- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 2-291-925/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32916-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- UAB „Topo grupė“
- Advokatai
- Jurgita Karvelė, Edmundas Luoteiir Vytautas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovui S. V., jo atstovams advokatams Edmundui Luotei ir Vytautui Zenevskiui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Topo grupė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas S. V. patikslintu ieškiniu (aktualūs (galutiniai) ieškinio patikslinimai – 2019-08-28, III t. b. l. 18-40, ir 2019-11-27, IV t. b. l. 59-60) prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB „Topo grupė“ 2760,42 (1317,50 Eur + 1442,92 Eur) Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2018-04-11 ieškovas atsakovės UAB „Topo centras“ parduotuvėje, esančioje Žirmūnų g. 64, Vilniuje, nusipirko elektrinį paspirtuką, kurio kvite nurodytas paspirtuko pavadinimas - XIAOMI 390 Mi White. Ieškovo teigimu, naudojimosi paspirtuku taisyklės (Instrukcija) lietuvių kalba paspirtuko įsigijimo metu jam nebuvo įteikta – Instrukcijos lietuvių kalba nebuvo nei paspirtuko pakuotės viduje, nei pateikta kaip paspirtuko priedo. Kaip paaiškėjo jau kreipusis į teismą, ieškovui buvo parduotas paspirtuko modelis – XIAOMI Mi M365, tai matyti iš smulkiu šriftu atliktų užrašų užsienio (anglų) kalba ant pakavimo dėžės, tuo tarpu paspirtuko įsigijimo kvito kopijoje prekės pavadinimas nurodytas XIAOMI 399,99 E Mi White, t. y. į prekės pavadinimą įtraukta kaina, kas suklaidino ieškovą dėl įsigyto paspirtuko modelio ir apsunkino susirasti tinkamą informaciją apie paspirtuko naudojimą internetinėje erdvėje. Ieškovas pažymėjo, kad jis paspirtuko naudojimo instrukciją lietuvių kalba gavo tik jau vykstant bylos nagrinėjimui teisme, pateikta Instrukcija jokių nuorodų į paspirtuko modelį nepateikia, be to, Instrukcijoje pateikta informacija apie paspirtuką nėra adekvati informacijai, pateiktai kitomis kalbomis.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovas nurodė, kad jis, važiuodamas iš atsakovės parduotuvės įsigytu paspirtuku, 2018-04-14 patyrė traumą. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo tokias traumos patyrimo aplinkybes (patikslinto ieškinio 1.6 punktas): „savo dukrą ir jos bendraklases palikęs jodinėti žirgais, ėmiau važinėtis paspirtuku. Iš pradžių važiavau asfaltuotu keliu, tačiau jis baigėsi ir prasidėjo nestati žvyruota nuokalnė, kuri vedė link ežero. Nors nuokalnė buvo nedidelė, o ja leisdamasis nejungiau paspirtuko greičio mygtuko, tačiau dėl, matyt, didelio mano svorio, kuris tuo metu siekė 128 kg, paspirtukas įgavo didelį pagreitį, todėl privalėjau jį stabdyti. Nuspaudus stabdį, priekinis paspirtuko ratas, kaip man pasirodė, atsidūrė nedidelėje duobutėje ir aš per paspirtuko priekį apie 2-3 metrus „skridau“ ore, kol atsitrenkiau į žemę. Siekdamas susilpninti kritimo smūgį, ištiesiau dešinę ranką ir ant jos nukritau“. Ieškovui nuvykus į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų traumatologinį priėmimo skyrių, jam buvo diagnozuotas alkūnkaulio proksimalinės dalies lūžis kartu su stipinkaulio galvos išnirimu, dešinio spindulinio kaulo galvutės skeveldrinis lūžis, alkūnkaulio vainikinės ataugos skeveldrinis lūžis su poslinkiais, dilbio išnirimas, daugybiniai rankų odos nubrozdinimai. Ieškovas nedelsiant buvo hospitalizuotas, o po kelių valandų - operuotas. Patirta trauma pasirodė ypatingai sunki, nes dėl jos prarandama galimybė atlikti daugybę traumos nepatyrusiam žmogui įprastų veiksmų. Dėl to ši trauma dar mediciniškai vadinama „terrible triada”, t. y. „baisioji triada“.
2.3. Dėl patirtos traumos ieškovas ilgai buvo nedarbingas, jam buvo atliktos net 5 operacijas taikant narkozę, po kurių sekė ilgas reabilitacinis gydymas. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, po patirtos traumos negali atlikti patikslinto ieškinio 1.14.1 – 1.14.24 punktuose išvardintų veiksmų ir judesių bei užsiimti veiklomis, kuriomis įprastai užsiėmė iki traumos.
2.4. Ieškovo teigimu, dėl nurodyto įvykio metu jo patirtos traumos yra atsakinga paspirtuko pardavėja, t. y. atsakovė UAB „Topo grupė“, nes: 1) tinkamai ieškovo nesupažindino su paspirtuko naudojimosi taisyklėmis; 2) prekės įsigijimo metu nepateikė paspirtuko naudojimosi instrukcijos lietuvių kalba. Ieškovas nurodo, kad jis, valdydamas paspirtuką, buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, tačiau nežinojo esminių paspirtuko naudojimo sąlygų, t. y.: 1) kad prieš pradedant naudotis paspirtuku viešoje vietoje reikalinga pasitreniruoti su juo nedidelėje aikštelėje ir įgyti jo valdymo įgūdžių; 2) kad esant kelyje kad ir nedidelei duobutei, dėl to, kad ratų diametras yra mažas, ratui patekus į duobutę, važiuodamas paspirtuku gali griūti, 3) kad paspirtukas nepritaikytas važiuoti asmenims, sunkesniems kaip 100 kg ir vyresniems kaip 50 metų - šių taisyklių savalaikis atskleidimas būtų leidęs išvengti tiek paties įvykio, tiek ir visų patirtų sveikatos sužalojimų; 4) kaip teisingai sureguliuoti paspirtuko stabdžius, kad stabdant paspirtuką būtų išvengta kritimo į priekį (kaip ir atsitiko šiuo atveju).
