnyboje pamaininį darbą, neturėjo galimybės atšvęsti savo gimtadienio ir atsipalaiduoti, todėl 2025 m. gegužės 30 d. apie 17.00 val. grįžęs po darbo vartojo antrą skardinę alaus. Sutuoktinė O. K. grįžusi namo pradėjo reikšti jam priekaištus, kad jis vartoja alkoholį, keikė jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Paklausė sutuoktinės: "Ką aš negaliu savo gimtadienio proga sau leisti išgerti alaus?". Tuo metu jis stovėjo virtuvėje, o sutuoktinė O. K., stovėdama jam iš priekio, savo abiejų rankų nagais griebė jam už kaklo ir apdraskė kaklą iš abiejų pusių. Dėl to pajuto fizinį skausmą ir savo abiem rankomis suėmęs sutuoktinę už pečių patraukė ją į šoną. Tokiu savo veiksmu sutuoktinei negalėjo nei sukelti fizinio skausmo, nei padaryti jai sužalojimus. Sutuoktinę buvo suėmęs už pečių visai nestipriai. Paaiškina, kad tuo metu, kai žodžiu konfliktavo su sutuoktine, dukra V. jam jokių priekaištų nereiškė, nieko nereplikavo ir į jų su sutuoktinės konfliktą nesikišo. Atstūmęs sutuoktinę į šoną pasakė, kad išeina, nes norėjo, kad aprimtų emocijos, norėjo nusiraminti. Pradėjo ruoštis, rengtis ir pamatė, kad dukra V. taip pat ruošiasi kažkur išeiti iš namų. P. V., kad niekur neitų, kad pabūtų namuose su sutuoktine, kad ir sutuoktinė po įvykusio žodinio konflikto namuose neliktų viena. Taip pat nenorėjo, kad dukra kažkur eitų, nes ji yra paauglė, dažnai nesako nei kur eina, nei su kuo būna. Jam rengiantis pamatė, kad dukra V. vis vien užsidėjo striukę ir jau ruošėsi eiti pro buto duris. J. V. dešine ranka griebė iš galo už jos dėvėtos striukės ir patraukė atgal į save. Dukra nebuvo nukritusi ar parklupusi ant grindų. Parodo, kad kai buvo pagriebęs už V. striukės, galimai ir galėjo ranka užkliudyti jos plaukus, nes ji tuo metu buvo palaidais plaukais, tačiau specialiai už dukros V. plaukų nebuvo pagriebęs. Nežino ir negali pasakyti, ar netyčia užkabindamas dukros plaukus galėjo jai sukelti fizinį skausmą, galbūt dukra ir pajuto fizinį skausmą. Po ko dukrai visgi pavyko iš buto išeiti į laiptinę ir neužilgo iš buto išėjo jis ir matė, kaip dukra stovėjo laiptinėje netoli buto durų, sutuoktinė O. liko namuose. Jis, išėjęs iš buto, nusileido liftu į apačią ir nuėjo į prekybos centre "BIG" esančią kavinę "Č. P.". Čia išgėrė bokalą alaus, o apie 21.00 val. jam grįžus ir jau būnant beveik prie savo buto durų, jį sulaikė policijos pareigūnai. Paaiškina, kad pranešime apie įtarimą nurodytų sužalojimų nei dukrai V., nei sutuoktinei O. jis nepadarė. Prieš jas abi jis nesmurtavo. Iš kur pas jas atsirado pranešime apie įtarimą nurodyti sužalojimai, jis nežino, negali pasakyti. Prisipažįsta iš dalies, nes galimai galėjo dukrai V. sukelti kažkokį fizinį skausmą, kai galbūt netyčia ranka buvo užkabinęs jos plaukus. Paaiškina, kad konflikto tarp jo ir sutuoktinės buto vonios kambaryje nebuvo, smūgių sutuoktinei nesudavė į veidą, jos nespardė, nepylė ant jos veido vandens iš kibiro. Nurodo, kad po įvykio dėl sutuoktinės O. jam padarytų sužalojimų ant kaklo pats asmeniškai kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kur buvo atliktas kūno tyrimas ir jam nustatyti sužalojimai. Taip pat turi ir nuotraukas bei vaizdo įrašus su jam padarytais sužalojimais. Tiek specialisto išvadą dėl jam padarytų sužalojimų, tiek nuotraukas, tiek vaizdo įrašus pateiks teisme posėdžio metu. Daugiau neturi ką paaiškinti (2 t., b. l. 48-49).
Iš alkotesterio kvitų matyti, kad 2025 m. gegužės 30 d. 22.39 val. įtariamajam A. K. alkotesteriu nustatytas 1.92 promilių girtumas (2 t., b. l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 31 d. apklausta nukentėjusiąja O. K. parodė, kad 2025 m. gegužės 30 d. apie 20.30 val. buvo namuose kartu su dukra V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sutuoktiniu A. K., gim. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Būnant namuose sutuoktinis A. K. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo labai stipriai neblaivus, tai buvo jau antra diena, kuomet vartojo alkoholį. Viso vakaro metu A. K. žodžiais konfliktavo, vadino ją "kurva, suka, vadovui čiulpi", taip įžeidinėdamas ją. Taip pat įžeidinėjo ir dukrą V. K.. Visus įžeidinėjimus jis filmavo mobiliojo ryšio priemone. Maždaug apie 20.30 val. ji nuėjo į vonią, A. K. pradėjo ją sekti ir filmuoti toliau. Įėjus į vonią pasakė jam, kad atstotų ir pabandė jį nustumti nuo savęs. Po ko šis susinervino ir vieną kartą dešine ranka sudavė jai į veido sritį. Po smūgio vonios kambaryje nukrito ant plytelių ir buvo praradusi sąmonę. Atsibudo nuo to, kad A. K. išpylė ant jos kibirą vandens. Būtent tuo momentu girdėjo, kad dukra V. K. ant jo pradėjo rėkti, tačiau dėl streso neprisimena žodžių. Atsikėlusi nuo grindų, išėjo iš vonios ir pamatė, kaip dukra bandė išeiti iš namų, tačiau ties durų stakta vyras A. K. paėmė dukrai už plaukų ir pradėjo temti į namus. Tuo momentu ji sugriebė vyrui už nugaros ir bandė nutempti jį nuo dukros. Būtent kuomet bandė apginti save ir dukrą, galėjo sugriebti vyrui už kaklo srities, dėl ko ant A. K. kaklo galėjo matytis įdrėskimo žymės. Viso veiksmo metu dukra V. K. ištrūko iš tėvo rankų ir išbėgo į laiptinę. Pamačius, kad dukra pabėgo į laiptinę, ji irgi pradėjo bėgti iš namų, kad išvengtų dar vieno smurto protrūkio, tačiau vyras ją pasigavo laiptinėje ir dar kartą sudavė vieną kartą kaire ranka į veido sritį. Po smūgio nukrito ant grindų, po ko šis koja, nepamena kuria, spyrė jai į sėdmenį. Viso smurto protrūkio metu jai buvo sukeltas skausmas, kurį 10-balėje sistemoje vertina 9 balais. A. K. pamatęs, jog ji guli ant žemės užsidengusi veidą, nuėjo į butą ir užsirakino. Po ko ji nusileido į apačią, kur buvo V. K., dukra skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Kol laukė policijos pareigūnų bei greitosios medicinos pagalbos laiptinėje, pamatė, kaip A. K. nusileido liftu į pirmą aukštą. Pamatęs jas, šis dar kažką sumurmėjo ir pasišalino iš įvykio vietos. Nori paminėti, kad A. K. turi priklausomybę alkoholiui, po ko nevaldo savo agresijos, įžeidinėja šeimos narius. Tai yra ne pirmas kartas, kai vyras kelia ranką prieš ją. Šiuo metu tarp jų vyksta teismo procesas, taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje. Nori paminėti, kad šiuo metu labai bijo savo vyro. Po viso aukščiau papasakoto įvykio ji kartu su greitosios medicinos pagalbos brigada nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur medikai jai nustatė galvos paviršinį sužalojimą (sumušimą), kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą, nosies žaizdą, krūtinės ląstos sumušimą ir klubo sumušimą. Labai nori, kad vyras butu izoliuotas nuo jos ir vaikų, kadangi jis kelia jiems realų pavojų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (1 t., b. l. 88-89).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 11 d. papildomai apklausta nukentėjusiąja O. K. parodė, kad 2025 m. gegužės 30 d. apie 20.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir neblaivaus sutuoktinio A. K. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad sutuoktinis antrą dieną namuose vartojo alkoholį, o būtent alų. Sutuoktinis buvo labai neblaivus, jis garsiai klausėsi muzikos, žodžiais prie jos kabinėjosi. Ne vieną kartą prašė vyro, kad jis pritildytų muziką, kad jis bute gyvena ne vienas ir kiti šeimos nariai nori ramybės. Tuomet sutuoktinis supyko, pradėjo reikšti pretenzijas, kad blogai jį pasveikino per jo gimtadienį, buvusį gegužės 28 d., kad gegužės 28 dieną, kai dienos metu jis jai skambino kelis kartus, o ji neatsiliepė, nes negalėjo atsiliepti, kadangi buvo darbe ir dirbo su pacientais. Sutuoktinis žodis po žodžio pradėjo keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais "kurva, suka, vadovui čiulpi". Ji su nepilnamete dukra V. K., kuri tuo metu taip pat buvo namuose, ruošėsi išeiti iš namų. Sutuoktinis, matydamas, kad jos su dukra ruošiasi išeiti, taip pat ir dukrą išvadino prostitute. Visus įžeidinėjimus sutuoktinis filmavo savo mobilaus ryšio telefonu. Jai būnant buto koridoriuje, iš vyro rankų pagriebė jo mobilaus ryšio telefoną ir, laikydama jį savo dešinėje rankoje, laikė už savo nugaros. Vyras priėjo prie jos ir kažkurią savo ranka, kuria tiksliai neprisimena, kelis kartus griebė jai už dešinės rankos, o būtent už dešinės rankos žasto ir dešinės rankos dilbio, norėdamas iš jos rankos atimti telefoną. Vyrui pavyko iš jos rankos išplėšti savo mobilaus ryšio telefoną ir ji nuėjo į vonią, taip pat ir vyras su mobilaus ryšio telefonu ir įjungta vaizdo filmavimo kamera atsekė ją iki vonios ir toliau filmavo ją bei visus savo įžeidinėjimus jos adresu. Ji, nenorėdama, kad sutuoktinis ją filmuotų, atsisuko į jį veidu ir savo abiem rankom atstūmė jį nuo savęs, kad šis išeitų iš vonios. Tuo metu vyras stovėjo vonios tarpduryje ir staigiai pajuto, kaip vyras kažkuria ranka, kuria ranka neužfiksavo, sudavė jai vieną smūgį, ar kumščiu, ar plaštaka neužfiksavo, į kažkurią jos veido pusę, kurią veido pusę neužfiksavo. Smūgis buvo labai stiprus, juto labai stiprų fizinį skausmą. Po šio smūgio ji iš karto prarado sąmonę ir, kaip vėliau suprato pagal savo sužalojimus, krisdama ant grindų kaktos dešine puse atsitrenkė į durų staktą bei nukrito vonioje ant grindų. Gali būti, kad atsitrenkdama į durų staktą sužalojo ir nosį. Kiek laiko buvo be sąmonės, ji nežino, tačiau atsipeikėjo nuo to, kad pajuto, kaip ant jos galvos ir veido yra pilamas vanduo iš kibiro. Atsipeikėjusi pamatė, kad vandenį iš kibiro ant jos pila vyras, o ji šio vandens jau buvo kažkiek prigėrusi, paspringo, todėl pradėjo kosėti. Kai atsipeikėjo, gulėjo vonios kambaryje labiau ant dešinio šono. Atsipeikėjusi girdėjo, kaip bute buvusi nepilnametė dukra V. K. rėkė, tačiau ką jį rėkė, ji neprisimena dėl patirto streso, buvo šoko būsenoje. Atsistojo nuo grindų ir išėjusi į koridorių matė, kaip dukra bandė pro duris pabėgti iš buto ir jai jau laikantis už buto rankenos, vyras kažkuria savo ranka griebė dukrai už plaukų ir tempė ją atgal nuo buto durų. Matydama, kad vyras smurtauja prieš dukrą, pribėgo prie jo iš galo ir rankomis užsikabino jam už pečių prie kaklo bei tempė jį link savęs nuo dukros. Tuo metu, kaip tempė vyrą nuo dukros, jis paleido dukros plaukus ir dukra nukrito koridoriuje ant grindų, ant nugaros. Tuo metu, kai tempė vyrą link savęs, rankų nagais galėjo jam apdraskyti kaklą, tačiau tai buvo ne tyčinis jos veiksmas, o bandymas apginti save ir nepilnametę dukrą. Dukra greitai atsistojo ir išbėgo į laiptinę kviesti pagalbą. Matydama, kad dukrai pavyko pabėgti iš namų, ji leidosi bėgti iš namų paskui dukrą. Jai išbėgus iš buto į laiptinės aikštelę prie buto durų, ji atsisuko į vyrą, nes nesitikėjo, kad vyras vėl bandys prieš ją smurtauti, tačiau vyras vėl staigiai savo kaire ranka, tačiau ar kumščiu, ar plaštaka neužfiksavo, sudavė jai vieną smūgį į kažkurią veido pusę, į kurią pusę neužfiksavo. Ji po šio smūgio vėl laiptinėje nukrito ant žemės ant dešinio šono, susisuko į kamuoliuką ir rankomis laikė užsidengusi veidą, kad vėl negautų smūgio į veidą. Tuomet vyras kažkuria savo koja sudavė jai vieną smūgį į dešinį klubą. Visų smūgių metu jautė fizinį skausmą, kurį vertina 9 balais ir 10 balų. Kaip vyras jai sudavė smūgius laiptinėje, dukra nematė, nes jau buvo nusileidusi į laiptinės apačią. Po to įvykių seka buvo tokia, kokią nurodė pirmosios apklausos metu. Parodo, kad įvykio metu atostogavo, todėl žaizdos ir mėlynės daugmaž užgijo ir išėjo į darbą, darbingumo neprarado. Parodo, kad pas nepilnametę dukrą V. K. po minėtos dienos įvykio atsirado nubrozdinimas ir mėlynė dešinės rankos plaštakos išorinėje pusėje ir mėlynė dešinės šlaunies išorinėje pusėje. Šie sužalojimai atsirado, kai dukra buto koridoriuje nukrito ant grindų, po to kai vyras ją tempė už plaukų. V. jai sakė, kad kritimo metu sužalojo dešinės rankos plaštaką ir dešinę šlaunį. Dėl įvykio reikš civilinį ieškinį. Prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu. Daugiau šiuo metu neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 93-94).