Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-04-30 · Civilinė byla Nr. e2-426-723/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
e2-426-723/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28458-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
A. O.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-426-723/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28458-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4; 78.2.1; 99.5; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1; 116.4; 125.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,dalyvaujant ieškovui A. D., jo atstovui adv. R. Kaireliui,atsakovei A. O., jos atstovei adv. B. Rutkauskienei,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei J. Čuchonskai, psichologei J. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovei A. O., tretiems asmenims – Vilniaus Žemynos progimnazijai, Vilniaus J. P. II progimnazijai, ir atsakovės A. O. priešieškinį ieškovui A. D. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. D. kreipėsi su patikslintu ieškiniu (2015-01-23, DOK-1104) atsakovei A. O. prašydamas teismo:

I. N. A. D. bendravimo tvarką su L. D. ir L. D.:

1. Metų neporinėmis savaitėmis abu vaikai gyvena A. D. gyvenamosios vietos adresu (t.y. su A. D.), o metų porinėmis savaitėmis abu vaikai gyvena A. O. gyvenamosios vietos adresu. Dėl šios priežasties metų porinių savaičių kiekvieną sekmadienį A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti sūnų L. D. ir dukrą L. D. iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti vaikus į A. D. gyvenamąją vietą po 7 (septynių) dienų, t.y. metų neporinių savaičių kiekvieną sekmadienį nuo 17 iki 18 val.

2. A. D. kasmetinių atostogų metu, A. D. turi teisę pasiimti abu vaikus keturiolikos dienų laikotarpiui, apie savo atostogų laiką ir trukmę įspėjant A. O. prieš vieną mėnesį. Tuo atveju, jeigu A. D. atostogos nesutaptų su vaikų darželio/mokyklos atostogomis, A. D. įsipareigoja užtikrinti vaikų lankymąsi darželyje/mokykloje šiuo laikotarpiu.

3. Iš anksto suderinus laikotarpį su A. O., A. D. turi teisę pusę dukros ir sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleisti kartu su dukra ir sūnum, poriniais ir neporiniais metais.

4. Jeigu abiejų vaikų buvimo laikas su A. D. (žr. 1, 2 ir 3 p.) nesutampa su žemiau nurodytomis švenčių dienomis, prieš vieną dieną įspėjęs A. O. A. D. turi teisę pasiimti abu vaikus šiomis švenčių dienomis:

a. Kalėdų dienomis, gruodžio 25 d. A. D. turi teisę nuo 09 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. 20 val., poriniais metais.

b. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, nuo sekmadienio 09 val. A. D. turi teisę pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą iki pirmadienio 20 val., poriniais metais.

c. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – vasario 16 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11 d., K. M. karūnavimo dieną – liepos 6 d. A. D. turi teisę nuo 09 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti tą pačią dieną iki 20 val., poriniais metais.

d. Gruodžio 27 d., sūnaus L. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., poriniais ir neporiniais metais.

e. Spalio 22 d., dukros L. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., poriniais ir neporiniais metais.

f. Liepos 15 d., A. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., poriniais ir neporiniais metais.

g. Rugsėjo 1 d. A. D. turi teisę nuo 15 iki 16 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 21 val., poriniais ir neporiniais metais.

5. Visi klausimai, susiję su L. D. ir L. D. mokymosi/ugdymo įstaigos parinkimu, pakeitimu ir pan. sprendžiami tik A. D. ir A. O. bendru sutarimu.

I. P. Dobrovolskio pervedimą iš Vilniaus Žemynos progimnazijos į Vilniaus J. P. II progimnaziją neteisėtu ir įpareigoti Atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pervesti (grąžinti) L. D. iš Vilniaus J. P. II progimnazijos į Vilniaus Žemynos progimnaziją, o to nepavykus padaryti dėl objektyvių priežasčių, į kitą su ieškovu suderintą mokymosi įstaigą, kurioje ugdymas vyksta lietuvių kalba.