2.5. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovės į bylą pateikta „Elektrinio paspirtuko MI naudojimo instrukcija“ lietuvių kalba nėra pakankamai išsami, kad jos pagalba būtų galima tinkamai naudotis paspirtuku, nes instrukcija yra žymiai trumpesnė ir mažiau informatyvi nei gamintojo nurodymai naudotojui kitomis kalbomis. Ieškovo įsitikinimu, tai, kad ieškovui kartu su paspirtuku atsakovė nepateikė instrukcijos gimtąja kalba ir ieškovas neturėjo išsamios informacijos apie paspirtuką gimtąja kalba ir buvo esminis prekės trūkumas bei kartu esminė ieškovo traumavimo priežastis, dėl kurios ieškovas negalėjo tinkamai ir saugiai naudotis preke.
2.6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, LR ūkio ministro įsakymais patvirtintuose Elektrotechnikos gaminių saugos techniniame reglamente ir Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėse yra įtvirtinta aiški prekę parduodančio verslininko pareiga pateikti vartotojui perkamos prekės naudojimosi instrukciją lietuvių kalba. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad instrukciją lietuvių kalba atsakovė ieškovui įteikė, tenka atsakovei (pardavėjai). Ieškovo teigimu, į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad paspirtuko naudojimo instrukcija lietuvių kalba jam nebuvo pateikta nei paspirtuko pakuotėje, nei prekybos vietoje.
2.7. Ieškovas pažymėjo, kad nusipirkęs iš atsakovo elektrinį paspirtuką ir negavęs naudojimosi instrukcijos lietuvių kalba, jis nebuvo informuotas, kad šiuo paspirtuku apskritai negali naudotis, kadangi jo svoris 2018 m. balandžio mėnesį (tiek paspirtuko pirkimo metu, tiek ir įvykio metu) buvo didesnis negu 100 kg, o amžius viršijo maksimalią leistiną važiuoti paspirtuku ribą – 50 m. Ieškovo teigimu, jo svoris buvo 128 kg, o amžius - 59 metai. Paspirtuko pirkimo metu atsakovės darbuotojas ieškovo neklausė, ar paspirtuką jis ketina naudoti pats, koks yra jo svoris ar amžius, t. y. net vizualiai įvertinęs pirkėjo ūgį, svorį ir amžių, nebandė perspėti, jog paspirtuko ieškovas nenaudotų, nes tai jam gali sukelti pavojų. Būtent dėl to, kad ieškovo svoris buvo per didelis įsigytam įrenginiui, leidžiantis nuokalne paspirtukas įgavo didelį pagreitį, todėl ieškovas buvo priverstas stabdyti, o esant žvyro dangai, paspirtuko ratas pateko į duobutę, ko pasėkoje ieškovas ant paspirtuko neišsilaikė ir nukrito. Jeigu atsakovė būtų informavusi, kad ieškovo svoris šiam paspirtukui yra per didelis, jis jo apskritai nebūtų nei pirkęs, nei naudojęs. Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju būtent atsakovė neatliko savo pareigos ir pardavė jam tokią prekę, kurios jis apskritai negalėjo naudoti.
2.8. Ieškovas kategoriškai nesutinka su atsakovės kaltinimais, kad jis nesilaikė netgi elementarių saugumo reikalavimų, todėl yra pats kaltas dėl patirtos traumos. Ieškovas pažymėjo, kad įvykio metu jis važiavo žvyruotu keliu, kas yra leidžiama pagal Instrukcijos 9 punktą, o nuokalnė, kuria leidosi, nebuvo didelė ir neviršijo nei 14 proc., nei netgi 6 proc. nuolydžio, nes prieš ją nebuvo ir jokių apie nuokalnės didelį statumą perspėjančių kelio ženklų. Ieškovas nurodė, kad leisdamasis nuokalne jis valiniais veiksmais nedidino greičio, kas yra draudžiama pagal Instrukcijos 6 p. (greitis padidėjo dėl fizikos dėsnio paspirtukui riedant laisva eiga), nedarė ir jokių staigių judesių (Instrukcijos 6 p.), be to, kelyje nebuvo kokių nors kliūčių, dėl kurių būtų reikėję staigiai keisti kryptį ar staigiai stabdyti. Esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovo svoris šiam paspirtukui buvo per didelis, todėl jis nežinojo ir negalėjo numatyti, kad jam nedidele pasirodžiusi nuokalnė lems didelį paspirtuko pagreitį ir jis privalės staigiau nei įprasta stabdyti, o tai nulems jo kritimą. Šiuo atveju atsakovė nesuteikė esminės paspirtuko naudojimo informacijos, o taip pat visiškai neturėjo parengusi ir rekomendacijų lietuvių kalba apie tai, kaip mokytis naudoti paspirtuką iki įsiliejant į viešąjį eismą, nors tokia informacija, pavadinta juridine informacija, gamintojo yra pateikiama kitomis kalbomis, todėl ieškovas nurodo neturėjęs pakankamai įgūdžių tam, kad naudoti paspirtuką ir negalėjęs tinkamai įvertinti situacijos. Negavęs iš atsakovės nei instrukcijos, nei kitos išsamios informacijos apie paspirtuko naudojimą, nei žodinių perspėjimų, ieškovas buvo įsitikinęs, kad paspirtukui nėra numatytos specifinės naudojimosi sąlygos, todėl akivaizdžiai buvo suklaidintas dėl naudojimosi paspirtuku paprastumo, ko pasiekoje ir patyrė traumą. Ieškovas mano, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pažeidė Civilinio kodekso 6.228⁶ str., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. ir 5 str., Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento 17 p., 26 p., 33 p. ir Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 21.7 p. ir 26 p., ko pasėkoje yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas).