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 3 d. apklausta nukentėjusiąja nepilnametė V. K. parodė, kad sutinka duoti parodymus. Nurodo, kad iki įvykio gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu taip pat gyveno jos mažesnis brolis, mama ir tėtis. Prieš tai gyveno dar vyresnis brolis, bet jis persikraustė. Nelabai sutaria su tėčiu, nelabai su juo gali susikalbėti, jis yra agresyvus. Po įvykio su mama ir jaunesniuoju broliu gyvena pas vyresnį brolį nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio diena buvo paskutinė gegužės diena, lygtais 31 d., tai buvo apie 20.00 val., vakare. Konfliktas su tėvu įvyko pas juos bute adresu (duomenys neskelbtini), tarp koridoriaus ir vonios durų. Ji buvo su mama kavinėje. Apie 17.00 val. grįžo namo. Išgirdo, kaip tėvai labai pykstasi, tėvas rėkė ant mamos ir trenkė jai. Tėtis ruošėsi kažkur išeiti iš namų. Taip pat ir ji su mama ruošėsi išeiti iš namų. Jis mamą visaip išvadino. Bandė pabandyti tėvą apraminti. Jis mamai trenkė vonioje, mama nukrito ant žemės vonioje be sąmonės, o tėvas ant mamos išpylė kibirą vandens. Mama stovėjo tarpduryje, ar tėvas jai trenkė ranka, ar kumščiu, neprisimena, bet kai mama nuo smūgio krito, mama su kita veido puse atsitrenkė į durų staktą. Kai tėtis ant mamos užpylė vandenį, ji pradėjo tėtį stumdyti. Tuomet jis pradėjo ją vytis, o ji tuo metu norėjo pabėgti iš buto pro duris. Tėtis ranka griebė ją už plaukų prie buto įėjimo/išėjimo durų, kai ji ranką jau buvo padėjusi ant buto durų rankenos, norėdama išeiti. Tėtis patempė ją už plaukų atgal ir ji buto koridoriuje krito ant grindų, ant nugaros ir jai aptemo akyse. Tuo metu, kai tėtis patempė ją už plaukų, jautė fizinį skausmą ant galvos, pakaušyje. Ir kai krito ant grindų, jautė fizinį skausmą nugaroje. Fizinį skausmą skalėje nuo 1 iki 10 balų vertina 6 balais. Ji atsikėlė ir iš karto išbėgo iš buto į laiptinę bei leisdamasi laiptais žemyn skambino 112. Tai, kad laiptinėje tėtis sudavė dar vieną smūgį mamai, ji nematė, nes, kaip ir minėjo, leidosi laiptais žemyn ir neatsisukinėjo atgal. Vėliau jai apie tai papasakojo mama. Laiptais bėgo į pirmąjį aukštą, skambindama pranešė, kad reikalinga policija ir greitoji medicinos pagalba. Pirma atvyko policija, o vėliau medikai. Medikai jas su mama apžiūrėjo vietoje, o vėliau medikai mamą pristatė į ligoninę. Kai jos abi su mama pirmajame laiptinės aukšte laukė pagalbos tarnybų, tėtis liftu nusileido į pirmąjį laiptinės aukštą, pasižiūrėjo į ją ir mamą, pasuko savo pirštu sau prie smilkinio ir išėjo. Pyksta ant tėčio, negali į jį žiūrėti, nekenčia jo, jaučia baimę, nesitikėjo, kad jis pakels prieš ją ranką. Prieš mamą tėtis smurtavo ne pirmą kartą. Mama dėl jo veiksmų jau du kartus anksčiau kvietė policiją, anksčiau tėtis jai (V. K.) yra pagriebęs už rankos, bet jai anksčiau nėra sudavęs. Dieną prieš tai mama ir tėtis pykosi, galvojo, kad reikės kviesti policiją, tačiau nekvietė ir būtent dieną prieš įvykį tėtis jai (V. K.) buvo pagriebęs už rankos. Kai atvyko medikai ir ją apžiūrėjo, užfiksavo nugaros sutrenkimą. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo. Dėl savo sutrenkimo jokių vaistų nevartojo. Įvykio dieną tėvas labai daug vartojo alkoholio, labai padaugino. Tėvas kiekvieną dieną išgeria alkoholio, tėvas yra griežtas žmogus, bet kai padaugina alkoholio, dar labiau išryškėja agresija. Prieš metus, kai reikėjo kviesti policiją, tėvas buvo pakėlęs ranką prieš vyresnį brolį, nes buvo kilęs konfliktas tarp tėvo ir mamos, o vyresnis brolis norėjo apginti mamą ir pats gavo nuo tėvo. Kai tėvas jai tempė už plaukų ir ji nukrito ant žemės, jai aptemo akyse gal dėl to, kad atsitrenkė į žemę su galva. Vakar, užvakar jai šiek tiek skaudėjo galvą, kai priliesdavo ranka, šiandien jau neskauda galvos. Tėvas su ja nebandė susisiekti ir atsiprašyti, tėvas tik bandė jaunesniam broliui ir mamai prisiskambinti pasikalbėti. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti (1 t., b. l. 125-126).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 10 d. apklaustas liudytoju O. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. 2025 m. gegužės 30 d. dirbo pagal patvirtintą darbo grafiką nuo 19.00 val. iki 2025 m. gegužės 31 d. 07.00 val. kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. A.. 2025 m. gegužės 30 d. apie 20.30 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur 16 metų pranešėjos neblaivus tėvas tampė ją už plaukų, sumušė mamą, trenkė per veidą, moteris kraujuoja, pranešėja pabėgo į laiptinę. Atvykus minėtu adresu, prie laiptinės juos pasitiko nepilnametė pranešėja V. K., kuri atrodė sutrikusi, verkė bei nurodė, kad jos mama yra laiptinėje. Jiems užėjus į laiptinę, pamatė ant laiptų sėdinčią, akivaizdžiai sužalotą nepilnametės pranešėjos mamą O. K.. Ant moters veido matėsi hematomos, ant kaktos ir nosies raudonos spalvos, galimai kraujo, žymės, moteris buvo sutrikusi, verkė ir sunkiai kalbėjo, buvo šoko būsenoje. V. K. ir O. K. trumpai paaiškino, kad šiandien į namus atėjo akivaizdžiai neblaivus jų tėvas bei vyras A. K., kuris buvo labai