Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Š. Č. ir R. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjus įtraukti į bylą šalimi, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-116-513/2013 (turi būti Nr. B2-116-513/2014), pagal pareiškėjų Š. Č. ir R. Č. prašymą dėl įtraukimo į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tauro spalvos“ bankroto bylą Nr. B2-116-513/2014 šalimi.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2009 m. sausio 19 d. individuali įmonė „Taurų spalvos“, kurios savininkas buvo pareiškėjas Š. Č. pertvarkyta į UAB „Taurų spalvos“. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartimi UAB „Taurų spalvos“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. R.; 2010 m. spalio 8 d. nutartimi, bei vėlesnėmis nutartimis patvirtino ir patikslino kreditorių reikalavimus, o 2011 m. vasario 10 d. nutartimi BUAB „Taurų spalvos“ pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta pareiškėjus, kaip buvusius individualios įmonės dalyvius, įtraukti į įmonės bankroto bylą šalimi. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 19 d. individuali įmonė „Taurų spalvos“, kurios savininkas buvo pareiškėjas Š. Č. pertvarkyta į UAB „Taurų spalvos“. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartimi UAB „Taurų spalvos“ iškėlė bankroto bylą, 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjus įtraukė į BUAB „Tauro spalvos“ bankroto bylą atsakovais (1 t., 111–112 b. l.), siekiant į pareiškėjų, kaip buvusių individualios įmonės dalyvių turtą nukreipti išieškojimą bankrutuojančios įmonės reikalavimams patenkinti. Administratoriui neištaisius ieškinio trūkumų, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1892-513/2011 administratoriaus ieškinį paliko nenagrinėtą, o 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi panaikino atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantų nuomone, teismui bankroto administratoriaus ieškinį palikus nenagrinėtą, pareiškėjai prarado atsakovų procesinę padėtį BUAB „Tauro spalvos“ bankroto byloje, be to toks procesinis sprendimas įgijo res judicata galią.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje apeliacijoje nėra nagrinėjama, ar bankrutuojančios įmonės administratorius tinkamai įgyvendino teisę pareikšti reikalavimus buvusiems individualios įmonės savininkams, o tik sprendžiama, ar administratoriaus ieškinį palikus nenagrinėtą, jie prarado atsakovų statusą bankroto byloje.

Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste – ĮBĮ), tačiau šis įstatymas nereglamentuoja bendrųjų procesinių klausimų, t. y. ieškinio padavimo, trūkumų šalinimo ir ieškinio paliko nenagrinėtu klausimų, todėl sprendžiant dėl bankroto administratoriaus ieškinio palikimo nenagrinėtu pasekmių ir dėl tokios teismo nutarties res judicata galios, vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Ieškinio palikimas nenagrinėtu yra bylos užbaigimas nepriėmus sprendimo dėl bylos esmės, todėl ieškinį palikus nenagrinėtą, nėra ribojama teisė, laikantis CPK nustatytos tvarkos, vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu (CPK 297 str. 2 d.).

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo išspręsta eilė procesinio pobūdžio klausimų: apeliantai įtraukti dalyvauti atsakovais bankroto byloje, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paskirtas teismo posėdžio laikas. Visi šie procesiniai veiksmai yra savarankiški ir sukelia dalyvaujantiems byloje asmenims skirtingas procesines teises ir pareigas. Atitinkamai, administratoriaus ieškinį palikus nenagrinėtą, bankroto bylos proceso eigoje visi šie klausimai sprendžiami skirtingai: laikinosios apsaugos priemonės, minėta, buvo panaikintos atskira teismo nutartimi (2011-07-18); tuo tarpu dėl apeliantų procesinės padėties bankroto byloje nei ieškinį palikus nenagrinėtą 2011 m. liepos 18 d. nutartyje, nei jokioje kitoje nutartyje nebuvo pasisakyta, t.y. nėra priimta jokio procesinio teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikinta 2011 m. balandžio 14 d. nutarties dalis įtraukti apeliantus atsakovais bankroto byloje, ar priimta teismo nutartis, kuria jie būtų pašalinti iš atsakovų UAB ,,Taurų spalvos“ bankroto byloje. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog šį statusą apeliantai prarado automatiškai, vien dėl to, kad administratoriaus ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui administratoriaus ieškinį palikus nenagrinėtą, administratorius pakartotinai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismui 2012 m. kovo 1 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, kuriuo bankrutuojančios įmonės reikalavimas buvo nukreiptas tiek į pareiškėjų bendrosios jungtinės, tiek į asmeninės nuosavybės teisėmis turimą turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-663/2013, pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjai dalyvavo minėtose bylose atsakovais, teikė procesinius dokumentus ir paaiškinimus, nesutikdami su pareikštu bankroto administratoriaus reikalavimu ir jo dydžiu. Būtent šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar tinkamai bei laiku pareikšti reikalavimai apeliantams, kaip buvusiems bankrutuojančios įmonės dalyviams. Įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, kad ši teisė buvo realizuota tinkamai. Todėl atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad nėra įsiteisėjusių sprendimų dėl jų prievolių neįvykdymo, kuriais iš pareiškėjų bankrutuojančiai įmonei yra priteista prievolė ar skola.

Apeliantų teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto byloje ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas privalo iš naujo ieškiniu kreiptis į teismą ir proceso dalyviai pakartotinai turi atlikti visas procedūras. Šiuos savo argumentus jie grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1968/2011. Taigi, apeliantų nuomone, teismas atsisakydamas pareiškėjus įtraukti į BUAB „Taurų spalvos“ atsakovais, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Apeliantų nurodyta teismų praktika neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Atskirajame skunde nurodomoje byloje ieškinys buvo paliktas nenegrinėtu ieškovui neatvykus į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, tuo pačiu pripažįstant, jog bylos nagrinėjimui jau pasirengta, ieškovas sumokėjo nemažą žyminį mokestį, todėl pakartotinai kreipiantis į teismas su ieškiniu bylos šalys ir teismas iš naujo turės pasirengti bylos nagrinėjimui CPK nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, jog apeliantų nurodoma nutartis buvo priimta byloje, nagrinėjamoje ginčo teisenos tvarka, o ne bankroto byloje, toje byloje atskiru procesiniu dokumentu nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakovo įtraukimo dalyvauti byloje (ieškinį teismui priėmus nagrinėti, atsakovu / atsakovais nurodyti asmenys tokiais tampa automatiškai), todėl, tokį ieškinį palikus nenagrinėtą, byla laikoma baigta, atitinkami, atsakovai automatiškai praranda turėtą procesinį statusą. Tuo tarpu palikus nenagrinėtą ieškinį, kuriuo reiškiamas reikalavimas buvusiems įmonės savininkams bankroto byloje, bankroto byla nėra užbaigiama, jos procesas vyksta toliau, o tai reiškia, jog visi bankroto byloje priimti procesiniai sprendimai, jeigu jie nėra panaikinami ar pakeičiami CPK nustatyta tvarka, toliau galioja. Todėl iš apeliantų nurodomos civilinės bylos procesinio dokumento konteksto cituojamas tam tikrų aplinkybių teisinis vertinimas nėra aktualus nagrinėjamoje byloje, sprendžiant atsakovų statuso bankroto byloje klausimą ir nelaikytinas teismo precedentu nagrinėjamu klausimu.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantų atskirasis skundas nepagrįstas, nes negalima įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis apeliantus, kurie jau yra įtraukti atsakovais bankroto byloje, todėl nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.), pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.