2.9. Esamoje situacijoje atsakovės neteisėtas neveikimas, t. y. elektrinio paspirtuko naudojimo instrukcijos lietuvių kalba nepateikimas, turėjo tiesioginę įtaką įvykusiam nelaimingam atsitikimui ir ieškovo patirtai traumai. Jeigu atsakovė būtų laikiusis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir būtų pateikusi elektrinio paspirtuko naudojimo instrukciją lietuvių kalba, ieškovas būtų žinojęs, kad tuo paspirtuku apskritai negali naudotis, kadangi jo svoris yra per didelis saugiam ir tinkamam šio daikto naudojimui. Šiuo atveju ieškovas teigia nežinojęs esminių paspirtuko saugaus naudojimo reikalavimų, todėl atsidūrė tokioje situacijoje, kuomet dėl jam iš anksto nežinomų aplinkybių (per didelio šiam įrenginiui ieškovo svorio) paspirtukas įgavo per didelį pagreitį nuokalnėje, jis jo nesugebėjo suvaldyti ir nukrito, ko pasėkoje patyrė itin sunkią dešinės rankos traumą. Atsakovės neteisėtu neveikimu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata, todėl esamoje situacijoje egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovas nurodo, kad dėl po traumos taikytų reabilitacijos procedūrų, masažų jis patyrė turtinę žalą, kurią pagrindžia pateikti į bylą dokumentai, taip pat dėl sutrikdytos sveikatos, likusių traumos pasekmių jis patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 30000 Eur suma ir kurią prašo priteisti iš atsakovės.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus, išdėstytus 2019-08-28 ir 2019-11-27 teismui pateiktuose patikslintuose ieškiniuose, bei prašė šiuos reikalavimus patenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Topo grupė“ su ieškovo patikslintais reikalavimais nesutiko, atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį (I t. b. l. 37-41, 173-180) prašė ieškovo reikalavimus atmesti.
5. Pagrindiniai atsakovės nesutikimo su ieškovo reikalavimais argumentai yra šie:
5.1. Kaip matyti iš ieškovo reikalavimo, žala ieškovui atsirado ne dėl nekokybiškos prekės, o dėl to, kad ieškovas netinkamai naudojosi iš atsakovės įsigyta preke, tai yra nesaugiai važiavo paspirtuku. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovo patirtą žalą, kadangi: 1) priešingai nei teigia ieškovas, kartu su preke ieškovui buvo pateikta naudojimosi instrukcija lietuvių kalba, taigi atsakovė suteikė ieškovui visą būtiną informaciją, kad paspirtukas būtų naudojamas tinkamai ir saugiai; 2) net jeigu tokia instrukcija lietuvių kalba nebūtų pateikta, iš paties ieškovo aprašymo yra akivaizdu, kad ieškovas nesilaikė elementarių saugumo taisyklių, kurių būtina laikytis važiuojant bet kokia dvirate transporto priemone; 3) ieškovas neneigia, kad jis gavo instrukciją kitomis kalbomis, įskaitant rusų ir lenkų kalbą; 4) Ieškovas neįrodinėja aplinkybės, kad jis, esą neradęs paspirtuko naudojimo instrukcijos ir esą nežinodamas kaip naudotis šia priemone, būtų kreipęsis į pardavėją (atsakovę) prašydamas pateikti šią instrukciją (ką atsakovė būtų padariusi nedelsdama, išsiųsdama instrukciją el. paštu).
Šalies argumentai
5.2. Ieškovas neteisingai nurodo esą prekė buvo įsigyta be naudojimosi instrukcijos, kadangi atsakovė pardavė prekę, prie kurios buvo pridėta naudojimosi instrukcija, t. y. gamintojo instrukcija, esanti tame tarpe anglų, lenkų ir rusų kalbomis, buvo supakuota į prekės pakuotę kaip ir visos kitos prekės. Kadangi gamintojo pakuotėje instrukcijos lietuvių kalba nėra, ieškovui buvo įteikta instrukcija lietuvių kalba prekės įsigijimo metu.
5.3. Atsakovė paspirtukus pirko ne iš užsienio tiekėjo, o iš Lietuvoje įsteigtos įmonės – UAB „ABC Data Lietuva“, su kuria 2010 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta Tiekimo sutartis Nr. TC5’10-108, kuri yra bendro pobūdžio ir apima visų tiekėjo parduodamų prekių pardavimą. Sutarties 4.2 punktas numatė, kad tiekėjas privalo apteikti prekių instrukcijas lietuvių kalba. Taigi už paspirtuko instrukcijos lietuvių kalba parengimą prieš atsakovę buvo atsakingas tiekėjas UAB „ABC Data Lietuva“, kuris šį įsipareigojimą įvykdė.
5.4. Net jeigu būtų laikoma, jog atsakovei nepavyko įrodyti, kad ji pateikė ieškovui instrukciją lietuvių kalba, pripažintina, jog atsakovė tinkamai informavo ieškovą apie naudojimosi paspirtuku taisykles, nes ieškovas ir pats pripažįsta, kad jis visgi gavo paspirtuko instrukciją, tačiau joje nebuvo teksto lietuvių kalba. Kaip matyti iš oficialios informacijos, kurią skelbia LR Vyriausioji rinkimų komisija (kandidato anketos), ieškovas moka rusų ir lenkų kalbas, taigi, net jeigu išties ieškovui nebūtų pateikta instrukcija lietuvių kalba (nors ši instrukcija buvo pateikta, tačiau ieškovas to nepripažįsta), ieškovas turėjo visas galimybes perskaityti instrukciją rusų arba lenkų kalbomis.
5.5. Ieškovas pats nesilaikė būtinų saugumo reikalavimų, nurodytų Instrukcijoje, t. y. kad: paspirtuką gali naudoti asmenys, kurių svoris neviršija 100 kg (Instrukcijos 9 p., 18 psl.); paspirtuku galima važiuoti esant maksimaliam 14 proc. nuolydžiui (Instrukcijos 9 p., 18 psl.); paspirtuku galima važiuoti tik šiais paviršiais: betono, asfalto ir žvyro keliais (Instrukcijos 9 p., 18 psl.); važiuojant nelygiu paviršiumi, būtina palaikyti 5-10 km/h greitį (Instrukcijos 6 p., 9 psl.); negalima didinti greičio važiuojant žemyn (Instrukcijos 6 p., 9 psl.).