agresyvus. A. K. puolė O. K., kumščiu trenkė jai per veidą, dėl ko ji nukrito ir prarado sąmonę. Kai A. K. smurtavo prieš motiną, V. K. bandė pabėgti iš namų, tačiau tėvas ją pasivijo prie išėjimo durų, patempė ją už plaukų ir pargriovė ant nugaros ant žemės, tačiau V. K. pavyko atsistoti ir ji sugebėjo pabėgti iš namų bei iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jiems paklausus, kur šiuo metu yra A. K., mergina pasakė, kad šis pabėgo iki jiems atvykstant. Būnant įvykio vietoje taip pat atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada ir jaunesnysis V. K. brolis L. K., kuris įvykio nematė. Greitosios medicinos pagalbos medikai, vietoje apžiūrėję nukentėjusiąją O. K., nusprendė ją pristatyti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nukentėjusiąją V. K. medikai apžiūrėjo vietoje, tolimesnės medicininės pagalbos jai nereikėjo, todėl į gydymo įstaigą nebuvo pristatyta. O. K. išvykus su greitosios medicinos pagalbos medikais, kartu su jais įvykio vietoje liko du jos nepilnamečiai vaikai, todėl buvo susisiekta su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojais, kurių buvo paprašyta, kad į įvykio vietą atvyktų vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, kurie nepilnamečiams galėtų užtikrinti saugią aplinką, kol jų motina bus gydymo įstaigoje. Kol į įvykio vietą važiavo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, nepilnamečiui L. K. paskambino jo tėvas A. K., kuris klausė sūnaus, kur yra raktai nuo namų ir kur šiuo metu yra pats sūnus. L. K. tėvui atsakė, kad šiuo metu jis yra lauke, tačiau galėtų prieiti prie tėvo ir jam duoti raktus. A. K., kalbėdamas su sūnumi, įžeidinėjo jo motiną ir dukrą V. K., tačiau pokalbio su L. K. metu pasakė, kad greitai ateis prie buto durų ir ten lauks L. K.. Tuomet jis kartu su kolega A. A. pakilo laiptais iki 6-ojo aukšto ir prie (duomenys neskelbtini) buto durų pastebėjo akivaizdžiai neblaivų, svirduliuojantį A. K.. Asmeniui buvo duoti aiškūs nurodymai, kad šis nusisuktų nugara į juos ir prieitų prie sienos, asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius ir vis šaukė ir kaltino savo žmoną. Pakartojus asmeniui, kad šis vykdytų teisėtus reikalavimus ir nusiramintų, asmuo priėjo prie sienos ir nusisuko nugara į juos. Dėl savo saugumo, iki kol asmuo bus vedamas prie policijos tarnybinio automobilio, jam buvo uždėti antrankiai. Jiems einant iki tarnybinio automobilio, asmuo nuolatos šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius. Iki atvykstant vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, į įvykio vietą atvyko nepilnamečių vaikų vyresnysis pilnametis brolis R. K., kuris paaiškino, kad pasirūpins vaikais iki kol mama bus gydymo įstaigoje. Telefonu buvo susisiekta su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, kuriems pranešė, kad pilnametis brolis gali pasiimti vaikus ir jie važiuos tiesiai į brolio gyvenamąją vietą, kadangi tuo metu su jais policijos tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje buvo ir vaikų sulaikytas neblaivus tėvas, kurio visus veiksmus matė ir girdėjo nepilnamečiai vaikai, todėl dėl vaikų gerovės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų leidimu, nepilnamečiai vaikai išvažiavo kartu su savo vyresniuoju broliu. Tuo metu sulaikymo patalpoje buvęs A. K. toliau šaukė, įžeidinėjo juos, kaip policijos pareigūnus, kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą. Paaiškinus asmeniui, kad šis bus sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, šis sutiko, tačiau jiems vežant asmenį iki areštinės patalpų, šis ištraukė savo lytinį organą ir pradėjo šlapintis automobilyje esančioje sulaikymo patalpoje. Atvykus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, A. K. sutiko pasitikrinti blaivumą ir jam buvo nustatytas 1.93 promilių girtumas. Po asmens pristatymo telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiąja O. K., kuri paaiškino, kad vis dar randasi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, todėl buvo nuspręsta vykti pas nukentėjusiąją į ligoninę. Atvykus į ligoninę, laukimo salėje buvo labai daug pacientų, tarp kurių pastebėjo nukentėjusiąją O. K.. Moteris paaiškino, kad jau 4 valandas laukia eilėje pas traumatologą. Kadangi ligoninėje nakties metu buvo labai daug pacientų, todėl buvo nueita pas traumatologą ir paklausta, ar yra galimybė priimti O. K. greičiau, į ką gavo atsakymą, jog šiandien yra labai daug pacientų, tačiau pagal galimybes moteris bus priimta greičiau. Po kažkurio laiko moteris buvo apžiūrėta gydytojo traumatologo ir paleista gydytis namo ambulatoriškai. Būnant ligoninėje buvo nuspręsta vietoje atlikti visus reikiamus procesinius veiksmus su nukentėjusiąja O. K.. Po atliktų veiksmų nukentėjusiajai O. K. buvo suteikta socialinė pagalba ir ji buvo nuvežta iki namų. Daugiau apie įvykį neturi, ką parodyti (1 t., b. l. 81-83).
Iš 2025 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo O. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. gegužės 30 d. apie 20.30 val., į namus adresu (duomenys neskelbtini), grižo neblaivus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris žodinio konflikto metu rankomis, kuria ranka ir kiek kartų, šiuo metu nežinoma, trenkė savo žmonai O. K., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, po jo veiksmų moteris prarado sąmone ir pajuto fizinį skausmą. Namuose taip pat buvo A. K. ir O. K. nepilnametė dukra V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri norėjo pabėgti iš namų, tačiau A. K. ją pasivijo ir prie išėjimo durų pradėjo tampyti už plaukų bei pargriovė ant žemės, taip sukeldamas nepilnametei dukrai fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).