I. P. iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir pan.)

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2014-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. N2-2280-726/2014 abipusiu sutarimu buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtina 2014-05-14 šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Sutartis smulkiai nedetalizavo šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais (t.y. L. D. ir L. D.) tvarkos. Sutarties 2.2. p. įtvirtino nuostatą, kad šalys susitaria, kad L. D. ir L. D. pas motiną A. D. gyvens keturias dienas per savaitę, o pas tėvą A. D. gyvens tris dienas per savaitę. Vaikai bus auklėjami bendru tėvų sutarimu, prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į vaikų interesus. Nė vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti bendrauti su vaiku ar dalyvauti jį auklėjant. 2014 m. rugpjūčio mėn. ieškovui atsitiktinai tapo žinoma, kad A. O., pažeisdama ankstesnį šalių žodinį susitarimą leisti vaiką į lietuvišką mokyklą (kurioje L. D. baigė pirmąją klasę), ieškovui nežinant ir su juo nesuderinusi, nusprendė pakeisti nepilnamečio vaiko – L. D. mokymosi įstaigą ir iš Vilniaus Žemynos progimnazijos jį pervesti į J. P. II progimnaziją. Apie savo nesutikimą ieškovas informavo abi mokymosi įstaigas bei atsakovę, tačiau į ieškovo poziciją nebuvo atsižvelgta. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, nagrinėdama ieškovo skundą dėl ginčo aplinkybių, savo 2014-10-22 pažymoje Nr. (6.1.-2014- 217)PR-183 pabrėžė, kad:manytina, kad teisė parinkti vaikui ugdymo įstaigą kaip priemonė patenka į sąvoką „auklėti vaiką“, bei tėvų ginčai turi būti sprendžiami teisme.VTAS privalėjo paaiškinti mokyklai tėvų ginčų sprendimo tvarką, vadovaujantis LR teisės aktais. Nurodytas motyvas, jog vaiko teisė į mokymąsi apskirtai nebus pažeista, nes vaikas bus priimtas į kitą mokyklą gali sudaryti prielaidas tėvams piktnaudžiauti (kasmet pervedant vaiką į kitą mokyklą) ir nespręsti ginčų tarpusavio sutarimu ar kitais būdais, atsižvelgiant į bendrą ir lygiavertę tėvų atsakomybę.

Pervedant L. D. iš Vilniaus Žemynos progimnazijos į Vilniaus J. P. II progimnaziją visos aukščiau paminėtos LR CK nuostatos buvo pažeistos, todėl tokie veiksniai laikytini neteisėtais. O esant bendram principui, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria ius non oritur), atsakovė yra įpareigotina imtis veiksmų, kuriais būtų atstatyta padėtis, buvusi iki neteisėtų veiksmų atlikimo, t.y. atsakovė įpareigotina imtis veiksmų, susijusių su L. D. pervedimu (grąžinimu) į Vilniaus Žemynos progimnaziją.

Dėl nedetalizuotos bendravimo su vaikais tvarkos tarp šalių ėmė kilti ginčai dėl to, kokiomis savaitės dienomis vaikai turi būti su vienu ar kitu tėvu, su kuo turi švęsti savo gimtadienius, kitas šventes, su kuo leisti atostogas. Kartais atsakovė deda pastangas, kad ieškovo susitikimai su vaikais neįvyktų arba stengiasi įtakoti jų trukmę ir eigą. Užtikrinant ieškovo galimybę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, yra nustatytina Ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė A. O. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2015-03-03, DOK-2969) su prašymu pripažinti L. D. pervedimą iš Vilniaus Žemynos progimnazijos į Vilniaus J. P. II progimnaziją neteisėtu ir įpareigoti Atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pervesti (grąžinti) sūnų iš Vilniaus J. P. II progimnazijos į Vilniaus Žemynos progimnaziją, o to nepavykus padaryti dėl objektyvių priežasčių, į kitą su ieškovu suderintą mokymosi įstaigą, kurioje ugdymas vyksta lietuvių kalba, nesutinka. Nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. L. D. yra priimtas į Vilniaus J. P. II progimnazijos 2b klasę, kurioje mokosi keletas vaikų iš tos pačios darželio grupės, kurią lankė ir Lukas, todėl spręsti teisme, kad vaikas prievarta turėtų būti grąžinamas į Vilniaus Žemynos progimnaziją, neatitinka vaiko teisių gynimo principo, teisingumo ir protingumo principų. Mano, kad vaiko interesai turėtų būti prioritetiniai ir spręsti, kad vaikas toliau turėtų mokytis išimtinai tik mokymo įstaigoje, kurioje ugdymas vyksta lietuvių kalba, reikštų vaiko galimybės gauti išsilavinimą jam labiausiai tinkančia kalba apribojimą. Vaikas namuose kalba lenkų kalba, su sesute bendrauja šia kalba, mokosi jau beveik visus mokslo metus būtent lenkų kalba dėstomose pamokose, todėl jo grąžinimas į lietuvišką mokyklą apribotų jo galimybes siekti išsilavinimo jam lengvesniu būdu. Tai, kad vaikui sekasi puikiai Vilniaus J. P. II progimnazijoje, įrodo diplomas, patvirtinantis, kad jo lietuvių kalbos žinios yra vertinamos labai aukštu balu, kas leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo vaiką perkelti būtinai tik į lietuvių kalba teikiančią ugdymą mokymo įstaigą. Su patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka nesutinka iš dalies.