5.6. Nors atsakovė perdavė ieškovui prekės naudojimosi instrukciją, atsakovės vertinimu, ieškovas naudojosi paspirtuku pažeisdamas elementarias dviratės transporto priemonės naudojimo taisykles, kurios turi būti žinomos ir be jokių instrukcijų: pirma, ieškovas turėjo ir pats suprasti, kad yra nesaugu važiuoti nuo kalno žvyruota nuokalne dideliu greičiu, ypač esant pakankamai didelio svorio; antra, visuotinai yra žinoma, kad dvirate transporto priemone dideliu greičiu leidžiantis nuo kalno ir staigiai stabdant yra labai didelė tikimybė, kad dviratė transporto priemonė versis per priekį. Atsakovės įsitikinimu, šių taisyklių žinojimui ir laikymuisi nereikia nei instrukcijos, nei instruktažo. Ieškovas patvirtina, kad jis moka važiuoti dviračiu, todėl jam negali būti nežinomos esminės dviratės transporto priemonės naudojimo taisyklės.
Atsiliepimas
5.7. Atsakovės teigimu, ieškovas nesusipažino su paspirtuko naudojimo taisyklėmis ne todėl, kad neturėjo kaip su jomis susipažinti, o todėl, kad tiesiog pats to nenorėjo. Atsakovė neginčija savo pareigos pateikti instrukciją lietuvių kalba (ji šią pareigą ir įvykdė), tačiau ši pareiga neeliminuoja pirkėjo pareigos būtų rūpestingu ir atsakingu ir pačiam rūpintis saugiu prekės naudojimu. Jeigu ieškovas išties nebūtų pasitikėjęs savo rusų ar lenkų kalbos žiniomis ir, pamatęs, jog negavo instrukcijos lietuvių kalba ir esą negali tinkamai išsiaiškinti prekės naudojimo taisyklių, ieškovas bet kada galėjo kreiptis į atsakovę ir paprašyti šios instrukcijos. Tačiau ieškovas sąmoningai pasirinko naudotis paspirtuku nesusipažinęs su instrukcija ir tokiu būdu prisiėmė galimas rizikas.
5.8. Jeigu visgi būtų pripažinta, kad atsakovė kažkiek prisidėjo prie ieškovo žalos, atsakovės atžvilgiu galima tik dalinė atsakomybė, nes dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo važiuojant paspirtuku ir jo metu patirtos traumos didžiąja dalimi yra atsakingas pats ieškovas, kadangi jis: 1) nepasirinko saugaus greičio, saugaus paviršiaus ir elgėsi ypatingai neatsargiai, nepriklausmomai nuo to, ar buvo skaitęs instrukciją; 2) sąmoningai neskaitė instrukcijos ta kalba, kurią supranta (lenkų arba rusų); 3) nesikreipė į atsakovę dėl instrukcijos pateikimo bei neieškojo informacijos kitur; 4) sąmoningai pasirinko naudotis paspirtuku neskaitęs instrukcijos.
Šalies argumentai
5.9. Ieškovas neįrodė prašomos priteisti turtinės žalos būtinumo, nes ieškovo traumos gydymas buvo kompensuotas valstybės, valstybė skyrė ieškovui reabilitaciją, suteikė ieškovui tiek masažų, kiek yra būtina, tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad masažus ir procedūras, už kurias sumokėjo jis pats, jam būtų skyręs gydytojas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas neįrodė sunkių traumos sukeltų pasekmių, ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis už rankos lūžį yra neprotingai didelis ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus ir jais remiantis ieškovo reikalavimus prašė atmesti kaip neįrodytus ir nepagrįstus.
7. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė į bylą išvadą (I t. b. l. 90-93), kurioje nurodyta, jog remiantis Civilinio kodekso 6.353 straipsniu, pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją pagal šio kodekso 6.228⁶ straipsnį. Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio, reglamentuojančio vartotojų teisę į informaciją, kai sudaroma sutartis, 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatant, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnyje taip pat numatyta, kad pardavėjas privalo suteikti vartotojui informaciją apie prekės pagrindines savybes. Pabrėžtina, kad Civilinis kodeksas apibrėžia aukščiau įtvirtintos informavimo pareigos įvykdymo tinkamumo įrodinėjimo taisyklę, pagal kurią teisės aktų reikalavimus atitinkančios informacijos suteikimo įrodinėjimo pareiga yra perkelta verslininkui (Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 4 dalis). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi galimybės iš šioje byloje pateiktų dokumentų nustatyti, ar atsakovė, parduodama elektrinį paspirtuką, pateikė ieškovui paspirtuko naudojimo instrukciją. Išvadoje pažymėta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018 m. vykdė Save balansuojančių riedžių ir elektrinių paspirtukų saugos tikrinimo programą, patvirtintą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-110, kurios metu buvo tikrinama, ar į Lietuvos rinką tiekiami briedžiai atitinka taikomų teisės aktų ir standartų reikalavimus. Vykdomos programos metu, atsitiktinės atrankos būdu buvo tikrinami pardavėjai bei jų parduodami riedžiai ir elektriniai paspirtukai. Programos metu buvo tikrintos ir atsakovei UAB „Topo grupė“ priklausančios parduotuvės ir jose esantys riedžiai bei elektriniai paspirtukai, tame tarpe ir elektriniai paspirtukai XIOMI Mi (br. k. 6970244526816). Pažymėtina, kad patikrinimų metu, pažeidimų nenustatyta, t. y. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliktų patikrinimų metu nenustatė, kad UAB „Topo grupė“ priklausančiose parduotuvėse esantys riedžiai bei elektriniai paspirtukai būtų be naudojimo instrukcijos valstybine kalba, ar pateikta instrukcija neatitiktų teisės aktuose keliamų reikalavimų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad teismui byloje nustačius, jog elektrinio paspirtuko XIOMI Mi pardavimo metu ieškovui nebuvo pateikta paspirtuko naudojimo instrukcija ir ieškovui įrodžius patirtos žalos dydį, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės ieškovo patirtą žalą.