2025 m. gegužės 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo O. S. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo ir atliktų veiksmų nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18859-25, atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nepilnametė pranešėja V. K., kuri atrodė sutrikusi, verkė ir paaiškino, kad jos mama yra laiptinėje. Jiems atidarius laiptinės duris, ant laiptų sėdėjo akivaizdžiai sužalota nukentėjusioji O. K.. Ant moters veido matėsi hematomos, raudonos spalvos, galimai kraujo, žymės, moteris buvo sutrikusi, verkė ir sunkiai kalbėjo, buvo šoko būsenoje. V. K. ir O. K. trumpai paaiškino, kad šiandien į namus atėjo akivaizdžiai neblaivus jų tėvas/vyras A. K., kuris buvo labai agresyvus, jis puolė O. K., trenkė jai per veidą, po ko ši prarado sąmonę. Kai A. K. smurtavo prieš motiną, V. K. pabandė pabėgti iš namų, tačiau tai pamatęs tėvas ją pasivijo prie išėjimo durų, patempė ją už plaukų ir pargriovė ant nugaros ant žemės. Kažkuriuo momentu V. K. pavyko atsistoti ir ji sugebėjo pabėgti iš namų ir iškviesti policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Jiems paklausus, kur šio metu yra A. K., mergina pasakė, kad šis pabėgo iki jiems atvykstant. Būnant įvykio vietoje taip pat atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada ir jaunesnysis V. K. brolis L. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio nematė. Greitosios medicinos pagalbos medikai po pirminės apžiūros nusprendė O. K. pristatyti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau - RVUL), tuo metu V. K. medicininės hospitalizacijos neprireikė. O. K. išvykus su greitosios medicinos pagalbos medikais, kartu su jais liko du jos nepilnamečiai vaikai, todėl buvo susisiekta su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojais ir buvo paprašyta, kad į įvykio vietą atvyktų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnai, kurie galėtų užtikrinti nepilnamečiams saugia aplinka, kol jų motina bus gydymo įstaigoje. Kol iki jų važiavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnai, į L. K. telefoną paskambino jo tėvas A. K., kuris klausė sūnaus, kur yra raktai nuo namų ir kur šiuo metu yra pats sūnus. L. K. atsakė, kad šiuo metu jis yra lauke, tačiau galėtų prieiti prie tėvo ir jam duoti raktus. A. K., kalbėdamas su sūnumi, įžeidinėjo jo motiną ir dukrą, tačiau pokalbio metu paaiškino, kad greitai grįš iki buto durų ir ten lauks L. K.. Tuomet jis kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. A. pakilo laiptais iki 6-ojo aukšto ir prie (duomenys neskelbtini) būto durų pastebėjo svirduliuojantį akivaizdžiai neblaivų A. K.. Asmeniui buvo duoti aiškūs nurodymai, kad šis nusisuktų nugara į juos ir prieitų prie sienos, asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius ir vis šaukė bei kaltino savo žmoną. Pakartojus asmeniui, kad šis vykdytų reikalavimus ir nusiramintų, asmuo priėjo prie sienos ir nusisuko nugara į juos. Dėl savo saugumo, iki kol asmuo bus vedamas iki automobilyje esančių sulaikymo patalpų, jam buvo uždėti antrankiai. Jiems einant iki tarnybinio automobilio asmuo nuolatos šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius. Kol į įvykio vietą važiavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnai, į vietą iš Kauno atvyko nepilnamečių vaikų vyresnysis brolis R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad pasirūpins vaikais iki kol mama bus gydymo įstaigoje. Telefonu buvo susisiekta su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnais, kurie paaiškino, kad brolis gali pasiimti vaikus ir jie važiuos tiesiai iki jo gyvenamosios vietos, kadangi tuo momentu su jais sulaikymo patalpoje buvo ir jų sulaikytas neblaivus tėvas, kurio visus veiksmus matė ir girdėjo nepilnamečiai vaikai, todėl dėl vaikų gerovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnų leidimu šie išvažiavo kartu su savo vyresniuoju broliu. Tuo metu sulaikymo patalpoje buvęs A. K. toliau šaukė, įžeidinėjo pareigūnus, kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą. Paaiškinus asmeniui, kad šis bus sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, šis sutiko, tačiau jiems vežant asmenį iki Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, šis ištraukė savo lytinį organą ir pradėjo šlapintis automobilyje esančioje sulaikymo patalpoje. Atvykus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, A. K. sutiko pasitikrinti blaivumą ir jam buvo nustatytas 1.93 promilių girtumas. Po asmens pristatymo telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiąja O. K., kuri paaiškino, kad vis dar randasi RVUL, todėl buvo nuspręsta vykti į U. A. į RVUL, laukimo salėje buvo labai daug pacientų, tarp kurių pastebėjo nukentėjusiąją O. K., moteris paaiškino, kad jau 4-as valandas laukia eilės pas traumatologą. Kadangi RVUL nakties metu buvo labai daug pacientų, todėl buvo nueita pas traumatologą ir paklausta, ar yra galimybė priimti O. K. greičiau, į ką gavo atsakymą, jog šiandien yra labai daug pacientų, tačiau pagal galimybės moteris bus priimta greičiau. Po kažkurio laiko moteris buvo apžiūrėta gydytojo traumatologo ir paleista gydytis namo ambulatoriškai. Būnant RVUL buvo nuspręsta vietoje atlikti visus reikiamus procesinius veiksmus su nukentėjusiąja. Po atliktų veiksmų nukentėjusiajai buvo suteikta socialinė pagalba ir ji buvo nuvežta iki namų (1 t., b. l. 32-33).
Iš 2025 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu matomas 12 aukštų gyvenamasis namas. Patekimas pro baltos spalvos įstiklintas duris. Praėjus minėtas duris, patenkama į dvylikaaukščio gyvenamojo namo patalpas, koridorių. Koridoriuje matomas liftas, šio pagalba pakylama į 6 aukštą. Minėtame aukšto koridoriuje matomas butas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), patekimas pro rudos spalvos duris. Atidarius minėtas duris, patenkama į gyvenamojo buto šviesios spalvos koridorių. Šiame matosi spinta, ant kurios yra veidrodis, taip pat matomos penkios šviesios spalvos durys, kurios veda į skirtingus kambarius, patalpas. Atidarius pirmąsias duris, patenkama į tualeto patalpą, kurioje matoma buitinė technika. Grįžus į koridorių, šalia matomos dar vienos durys, praėjus šias, patenkama į vonios patalpą, kurioje matomas žalios spalvos kibiras, baltos spalvos kriauklė, skalbimo mašina, grindys šlapios. Atidarius 3-ias duris patenkama į buitinės technikos kambarį, kuriame matomi stalčiai su daugybe įvairios technikos. Atidarius 4-ojo kambario duris patenkama į baltos spalvos kambarį, kuriame matomos kartoninės dėžės, kėdė, lova, kompiuterio stalas, knygos, taip pat gėlių vazonai su augalais. Išėjus iš kambario ir atidarius 5-ojo kambario duris, matomas baltos spalvos kambarys. Šiame taip pat matoma lova, rašomasis stalas, ant kurio daugybė įvairių bendro naudojimo daiktų. Taip pat ant žemės padėta gitara, ant minėtos lovos padėta kuprinė, rūbai. Taip pat bute yra bendra virtuvė su salonu. Virtuvėje matoma bendro naudojimo įranga, viename iš stalčių matoma 15 vnt. tuščių alkoholinio gėrimo - alaus "Tauras" skardinių. Salone matoma lova, akvariumas, rašomasis stalas, kėdė, baltos spalvos stalčius, televizorius. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Taip pat iš įvykio vietos rastų ar paimtų daiktų nebuvo (1 t., b. l. 35-36).
Iš 2025 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie tarnybinio automobilio V1710 buvo apžiūrėta nukentėjusioji O. K., gim. (duomenys neskelbtini), siekiant užfiksuoti 2025 m. gegužės 30 d. 20.30 val. patirtus sužalojimus. Apžiūrint moters veidą, matoma, kad ant nosies yra užklijuotas medicininis pleistras, ant kaktos srities matomi įdrėskimai, nubrozdinimai, ties kaktos sritimi matomas patinimas. Ant dešinės ausies matoma susidariusi hematoma. Vizualiai daugiau sužalojimų pastebėta nebuvo (1 t., b. l. 62-63).
