Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui D. P., dėl materialinės paramos ir jos įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje - L. S., atsakovo pusėje - J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė M. P. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo D. P. priteisti 200,00 Eur dydžio materialinę paramą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol, kol ieškovė baigs studijas Kauno kolegijos nuolatinių studijų programoje ir bus ne vyresnė negu 24 metų amžiaus; 1 203,04 Eur dydžio materialinės paramos įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio

Pagal bendrąjį principą, tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Taigi, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, automobilių neturi, nuolatinių pajamų neturi, stipendijos negauna. Ieškovė besimokydama nedirba. Teismas sutinka su ieškove, kad dėl studijų specifikos (studijos nuolatinės), paskaitų grafiko kintamumo (b. l. 99, 100) susirasti nuolatinį darbą ir dirbti yra sudėtinga.

Sutiktina ir su atsakovu, kad viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis) ir darbas vasaros metu. Ieškovei paskolos ėmimas nepriimtinas, kadangi nežinia kokios galimybės bus susirasti darbą baigus studijas, nurodo, kad ją pirmiausia turėtų remti tėvai. Teismo nuomone, vien ieškovės nesikreipimas dėl studijų paskolos gavimo, negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovei reikalingumą ir būtinumą, ar kad ieškovė bando visą lėšų teikimo naštą perkelti tik atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-387/2015). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra pažangi studentė ( b. l. 9), 38,00 Eur dydžio stipendija jai buvo skirta tik vieną kartą (b. l. 14), (duomenys neskelbtini) studijų programa Kauno kolegijoje yra nauja, vykdoma nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 134). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė sąžiningai siekia įgyti profesinį išsilavinimą, kuris ateityje jai suteiktų galimybę gauti geriau apmokamą darbą. Tikėtina ieškovės paaiškinimais, pateiktais į bylą įrodymais (b. l. 126 - 130), jog ji ieškojo darbo, tačiau, kaip ieškovė teigė, dėl įtempto studijų grafiko (b. l. 13), jos laisvo nuo studijų laiko neapibrėžtumo, darbo negalėjo susirasti. Aplinkybė, kad ieškovė studijų pirmosios vasaros atostogų metu nedirbo, neeliminuoja tėvų pareigos ją remti finansiškai, tačiau pažymėtina, jog ieškovė, būdama pilnametė, sveika ir laisva nuo studijų, galėtų pasirūpinti savo materialine gerove, susirasdama darbą vasaros metu.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, dėl studijų specifikos negali savęs visapusiškai išlaikyti, todėl jai reikalinga tėvų pagalba iki ji baigs studijas Kauno kolegijoje.

Šiuo metu ieškovę išlaiko (jai padeda) jos motina (trečiasis asmuo), ir kartu gyvenantis mamos draugas, seneliai. Trečiasis asmuo šiuo metu jokių pajamų negauna, kadangi augina mažametę seserį ir prižiūri neįgalų brolį (b. l. 11, 10, 12). L. S. paaiškinimu, jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, sodo namelis Kulautuvos mst., įgytas dovanojimo sutartimi, gauna išmokas kūdikiui ir neįgaliam sūnui, per mėnesį apie 900,00 Eur. Pažymėtina, jog tikslinės išmokos, yra skirtos konkrečiam asmeniui, konkretaus asmens poreikiams tenkinti, dėl ko negali būti laikomos pajamomis, iš kurių gali būti patenkinti trečiojo asmens (ieškovės) poreikiai. Įvertinus trečiojo asmens L. S. materialinę padėtį, laikytina, kad trečiajam asmeniui finansiškai per didelė našta vienai tenkinti pilnametės dukros, studijuojančios aukštojoje mokykloje, būtinuosius poreikius. Be to, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį vaiką perkelti vien vaiko motinai, kuri šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, studijuojant Kauno kolegijoje, jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams.

Dėl atsakovo finansinių galimybių prisidėti prie ieškovės išlaikymo

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas priimdamas 2017 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1295-601/2017, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Vertinat atsakovo finansines galimybes teikti paramą, nustatyta, jog jis dirba sezoninius darbus pagal verslo liudijimą, jo pajamos per metus sudarė: 2015 m. – 1 800,00 Eur; 2016 m. – 320,00 Eur; 2017 m. - 1 300,00 Eur per metus (b. l. 47-55). Nekilnojamo turto registro duomenimis atsakovas dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs ½ dalį nekilnojamo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esantys Kauno r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-18, 44 - 46, 111-112); duomenų apie tai, kad turimas nekilnojamas turtas neštų pelną atsakovui byloje nepateikta; turimas nekilnojamas turtas yra šeimos gyvenamoji vieta (b. l. 163), kurią taip pat reikia išlaikyti. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė Ford Galaxy, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2000 m.