8. 2019-07-10 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsakydama į teismo užklausimą dėl byloje pateiktos išvados patikslinimo (II t. b. l. 23-25), nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018 m. vykdė Save balansuojančių riedžių ir elektrinių paspirtukų saugos tikrinimo programą, patvirtintą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2018-06-08 įsakymu Nr. 1-110, kurios metu buvo tikrinama, ar į Lietuvos rinką tiekiami riedžiai atitinka taikomų teisės aktų ir standartų reikalavimus. Programos vykdymo metu, buvo patikrintos UAB „Topo grupė“ (TOPO CENTRAS) priklausančios parduotuvės, esančios Utenoje, Mažeikiuose, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose (tikslus parduotuvių sąrašas išvardintas minėtame rašte – teismo pastaba). Išvadą teikianti institucija nurodė, kad gamintojas XIAOMI gamina MI serijos elektrinius paspirtukus (daugiau informacijos https://www.mi.com/global/mi-electric-scooter-pro/), kuriems yra pateikiama bendra naudojimo instrukcija. Programos vykdymo metu buvo tikrinamas lietuviškų instrukcijų pateikimas. Patikrinimų metu Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai buvo pateiktos XIAOMI MI serijos elektrinių paspirtukų naudojimo instrukcijos valstybine kalba. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą Išvadą teikiančios institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Byloje pateikti įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
9. 2018-04-11 ieškovas atsakovės UAB „Topo centras“ parduotuvėje, esančioje Žirmūnų g. 64, Vilniuje, nusipirko elektrinį paspirtuką XIAOMI Mi M365 už 399,99 Eur. Paspirtuką ieškovui pardavė pardavėja A. Š. (I t. b. l. 8, II t. b. l. 43). Šioje byloje nėra ginčo tarp šalių dėl prekės kokybės.
10. Ieškovas paaiškino, kad 2018-04-14 išvykęs į gamtą važinėjosi paspirtuku po (duomenys neskelbtini) gyvenvietę (duomenys neskelbtini) asfaltuotu keliu. Pasibaigus asfaltuotam keliui, ieškovas toliau važiavo žvyruota nuokalne ir nors, pasak ieškovo, nuokalnė buvo nedidelė, atsižvelgiant į tuometinį ieškovo svorį, kuris buvo 128 kg, važiuojant nuokalne paspirtukas įgavo gana didelį pagreitį. Ieškovas, siekdamas sustabdyti paspirtuką, staiga paspaudė stabdį, dėl ko krito ant žemės. Siekdamas sumažinti smūgį, ieškovas atkišo dešinę ranką, kuri buvo sužalota.
11. Ieškovui nuvykus į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų traumatologinį priėmimo skyrių, jam buvo diagnozuotas alkūnkaulio proksimalinės dalies lūžis kartu su stipinkaulio galvos išnirimu, dešinio spindulinio kaulo galvutės skeveldrinis lūžis, alkūnkaulio vainikinės ataugos skeveldrinis lūžis su poslinkiais, dilbio išnirimas, daugybiniai rankų odos nubrozdinimai.
12. Atsakovė byloje neginčijo, kad ieškovas nurodytą traumą patyrė važiuodamas iš atsakovės įsigytu paspirtuku ieškovo nurodytoje vietoje, nurodytu laiku ir aplinkybėmis.
13. Ieškovas savo reikalavimus ir atsakovės atsakomybę dėl ieškovo patirtos traumos grindžia tuo, kad ieškovas netinkamai naudojosi paspirtuku, kadangi prie prekės esą nebuvo pridėta naudojimo instrukcija lietuvių kalba, todėl ieškovas neturėjo techninių įgūdžių, nežinojo, kaip teisingai ir saugiai naudotis preke, kaip ją eksploatuoti, be to, nežinojo, kad dėl jo amžiaus ir svorio jis apskritai negali naudotis įsigytu paspirtuku ir dėl to patyrė sveikatos sužalojimus, kuriuos ieškovas vertina kaip itin sunkius.
14. Nagrinėjamu atveju šalys – ieškovas ir atsakovė - sudarė vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas iš atsakovei UAB „Topo grupė“ priklausančios parduotuvės įsigijo 399,99 Eur vertės elektrinį paspirtuką XIAOMI Mi M365. Taigi ieškovas šiuo atveju yra pirkėjas (vartotojas), o atsakovė UAB „Topo grupė“ – pardavėjas (verslininkas), todėl būtent atsakovė yra atsakinga už informacijos apie prekės (elektrinio paspirtuko) naudojimo ypatumus bei specifiką pirkėjui (ieškovui) pateikimą (Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 1, 4 dalis).
15. Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 1 dalis numato, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 4 dalimi, pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui; pagal to paties straipsnio 5 dalį verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
16. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.
17. 2016-04-26 LR ūkio ministro įsakymu patvirtinto Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento 17 punktas numato, kad gamintojas privalo užtikrinti, kad prie pateikiamo elektrotechnikos gaminio būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija, parengti Lietuvos Respublikos valstybine kalba, kai elektrotechnikos gaminys pateikiamas Lietuvos Respublikos rinkai, arba kitos ES valstybės narės, kurios rinkai pateikiamas elektrotechnikos gaminys, nustatyta kalba ar kalbomis, taip pat šios instrukcijos ir saugos informacija bei visas ženklinimas turi būti aiškūs, lengvai suprantami ir suvokiami. To paties Reglamento 33 punktas numato, kad prieš tiekdamas elektrotechnikos gaminį rinkai, platintojas privalo patikrinti, ar elektrotechnikos gaminys yra pažymėtas CE ženklu, ar prie jo pridėti reikalaujami dokumentai, taip pat Lietuvos Respublikos valstybine kalba, kai elektrotechnikos gaminys tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai, arba kitos ES valstybės narės, kurios rinkai tiekiamas elektrotechnikos gaminys, nustatyta kalba ar kalbomis parengtos instrukcijos ir saugos informacija, bei ar gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai šio Reglamento 15, 16 ir 25 punktuose nustatytus reikalavimus.