2025 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų, viso 6 vnt.:
1. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas su užrašu "export-0yone.mp4". Vaizdo ir garso įrašo fragmentas atidaromas ir peržiūrimas programa „Windows M. P.“. Atsidariusio vaizdo ir garso įrašo apačioje matomas laikas 2025 m. gegužės 30 d. 20:36:02. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 39:50 min. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad filmuojama nuo ant drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros, šviesiu paros metu. Matoma, kad policijos pareigūnai užeina į daugiaaukščio gyvenamojo namo laiptinę, kur pirmame laiptinės aukšte ant laiptų sėdi moteris šviesiais plaukais, o šalia moters stovi mergina tamsiais plaukais. Abi moterys sako, kad jis neseniai, gal prieš 10 minučių išbėgo. Ant moters, sėdinčios ant laiptų, nosies matomas kraujas, kaktos dešinėje pusėje matoma mėlynė. Ant merginos matomų kūno dalių akivaizdžių sužalojimų nesimato. Matoma, kad atvyksta greitosios medicinos pagalbos medikai ir ateina nepilnametis sūnus. Moteris medikams sako, kad jai svaigsta galva, pasako, kad jai buvo trenkta su kumščiais, su rankom. Moteris sako, kad ji buvo praradusi sąmonę, o po to, kai jis apipylė ją vandeniu, iš karto atsikėlė. Šalia stovinti mergina tamsiais plaukais sako, kad ją tampė už plaukų ir ji krito, sako, kad ji galvos nesusitrenkė, o susitrenkė nugarą, po ko ji iš karto atsistojo ir išbėgo. Matoma, kad moteris nuvedama prie medikų automobilio. Policijos pareigūnas klausia merginos tamsiais plaukais, dėl ko viskas įvyko. Mergina atsako, kad tiesiog susipyko, nes jis labai dažnai vartoja alkoholį, smurtauja, rėkia ant jų visų. Mergina sako, kad jie visi gyvena kartu. Mergina sako, kad jaunesnio brolio įvykio metu namuose nebuvo. Mergina policijos pareigūnams sako, kad tėvas vilkėjo juodos spalvos marškinėlius ir gal juodos spalvos kelnes, neatsimena. Mergina sako, kad tėvas buvo stipriai neblaivus. Įvykio vietoje esantis nepilnametis sūnus sako, kad greitai ateis jų kitas pilnametis brolis, jis gyvena atskirai netoli. Medikai policijos pareigūnams sako, kad moterį veš į ligoninę. Matoma, kad medikai apžiūri merginos nugarą. Mergina policijos pareigūnams sako, kad konfliktas įvyko dėl to, kad tėvas daug geria, mama bandė su juo pasikalbėti, o jis tapo agresyvus. Mergina policijos pareigūnams parodo, kad tėvas mamai trenkė vonioje, tada mama atsitrenkė į durų staktą ir nukrito vonioje ant grindų. Matoma, kad vonioje ant grindų stovi žalios spalvos kibiras. Mergina sako, kad tėvas iš šio kibiro ant mamos pylė vandenį. Mergina sako, kad ji tuo metu bandė bėgti iš namų, kai ranką buvo padėjusi ant durų rankenos, tėvas ją griebė už plaukų ir patempė atgal, todėl ji krito buto koridoriuje ant grindų, tačiau ji iš karto atsistojo ir pabėgo. Mergina pasakoja, kad ji su mama buvo laiptinėje, praėjus 10 minučių tėvas išėjo iš namų, laiptinėje į jas abi pasižiūrėjęs. Matoma, kad policijos pareigūnai apžiūri įvykio vietą, fotografuoja. Daugiau vaizdo ir garso įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi.
2. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas su užrašu "export-e1s5l.mp4". Vaizdo ir garso įrašo fragmentas atidaromas ir peržiūrimas programa „Windows M. P.“. Atsidariusio vaizdo ir garso įrašo apačioje matomas laikas 2025 m. gegužės 30 d. 20:36:02. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 42:02 min. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad filmuojama nuo ant drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros, šviesiu paros metu. Matoma, kad vaizdo ir garso įraše užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kaip ir apžiūrėtame pirmajame vaizdo ir garso įraše, tik filmuota iš kito policijos pareigūno kūno kameros. Apžiūrėtame vaizdo ir garso įraše papildomos reikšmingos informacijos negauta.
3. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas su užrašu "export-ov5v6.mp4". Vaizdo ir garso įrašo fragmentas atidaromas ir peržiūrimas programa „Windows M. P.“. Atsidariusio vaizdo ir garso įrašo apačioje matomas laikas 2025 m. gegužės 30 d. 21:54:40. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 09:55 min. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad filmuojama nuo ant drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros, šviesiu paros metu. Matoma, kad policijos pareigūnai laiptinėje sulaiko vyrą, vilkintį juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Policijos pareigūnai su sulaikytu vyru liftu leidžiasi į apačią. Policijos pareigūnai sulaikytam vyrui paaiškina, kad jis yra sulaikytas už nusikalstamos veikos padarymą. Sulaikytas vyras sako, kad pas jį yra advokatas. Sulaikytas vyras, vedamas prie policijos tarnybinio automobilio, keikiasi necenzūriniais žodžiais "sukos nahuj". Sulaikytas vyras įlaipinamas į policijos tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtą vietą, vyrui nuimami antrankiai. Matoma, kad sulaikytas vyras atsisako pasitikrinti girtumą. Daugiau vaizdo ir garso įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi.
4. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas su užrašu "export-2lcbr.mp4". Vaizdo ir garso įrašo fragmentas atidaromas ir peržiūrimas programa „Windows M. P.“. Atsidariusio vaizdo ir garso įrašo apačioje matomas laikas 2025 m. gegužės 30 d. 21:54:59. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 06:36 min. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad filmuojama nuo ant drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros, šviesiu paros metu. Matoma, kad vaizdo ir garso įraše užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kaip ir apžiūrėtame trečiajame vaizdo ir garso įraše, tik filmuota iš kito policijos pareigūno kūno kameros. Apžiūrėtame vaizdo ir garso įraše papildomos reikšmingos informacijos negauta.
5. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas su užrašu "PSS-20250530-215833UTC+0300.mp4". Vaizdo ir garso įrašo fragmentas atidaromas ir peržiūrimas programa „Windows M. P.“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 00:56 min. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad filmuojama nuo ant drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros, šviesiu paros metu. Matoma, kad sulaikytas vyras atsisako pasitikrinti girtumą. Daugiau vaizdo ir garso įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi.
6. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas su užrašu "PSS-20250530-223157UTC+0300.mp4". Vaizdo ir garso įrašo fragmentas atidaromas ir peržiūrimas programa „Windows M. P.“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 03:26 min. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad filmuojama nuo ant drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros, tamsiu paros metu. Matoma, kad sulaikytas vyras sėdi policijos tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtoje vietoje. Sulaikytas vyras policijos pareigūnams rodo į savo kaklą ir sako, kad žmona jį puolė. Toliau matoma, kad policijos pareigūnai klausia sulaikyto vyro asmens duomenų. Daugiau vaizdo ir garso įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 73-75).