Atsakovas turi du nepilnamečius sūnus: K., gim. (duomenys neskelbtini) ir P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems taip pat reikalingas išlaikymas (b. l. 41, 42, 43). Atsakovo sutuoktinės J. P. vidutinis darbo užmokestis 2018 m. balandžio 3 dienai, atskaičius mokesčius, sudarė 655,00 Eur (b. l. 55), šeimos pajamos per mėn. sudaro 800,00 Eur (b. l. 96 - 97).

Atsakovas yra jauno (42 m.) ir darbingo amžiaus, kaip pats nurodė, žymių sveikatos problemų neturi. Kaip jau konstatuota ankstesniu 1999 m. spalio 25 d., Kauno rajono teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (106-107 b. l.), kuriuo ieškovei tuomet dar buvusiai nepilnametei, buvo priteista išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1MGL (49,24 Eur) kas mėnesį nuo 1999 m. spalio 25 d. iki jos pilnametystės; priteistą išlaikymą atsakovas mokėjo ieškovei iki jos pilnametystės, vidurinės mokyklos baigimo ir mokėjo iki 2017 m. gruodžio 12 d., (b. l. 56, 57, 58, 104). Atsakovas neišnaudojo visų galimybių susirasti sau tinkamo, gerai apmokamo darbo, kad galėtų pagerinti savo turtinę padėtį. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, atlieka vidaus apdailos ir valymo darbus, vien tik 2015 m. - 2017 m. metinėse pajamų deklaracijose (b. l. 118-121), atsakovo nurodytos gautos pajamos neįrodo ir neįtikina, kad atsakovas, atlikdamas vidaus apdailos darbus, per trejus metus uždirbo tik 3 420,00 Eur. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad gyvena kartu viena šeima su tėvais ir reikia juos paremti, o tėvui reikia didesnės pagalbos ir priežiūros, kadangi A. P. yra darbingas iš dalies, jis yra netekęs 60 proc. darbingumo, darbingumo lygis nustatytas iki 2018 m. spalio 15 d. (b. l. 166), nepatvirtina ir neįrodo, jog atsakovas teikia realią materialinę paramą tėvams. Faktas, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, neįrodo atsakovo turtinės padėties pablogėjimo. Taigi nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie pilnametės besimokančios dukters būtinųjų poreikių tenkinimo.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, ieškovės poreikius bei pastangas gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas mano, kad atsakovas gali pilnametei dukrai teikti materialinę paramą po 50,00 Eur kas mėnesį, laikant, jog ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta. Teismo nuomone, tokio dydžio parama nėra didelė ir gali tik iš dalies užtikrinti minimalius būtinus, galinčius padėtį įgyti profesiją, ieškovės poreikius, be to, ieškovės poreikių ir jos tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams. Parama priteistina nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2018 m. kovo 12 d.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Dėl įsiskolinimo priteisimo materialinės paramos reikalingam pilnamečiam vaikui

Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). Teismo vertinimu, ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo paramos CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo studijų Kauno kolegijoje pradžios, nuo to momento ieškovei buvo reikalinga parama, nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė paramą ieškovei. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė, įstojusi studijuoti Kauno kolegijoje, iš karto nesikreipė į teismą dėl materialinės paramos priteisimo, nepatvirtina, jog tokia tėvų parama jai nebuvo reikalinga.

Įvertinus visus bylos įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl paramos dydžio priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei 150,00 Eur paramos įsiskolinimą, skaičiuojant nuo 2018 m. sausio mėn. iki kovo mėn. (50,00 Eur x 3 mėn.). Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, tokio dydžio įsiskolinimas nepasunkins atsakovo turtinės padėties ir nebus didelė finansinė našta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, ir ieškinį patenkinus iš dalies (25 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina: 212,92 Eur (851,71 Eur X 25 proc.; 21, 109, 139, 168 b. l.)) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, 18,50 Eur žyminio mokesčio ((50,00 Eur x 3 mėn. (įsiskolinimas) X 3 proc. x 75 proc. = 5,00 Eur + 50,00 Eur X 12 mėn. X 3 proc. X 75 proc.), nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį teismui, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 96 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad atsakovas neteikė bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų, nenorėdamas išlaidas didinti.

Iš atsakovo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2014 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia: ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paramą po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. kovo 12 d. iki ieškovė baigs nuolatines studijas Kauno kolegijoje - 2020 m. birželio 30 d., bet ne vėliau iki jai sueis 24 metai.

Priteisti ieškovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) paramos įsiskolinimą.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 212, 92 Eur (du šimtus dvylika eurų ir 92 ct.) už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal 2018 m. vasario 15 d. Sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)18-T-740-3101 (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,50 Eur (aštuoniolika eurų ir penkiasdešimt ct.) žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalis dėl paramos priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas per 30 dienų apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.