18. LR ūkio ministro 2002-05-15 įsakymu (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 21.7 punktas nustato, kad ženklinant prekes turi būti nurodomi prekės naudojimo (laikymo) ypatumai, – jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir tinkamam prekės naudojimui. Minėtų taisyklių 26 punktas numato, kad informacija apie prekės naudojimo (laikymo) ypatumus pateikiama ant prekės ir (ar) jos pirminės pakuotės. Jeigu visos, būtinos saugiam ir tinkamam prekės naudojimui (laikymui), informacijos ant prekės ir (ar) jos pirminės pakuotės sutalpinti neįmanoma arba ši informacija pateikta užsienio kalba (kalbomis), turi būti pateiktos Lietuvos Respublikos valstybine kalba parengtos prekės naudojimo taisyklės, kurios įdedamos į prekės pirminę pakuotę, o jeigu to padaryti neįmanoma, – pateikiamos vartotojui kartu su preke.
19. Ieškovo teigimu, dėl 2018-04-14 važiuojant paspirtuku jo patirtos traumos yra atsakinga paspirtuko pardavėja, t. y. atsakovė UAB „Topo grupė“, nes: 1) tinkamai ieškovo nesupažindino su paspirtuko naudojimosi taisyklėmis; 2) prekės įsigijimo metu nepateikė paspirtuko naudojimosi instrukcijos lietuvių kalba. Taigi byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė, parduodama ieškovui paspirtuką, suteikė jam visą būtiną informaciją apie tai, kaip saugiai ir tinkamai naudotis paspirtuku.
20. Atsakovė byloje nuo pat pradžių (nuo atsiliepimo pateikimo į pirminį ieškinį – atsiliepimo 14 punktas, I t. b. l. 39) neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovės parduotuvėje, kurioje pirktas ieškovo paspirtukas, paspirtuko instrukcija lietuvių kalba buvo paspirtuko pakuotės viduje ar pritvirtinta ant pakuotės (pakuotės išorėje). Atsakovė jau pirmame atsiliepime į ieškinį nurodė ir bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos, kad paspirtuko pakuotės viduje yra (buvo) gamintojo instrukcija, kuri pateikiama rusų, lenkų, anglų, vokiečių ir kitomis kalbomis, o instrukcija lietuvių kalba yra įteikiama prekės įgijimo metu prekės pardavimo vietoje. Kaip paaiškino byloje apklausta parduotuvės, kurioje ieškovas įsigijo paspirtuką, vadovė S. M., paspirtukų instrukcijas įteikia arba konsultantai, jeigu į juos kreipiasi pirkėjai dėl prekių pardavimo, arba instrukcija įteikiama jau įsigyjant prekę prie kasos. Parduotuvės vadovė S. M. nurodė, kad tokia pati paspirtukų instrukcijų lietuvių kalba įteikimo tvarka parduotuvėje taikoma ir iki šiol. Atsakovės atstovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės parduotuvėje nustatytos pardavinėjamų paspirtukų instrukcijų įteikimo lietuvių kalba tvarkos iš esmės patvirtino ir 2019-12-16 teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – buvę ir esami atsakovės darbuotojai: A. Š., A. P., T. R., D. T.. Visi minėti liudytojai patvirtino, kad jiems buvo žinoma, jog parduotuvėje prekiaujamais paspirtukais gamintojo pakuotėje nėra instrukcijos lietuvių kalba, parduotuvės vidinėje sistemoje Bingo buvo instrukcija lietuvių kalba (instrukcijos tekstas), kurią buvo galima atspausdinti, paprastai instrukcija buvo paduodama kasoje, A. Š., dirbanti kasininke ir aptarnavusi ieškovą ginčo paspirtuko įsigijimo metu, patvirtino, kad jai buvo duotas nurodymas pirkėjams, kurie įsigyja paspirtukus, prie kasos įteikti instrukcijas lietuvių kalba, minėta liudytoja taip pat patvirtino, kad ji pirkėjų nesiteiraudavo, ar jiems instrukcija jau galbūt yra įteikta juos prekių pardavimo skyriuje aptarnavusių konsultantų ir visiems be išimties įteikdavo instrukcijas. Pažymėtina, kad nei vienas iš apklaustų paminėtų liudytojų neprisiminė ieškovo ir kad būtų būtent jį aptarnavę 2018-04-14. Teismas taip pat pažymi, kad nors liudytojai T. R. ir D. T. patvirtino, kad buvo galimybė paspirtuko instrukciją lietuvių kalba įkišti į dėžę (į pakuotės vidų), tačiau minėti liudytojai nepatvirtino ir byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad iš parduotuvės administracijos būtų buvęs duotas privalomas nurodymas dėti instrukcijas būtent tik į pakuotės vidų.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl pagalbos surenkant iš atsakovės įsigytą paspirtuką kreipėsi ne į pardavėją, bet į trečiąjį asmenį – A. B., kuris 2019-10-01 teismo posėdyje buvo apklaustas kaip liudytojas. Minėtas liudytojas patvirtino, kad jis kartu su ieškovu dalyvavo išardant paspirtuko pakuotę, kurios viduje buvo instrukcija rusų, čekų ir kitomis užsienio kalbomis, tačiau nebuvo instrukcijos lietuvių kalba. Liudytojas A. B. nurodė, kad paspirtuko surinkimui instrukcija jam nebuvo reikalinga, jam buvo aišku, kaip surinkti paspirtuką ir be lietuviškos instrukcijos. Taigi liudytojas A. B. ir ieškovas jau prekės surinkimo metu pamatė, kad instrukcijos lietuvių kalba prekės pakuotėje nėra.