Iš 2025 m. birželio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas skambučio garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Nurodyta, kad apžiūrimas skambučio garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro su užrašu "BPC skambučio įrašas (ID 92391408342, skambučio pradžia_ 2025 m. gegužės 30 d. 20_25_17).mp3". Garso įrašas apžiūrimas programa "Windows M. P.". Garso įrašo trukmė 01:40 min. BPC - Bendrasis pagalbos centras; P - Pranešėjas; (kalba moteris verkiančiu balsu):
BPC: "Vienas, vienas, du, klausau";
BPC: "Vienas, vienas, du, klausau";
P: "Sveiki, galima policiją? Galima policiją?";
BPC: "Adresas?";
P: "(duomenys neskelbtini)";
BPC: "Šimtas vienas?";
P: "Taip";
BPC: "O butas?";
P: "70";
BPC: "(duomenys neskelbtini)?";
P: "Taip";
BPC: "Kas pas Jus atsitiko?";
P: "Tėvas smurtauja, mane už plaukų tampė ir mamai trenkė į veidą";
BPC: "Greitosios kažkam reikia?";
P: "Taip, ji visa kraujuoja";
BPC: "Mama kraujuoja?";
P: "Taip";
BPC: "Sakykite, kelintas aukštas pas Jus?";
P: "Šeštas, bet mes dabar pabėgom į lauką";
BPC: "Ar yra durų kodas?";
P: "Taip, yra";
BPC: "Koks kodas sakykit";
P: "(duomenys neskelbtini)":
BPC: "Neblaivus tėvas?";
P: "Neblaivus, jisai labai daug alkoholio pavartojęs";
BPC: "Nepilnamečių yra?";
P: "Taip, aš nepilnametė?";
BPC: "Kiek metų Jums?";
P: "Šešiolika";
BPC: "Jūsų vardas, pavardė";
P: "V. K.";
BPC: "Gerai, laukit policijos ir greitosios":
P: "Gerai";
BPC: "Jūs pabėgot į kiemą?";
P: "Mes prie laiptinės stovim";
BPC: "Gerai, (duomenys neskelbtini)?";
P: "Taip, aj (duomenys neskelbtini)";
BPC: "(duomenys neskelbtini), gerai, tai laukite. Viso gero";
P: "Viso gero";
Skambučio garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 77-78).
2025 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1883/2025 (01) nurodoma, kad:
1. O. K. nustatyta odos įbrėžimas su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, žaizda nosies srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nugaroje, žastuose, dešiniame dilbyje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 30 d.
2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. O. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.
3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu.
4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo.
5. O. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 136-137).
Iš 2025 m. birželio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1884/2025 (01) matyti, kad:
1. V. K. padaryta odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (-ais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros.
2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.
3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. gegužės 30 d..
4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo.
5. V. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 141).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.
Vertindamas, ar A. K. veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, teismas pažymi, kad nors viso baudžiamojo proceso metu A. K. iš esmės neigė smurtavęs prieš savo žmoną ir nepilnametę dukrą, bei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nurodė, kad žmoną tik pastūmė, o dukrą patempė už striukės, tačiau tokią kaltinamojo nurodytą įvykių versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 31 d. ir 2025 m. birželio 11 d. apklausiama nukentėjusioji O. K. parodė, kad įvykio dieną vyras buvo namuose stipriai neblaivus, ji jam dėl to papriekaištavo ir kilo žodinis konfliktas; su dukra nusprendė išeiti iš namų, tačiau joms besiruošiant, kaltinamasis atėjo į koridorių ir filmavo jas su telefonu, įžeidinėjo; kai ji nuėjo į vonią, jis atėjo iš paskos, o ji norėjo jį išstumti, tačiau jis trenkė jai per veidą, dėl ko ji nukrito ir prarado sąmonę; atsipeikėjo nuo to, kad jis pylė jai ant galvos vandenį iš kibiro, išgirdo dukrą rėkiant ir, išėjusi į koridorių, pamatė kaip vyras griebė jau pro duris išeiti susiruošusią dukrą už plaukų ir stipriai patempė atgal, dėl ko vaikas nugriuvo ant nugaros, bet greitai atsikėlė ir išbėgo; ji taip pat išbėgo iš buto, vyras išėjo jai iš paskos, dar kartą trenkė per veidą, dėl ko ji nukrito ir gulėjo susirietusi, tada jis su koja vieną kartą spyrė jai į dešinį klubą; dukra tuo metu apačioje kvietėsi policiją ir medikus. Šiuos nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kitos nukentėjusiosios V. K. parodymai, kad tėvas dažnai geria, įvykio dieną buvo neblaivus ir tarp tėvų kilo konfliktas, ji ruošėsi eiti pas draugę, mama taip pat norėjo išeiti iš namų ir prieš išeinant užėjo į vonią; tėvas trenkė mamai per veidą, dėl ko ji atsitrenkė veidu į staktą ir nukrito bei prarado sąmonę, tėvas išpylė jai ant galvos kibirą vandens; tai pamačiusi ji pradėjo rėkti ant tėvo, stumdyti jį, o po to norėjo eiti pro duris, tačiau tėvas griebė jai už plaukų ir stipriai patempė, dėl ko ji nukrito ant nugaros ir susitrenkė, po to jai pavyko pabėgti ir ji laiptinėje iškvietė pagalbą. Taip pat nukentėjusiųjų parodymai yra patvirtinti liudytojo O. S. parodymais, kad atvykus pagal iškvietimą pasitiko nepilnametė nukentėjusioji, kuri nurodė, kad sumušta mama yra laiptinėje, laiptinėje pamatė ant laiptų sėdinčią kraujuojančią ir akivaizdžiai sužalotą moterį, kuri buvo šoko būsenoje; 2025 m. birželio 5 d. ir 2025 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėti iš BPC gautas V. K. skambučio garso įrašas ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašai; 2025 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokolas bei specialistų išvados, kuriose išdėstyti nukentėjusiosioms padaryti sužalojimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog A. K. tyčia ranka griebė nukentėjusiajai V. K. už plaukų ir patempė atgal, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų ant nugaros bei galva, dešine ranka ir dešine koja atsitrenkė į grindis, taip pat tyčia ranka kelis kartus griebė nukentėjusiajai O. K. už dešinės rankos žasto ir dešinės rankos dilbio bei iš nukentėjusiosios rankos ištraukė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, dėl ko nukentėjusiajai krentant ant grindų ji kaktos ir nosies dešine puse atsitrenkė į durų staktą, po ko nukentėjusiajai nukritus bei gulint vonios kambaryje ant grindų, tyčia iš kibiro ant jos veido pylė vandenį, po ko nukentėjusiajai atsikėlus ir iš buto išbėgus į laiptinę, tyčia kaire ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, dėl ko nukentėjusiajai nukritus laiptinėje ant grindų ir rankomis užsidengus veidą, tyčia koja sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į dešinį klubą. Šiuos A. K. veiksmus teismas vertina kaip atitinkančius BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiųjų parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, jų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės atitinka iš karto po įvykio policijos pareigūnams išdėstytas įvykio aplinkybes, taigi netikėti jais teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, nuolat keitėsi, jie prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, bet ir bylos baigtimi niekaip nesuinteresuoto liudytojo policijos pareigūno O. S. parodymams, kuriais teismas netikėti taip pat neturi pagrindo.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų V. K. ir O. K., liudytojo O. S. duoti parodymai, garso ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, specialistų išvadų duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad A. K., 2025 m. gegužės 30 d. apie 20.30 val., buto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilių girtumas, nukentėjusiajai V. K. bandant pabėgti iš buto į laiptinę, tyčia ranka griebė nukentėjusiajai už plaukų ir patempė atgal, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų ant nugaros bei galva, dešine ranka ir dešine koja atsitrenkė į grindis, tokiu būdu nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais sukėlė fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat jis tuo pačiu laiku ir vietoje, tyčia ranka kelis kartus griebė nukentėjusiajai O. K. už dešinės rankos žasto ir dešinės rankos dilbio bei iš nukentėjusiosios rankos ištraukė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką ir nukentėjusiajai būnant vonios kambario tarpduryje, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, dėl ko nukentėjusiajai krentant ant grindų ji kaktos ir nosies dešine puse atsitrenkė į durų staktą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką ir nukentėjusiajai nukritus bei gulint vonios kambaryje ant grindų, tyčia iš kibiro ant jos veido pylė vandenį, po ko nukentėjusiajai atsikėlus ir iš buto išbėgus į laiptinę, tyčia kaire ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, dėl ko nukentėjusiajai nukritus laiptinėje ant grindų ir rankomis užsidengus veidą, tyčia koja sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į dešinį klubą, tokiu būdu nukentėjusiajai rankomis ir kojomis sudavęs ne mažiau kaip 7 smūgius sukėlė fizinį skausmą ir padarė O. K. odos įbrėžimą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, žaizdą nosies srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, nugaroje, žastuose, dešiniame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Atsižvelgiant į nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis A. K. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, nes trenkdamas savo žmonai į veidą, spirdamas jai į klubą, taip pat stipriai patempdamas savo dukrai už plaukų, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto galėjo sukelti nukentėjusiosioms fizinį skausmą bei sutrikdyti jų sveikatą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.
Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusios yra kaltinamojo šeimos nariai - sutuoktinė ir dukra, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai, kaltė jų padarymu įrodyta.
Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę A. K., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
A. K. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. K. yra vedęs, nedirbantis, teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka (b. l. 1-17). Nagrinėjamas tyčines nusikalstamas veikas jis įvykdė esant priimtam, bet dar neįsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo jis nuteistas už smurtą prieš savo šeimos narius. Byloje nėra duomenų apie A. K. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam A. K. už įvykdytus nusikaltimus paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas už sankcijose nustatytus tokios bausmės rūšies vidurkiui. Už nusikalstamos veikos, įvykdytos O. K. atžvilgiu, padarymą kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimas 1 metams; už veikos, įvykdytos nepilnametės V. K. atžvilgiu - laisvės atėmimą 10 mėnesių.
Nustatyta, kad A. K. jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė skirtingais veiksmais (poelgiais) prieš skirtingus nukentėjusiuosius, ne vienu ir tuo pačiu metu (vienas po kito), esant susiformavusiai skirtingai tyčiai, jais nebuvo įgyvendinamas bendras sumanymas. Todėl, vadovaujantis teismine praktika, pripažintina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdytos realiąja sutaptimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-291-942/2018 ir kt.). Todėl skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė skirtina – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas pareigas.
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą).
Teismas, įvertinęs ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. K. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktais, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė su įpareigojimais, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip minėta, A. K. taip pat yra nuteistas 2025 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nurodytas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo nuosprendžiu A. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 2 dalimi, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 2 metams, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės. BK 72² str. numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Byloje esantys duomenys rodo, kad A. K. ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto prieš savo šeimos narius; be to, dėl analogiško BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo 2022 metais buvo nutrauktas dar vienas ikiteisminis tyrimas jam susitaikius su nukentėjusiąja. Taigi, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog kaltinamasis linkęs smurtauti, tai daro apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant įpareigojimų įvykdymo terminą - 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka nuo 2025 m. gegužės 30 d. 22.00 val. iki 2025 m. birželio 1 d. 16.06 min. (dvi paras). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.
Dėl civilinių ieškinių.
(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios O. K. gydymo, prašo iš kalto asmens priteisti 209,68 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 157-160).
CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
O. K. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ištyrus byloje surinktus įrodymus konstatuota, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai padarytas kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai iš A. K. priteistina 209,68 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstu laikytinas ir civilinio ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš A. K. priteistina ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu O. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2025 m. spalio 6 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė, kadangi, jos teigimu, A. K. jos atsiprašė ir ji jam atleido. Ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl O. K. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl jo nutrauktinas.
Nepilnametė nukentėjusioji V. K. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį nusikaltimu jai padarytai neturtinei žalai atlyginti, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. K. priteisti 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl to, jog A. K., suaugęs vyras ir tėvas, pamindamas visus žmogiškumo principus, be jokios priežasties užpuolė nepilnametę ir jos mamą, mano, kad ji patyrė didelį pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką bei baimę. Jos patirti išgyvenimai neigiamai įtakojo jos emocinę ir psichinę būseną ne tik įvykio metu, bet ir kitomis dienomis, nes atsirado baimės jausmas, ji labai išsigando ir pergyveno dėl šio įvykio. Tuo jai buvo sukelti papildomi neigiami išgyvenimai, buvo sunku susikaupti, normaliai ruoštis mokslams. Ji tikrai patyrė labai didelį išgąstį, psichologinį šoką, kurio pasekmes jaučia iki šiol. Juo labiau, kad buvo sumušta namuose vien todėl, kad bandė ginti mamą, sumušė girtas tėvas, kuris beje psichologiškai ir fiziškai prieš šeimos narius smurtauja pastoviai.
Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-68/2008).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų bei fizinį skausmą. Ji buvo savo tėvo, tai yra artimo žmogaus, kuris privalo rūpintis ir saugoti, buvo stipriai patempta už plaukų bei parblokšta ant grindų, dėl ko patyrė fizinį skausmą ir buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nusikaltimu nukentėjusiajai V. K. sukeltos neigiamos pasekmės išliko, ji iki šiol jaučia tam tikrą nerimą ir baimę. Tačiau pažymėtina, kad V. K. yra labai jauno amžiau (paauglė), ji dar augs ir vystytis, todėl manytina, jog kaltinamojo veiksmų sukeltos neigiamos emocijos pasimirš arba nebebus tokios aštrios, su laiku bus užglaistytos kitų išgyvenimų ir emocijų.
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pasisakęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Be to, kaip minėta, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, tai, kad nukentėjusioji patyrė smurtą iš artimo žmogaus - tėvo, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios V. K. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), teismo vertinimu, dėl šio įvykio V. K. neturtinę žalą atlygins 1 000 eurų suma. Teismas nenustatė, kad yra teisinis pagrindas nukentėjusiajai priteisti prašomą 1 700 Eur neturtinės žalos dydį. Vien nukentėjusiosios ir jos atstovo kitoks manymas teismo savaime neįpareigoja priteisti prašomą neturtinės žalos dydį.
Kiti klausimai.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-08859, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepilnametei nukentėjusiajai V. K. susidarė 766,67 Eur dydžio išlaidos, kurias sudaro advokato Šarūno Vadeikio darbo užmokestis atstovaujant nukentėjusiojo interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai priteistina 766,67 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.
A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika O. K. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika V. K. atžvilgiu), ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę skirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti A. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² ir 72⁵ straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir alkoholizmo prevencijos programoje ir jas baigti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį 2025 m. gegužės 30 d. 22.00 val. iki 2025 m. birželio 1 d. 16.06 min. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiųjų, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. Valstybinės ligonių kasos naudai 209,68 Eur (du šimtus devynis eurus 68 ct) žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiosios O. K. gydymo išlaidoms atlyginti.
V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. jos naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priimti O. K. atsisakymą nuo ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio, ir procesą dėl jo nutraukti.
Iš A. K. valstybės naudai priteisti 766,67 eurų (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.