22. Teismo vertinimu, ieškovas, veikdamas kaip rūpestingas, atsargus, atidus ir apdairus asmuo, pamatęs, kad jam suprantama kalba nėra pateiktos naudojimosi paspirtuku informacijos, prieš pradėdamas važiuoti paspirtuku, privalėjo pats ieškoti tokios informacijos ir iki informacijos gavimo nesinaudoti paspirtuku. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovas, pamatęs, kad jam yra pateiktos instrukcijos tik užsienio kalbomis, ir kartu žinodamas, kad pardavėjas privalo pateikti instrukciją lietuvių kalba (ieškovas, duodamas paaiškinimus teisme ir paklaustas, kodėl jis neskaitė instrukcijos kitomis kalbomis, nurodė, kad jis neprivalo to daryti), turėjo kreiptis į pardavėją, kad jam būtų pateikta instrukcija lietuvių kalba, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat sutinka su atsakovės argumentais, kad, nepaisant to, kokią informaciją (įskaitant informacijos pateikimo formą), ieškovas gavo iš atsakovės prekes įsigijimo metu, ieškovas privalėjo saugiai ir atsargiai naudotis paspirtuku. Teismo vertinimu, ieškovas, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, profesiją (yra įgijęs aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, dirba vadovaujamą darbą), teisės turėjimą vairuoti transporto priemones, mokėjimą važiuoti dviračiu, turėjo suprasti ir įvertinti, kad nusprendus važiuoti paspirtuku neperskaičius jo naudojimo instrukcijos, jis turi prisiimti ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Nagrinėjamu atveju būtent tai, kad ieškovas važiavo paspirtuku neperskaitęs Instrukcijos, lėmė, kad buvo pažeisti Instrukcijoje nurodyti būtini saugumo reikalavimai, t. y. kad: paspirtuką gali naudoti asmenys, kurių svoris neviršija 100 kg (Instrukcijos 9 p., 18 psl.); važiuojant nelygiu paviršiumi, būtina palaikyti 5-10 km/h greitį (Instrukcijos 6 p., 9 psl.); negalima didinti greičio važiuojant žemyn (Instrukcijos 6 p., 9 psl.).
23. Teismas, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, susijusį su prekių ženklinimu, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė turėjo kokiu nors kitu papildomu būdu, t. y. ne tik įteikdama naudojimo instrukciją lietuvių kalba, informuoti ir įspėti ieškovą dėl naudojimosi paspirtuku ribojimų ar taisyklių. Kaip jau minta aukščiau, Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 21.7 punktas nustato, kad ženklinant prekes turi būti nurodomi prekės naudojimo (laikymo) ypatumai, – jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir tinkamam prekės naudojimui. Minėtų taisyklių 26 punktas numato, kad informacija apie prekės naudojimo (laikymo) ypatumus pateikiama ant prekės ir (ar) jos pirminės pakuotės. Jeigu visos, būtinos saugiam ir tinkamam prekės naudojimui (laikymui), informacijos ant prekės ir (ar) jos pirminės pakuotės sutalpinti neįmanoma arba ši informacija pateikta užsienio kalba (kalbomis), turi būti pateiktos Lietuvos Respublikos valstybine kalba parengtos prekės naudojimo taisyklės, kurios įdedamos į prekės pirminę pakuotę, o jeigu to padaryti neįmanoma, – pateikiamos vartotojui kartu su preke. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gamintojas nebuvo parengęs paspirtuko naudojimo instrukcijos lietuvių kalba, todėl paspirtuko gamyklinėje pakuotėje instrukcijos lietuvių kalba nebuvo. Tai, kad atsakovė šiuo atveju pasirinko paspirtuko instrukciją lietuvių kalba ne tvirtinti ant pakuotės ar bandyti įdėti į pakuotę, bet įteikti pirkimo metu, negali būti vertinama kaip pažeidimas, nes iš esmės nagrinėjamu atveju svarbu, kad būtų užtikrintas informacijos, reikalingos saugiam ir tinkamam prekės naudojimui, pateikimas vartotojui lietuvių kalba, nesureikšminant įteikimo būdo. Atsakovė nurodė, kokiu konkrečiu būdu užtikrina šios informacijos pateikimą. Be to, tuo atveju, jeigu atsakovė būtų dėjusi instrukciją lietuvių kalba tik į pakuotės vidų ar klijavusi prie pakuotės išorės, vartotojas susipažinti su instrukcija lietuvių kalba galėtų tik išpakavęs prekę. Pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tikrino atsakovės pardavinėjamus elektrinius paspirtukus ir nenustatė, kad elektriniai paspirtukai būtų be naudojimo instrukcijos valstybine kalba, ar atsakovės pateikta instrukcija neatitiktų teisės aktuose keliamų reikalavimų. Teismas taip pat pažymi, kad pardavėjas neturi pareigos domėtis, kokiam tikslui pirkėjai įsigyja prekes, t. y. ar prekės toliau bus naudojamos ją įsigijusio, ar kito asmens, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovės darbuotojai, pamatę ieškovą įsigyjant paspirtuką, privalėjo jį įspėti dėl paspirtuko naudojimo apribojimo atsižvelgiant į jo amžių ir svorį. Visiems prekės naudojimo apribojimams, rekomendacijoms ir naudojimo taisyklėms nurodyti būtent ir yra skirtos parengtos prekės naudojimo instrukcijos, todėl prieš pradedant naudotis preke, ją įsigijęs ar nusprendęs ja naudotis asmuo, elgdamasis kaip atsargus, atidus ir apdairus asmuo, turi perskaityti prekės naudojimo instrukciją. Ieškovas pripažino, kad naudojosi paspirtuku neperskaitęs naudojimosi juo instrukcijos, todėl teismas tokį ieškovo elgesį vertina kaip neatitinkantį rūpestingo, atidaus ir apdairaus asmens (bonus pater familias) standartų.
24. Teismas nepagrįstais laiko ieškovo samprotavimus, kad ieškovui įsigyjant ginčo paspirtuką atsakovė apskritai neturėjo parengusi instrukcijos lietuvių kalba, todėl ir dėl šios priežasties instrukcija ieškovui negalėjo būti įteikta. Kad instrukcija lietuvių kalba prekiaujant paspirtukais buvo parengta, patvirtino parduotuvės vedėja S. M., teismo apklausti liudytojai A. Š., A. P., T. R., D. T., taip pat patvirtina atsakovės elektroninis susirašinėjimas su paspirtukų tiekėjo UAB „ABC Data“, kuris su atsakove sudarytos tiekimo sutarties pagrindu buvo atsakingas už paspirtuko instrukcijos lietuvių kalba parengimą prieš atsakovę, atstovais (I t. 45-69, II t. b. l. 36-134).
25. Teismas pažymi, kad į bylą pateiktas ieškovo telefonu užfiksuotas paspirtuko pirkimas 2019-10-14 15:33:09 atsakovės parduotuvėje PC „Akropolis“ (IV t. b. l. 33) niekaip nei patvirtina, nei paneigia, kad paspirtuko instrukcija nagrinėjamo ginčo atveju ieškovui nebuvo įteikta, nes, visų pirma, minėtas vaizdo įrašas nesusijęs su ginčo paspirtuko įsigijimu, antra, paspirtuko pirkimo filmavimas nėra nukreiptas išimtinai į pardavėją, nors ieškovui tuomet gerai buvo žinoma atsakovės pozicija, kad instrukcijos lietuvių kalba paprastai yra įteikiamos atsiskaitant prie kasos, tačiau tai žinodamas, ieškovas filmavimą atliko su pertrūkiais, dėl kurių iš pateiktos filmuotos medžiagos niekaip negalima nustatyti bei įvertinti tikslių pardavėjo veiksmų 2019-10-14 parduodant paspirtuką su ieškovu atvykusiam asmeniui (CPK 185 straipsnis). Teismas taip pat sutinka su atsakovės argumentais, kad kitose atsakovės parduotuvėse pirktų paspirtukų, t. y. ne ginčo paspirtuko, pakuotės ir antstolio surašyti konstatavimo protokolai apžiūrint šias pakuotes sprendžiant šį ginčą neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes atsakovė byloje įrodinėjo, kad toje parduotuvėje, kurioje buvo pirktas ginčo paspirtukas, instrukcija būdavo įteikiama pirkėjui į rankas, o ne kartu su pakuote (jos viduje ar išorėje) (CPK 185 straipsnis).
26. Teismas pažymi, kad atsakovei pasirinkus tokį paspirtuko instrukcijos lietuvių kalba įteikimo būdą, kai instrukcija įteikiama ne kartu su prekės pakuote, bet atskirai, kyla tam tikra rizika dėl žmogiškosios klaidos, kai pasirtuko naudojimosi instrukciją lietuvių kalba turintis įteikti asmuo (pardavėjas, konsultantas) gali užmiršti tai padaryti ir instrukcija lieka neįteikta. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, galinčių patvirtinti instrukcijos lietuvių kalba atsakovui įteikimo faktą, todėl neatmestina galimybė, kad taip galėjo atsitikti ir ieškovui įsigyjant ginčo paspirtuką. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, laiko, kad atsakovė įrodė, kad netgi tuo atveju, jeigu instrukcija lietuvių kalba visgi ir liko neįteikta, dėl patirtos traumos važiuojant paspirtuku iš esmės kaltas pats ieškovas, kuris jau prekės surinkimo metu matė, kad instrukcijos lietuvių kalba nėra, tačiau sąmoningai priėmė sprendimą naudotis paspirtuku neperskaitęs jo naudojimosi instrukcijos (tai yra ieškovas nesusipažino su paspirtuko naudojimosi taisyklėmis ne todėl, kad neturėjo, kaip su jomis susipažinti, tačiau pats to nenorėjo ir nematė tam būtinybės), tokiu būdu pats nesirūpino tinkamu ir saugiu prekės naudojimu, nesikreipdamas į pardavėją dėl instrukcijos lietuvių kalba pateikimo elgėsi neatsakingai, todėl kartu prisiėmė ir neigiamų pasekmių naudojantis paspirtuku neperskaičius jo naudojimo instrukcijos kilimo riziką (CK 6.248 straipsnio 3-4 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).
27. Teismas nagrinėjamu atveju nekvestionuoja, kad ieškovas dėl patirtos traumos patyrė tam tikro dydžio žalą, tačiau byloje nustačius, kad šiuo atveju žala atsirado iš esmės dėl paties ieškovo kaltės, teismas neturi pagrindo vertinti ir nustatinėti ieškovo patirtos žalos dydžio, nes už atsiradusią žalą nėra pagrindo taikyti atsakomybę atsakovei. Dėl išdėstyto teismas nepasisako dėl į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su ieškovo patirtos traumos pasekmėmis, nes tai neturi teisinės reikšmės šio ginčo išnagrinėjimo rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
29. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovė byloje patyrė 7252,10 Eur su PVM bylinėjimosi – advokato teisinės pagalbos – išlaidų, kurios susidarė už atsiliepimų į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį rengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, pasirengimą ir atstovavimą atsakovei mediacijos sesijose, taikos sutarties parengimą, pateiktos medžiagos analizės, atsakymų į ieškovo prašymus ir klausimus parengimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimo. Bylinėjimosi išlaidų detalizacija yra pateikta į bylą (IV t. b. l. 84).
30. Spręsdamas dėl atsakovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas ieškinį tikslino net tris kartus, byloje vyko 12 posėdžių, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodytos teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus atsakovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, nagrinėtos bylos sudėtingumą, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių užmokesčio dydžių, išlaidų dydį patvirtina į bylą pateikti dokumentai (IV t. b. l. 87-110), todėl išlaidos vertintinos kaip atitinkančios pagrįstumo ir protingumo kriterijus. Išdėstyto pagrindu iš ieškovo atsakovei priteistina 5993,47 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir PVM, t. y. iš viso 7252,10 Eur su PVM teisinės pagalbos išlaidų. Teismas pažymi, kad PVM nėra priskirtinas advokatų išlaidoms, todėl negali būti laikomas advokatų atlygiu, kadangi yra mokamas valstybei, taigi šio pobūdžio (PVM pavidalu) faktiškai patirtos išlaidos turi būti atlygintos visa apimtimi (tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje, žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-811-241/2016).
31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), sudarančios 24,08 Eur, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 293, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. V. 7 252,10 Eur (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Topo grupė“, į. k. 134777619.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.