Su bendravimo tvarka nesutinka, nes tokios bendravimo tvarkos nustatymas reikštų vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą, vaikai netektų stabilumo, užtikrintumo, saugumo jausmo. Vaikai turi augti pastovioje socialinėje aplinkoje, todėl nėra pagrindo nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kai vaikai kas savaitę turės su visais savo žaisliukais, rūbais, vaistais ir pan., persikėlinėti iš vienų į kitus namus. Atkreipė dėmesį, kad tokios bendravimo tvarkos nustatymui prieštarauja ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Netgi šiuo metu, kai vaikai su tėvu praleidžia po 3 dienas kas savaitę, vaikai išsibalansuoja, grįžę iš tėvo yra išsiblaškę, neišsimiegoję, nepasiruošę tinkamai pamokoms.

Šalies argumentai

2. Ieškovas A. D. prašo nustatyti A. D. kasmetinių atostogų metu, A. D. turi teisę pasiimti abu vaikus keturiolikos dienų laikotarpiui, apie savo atostogų laiką ir trukmę įspėjant A. O. prieš vieną mėnesį. Tuo atveju, jeigu A. D. atostogos nesutaptų su vaikų darželio / mokyklos atostogomis, A. D. įsipareigoja užtikrinti vaikų lankymąsi darželyje / mokykloje šiuo laikotarpiu.Su šiuo reikalavimu sutinka.

3. Ieškovas A. D. prašo nustatyti, kad iš anksto suderinus laikotarpį su A. O., A. D. turi teisę pusę dukros ir sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleisti kartu su dukra ir sūnumi, poriniais ir neporiniais metais.Su šiuo reikalavimu sutinka, tačiau mano, kad jį yra tikslinga patikslinti, nustatant, kad A. D. pusę dukros ir sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleidžia su kartu su dukra ir sūnumi, poriniais metais pirmąją atostogų pusę, neporiniais metais – antrąją atostogų pusę.

4. Dėl vaikų bendravimo su tėvu šventinėmis dienomis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi teisę praleisti didžiausių švenčių dalį su vaikais yra tikslinga abiem tėvams suteikti tokią galimybę, todėl nesutinka, kad Kalėdų dienomis, gruodžio 25 d. A. D. turi teisę nuo 09 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. 20 val., poriniais metais, taip pat nesutinkame, kad Velykų sekmadienį ir pirmadienį nuo sekmadienio 09 val. A. D. turi teisę pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą iki pirmadienio 20 val., poriniais metais.

Mano, kad yra teisingiau nustatyti atsakovės prašomą tėvo bendravimo tvarką su vaikais:

Kalėdų dienomis, gruodžio 25 d. A. D. 9 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., poriniais metais.Kalėdų dienomis, gruodžio 26 d. A. D. 9 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., neporiniais metais.Velykų sekmadienį, sekmadienio 9 val. A. D. pasiima abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., poriniais metais.Velykų pirmadienį, pirmadienio 9 val. A. D. pasiima abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki pirmadienio 20 val., neporiniais metais.Su reikalavimu, kuriuo nustatoma, kad Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – vasario 16 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11 d., K. M. karūnavimo dieną – liepos 6 d. A. D. turi teisę nuo 09 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti tą pačią dieną iki 20 val., poriniais metais, sutinka.Su reikalavimu, kuriuo nustatoma, kad Gruodžio 27 d., sūnaus L. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., poriniais ir neporiniais metais iš dalies sutinka, keičiant vaikų grąžinimo į motinos namus laiką – 20 val., nes vaikai turi eiti miegoti apie 21 val..Su reikalavimu, kuriuo nustatoma, kad Spalio 22 d., dukros L. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., poriniais ir neporiniais metais iš dalies sutinka, keičiant vaikų grąžinimo į motinos namus laiką - 20 val., nes vaikai turi eiti miegoti apie 21 val..Su reikalavimu, kuriuo nustatoma, kad Liepos 15 d., A. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., poriniais ir neporiniais metais iš dalies sutinka, keičiant vaikų grąžinimo į motinos namus laiką - 20 val., nes vaikai turi eiti miegoti apie 21 val.Su reikalavimu, kuriuo nustatoma, kad Rugsėjo 1 d. A. D. turi teisę nuo 15 iki 16 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 21 val., poriniais ir neporiniais metais iš dalies sutinka, keičiant vaikų grąžinimo į motinos namus laiką - 20 val., nes vaikai turi eiti miegoti apie 21 val.Taip pat mano, kad būtina nustatyti motinos ir tėvo dienos šventimo tvarką: Pirmąjį birželio savaitgalį - įskaitant sekmadienį - Tėvo dieną, abu vaikai praleidžia su tėvu - A. D. penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo diena pagal šią tvarką būtų nustatyta.Pirmąjį gegužės savaitgalį - įskaitant sekmadienį - Motinos dieną, abu vaikai praleidžia su motina A. O. nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo diena pagal šią tvarką būtų nustatyta.

Su reikalavimu, kuriuo nustatoma, kad visi klausimai, susiję su L. D. ir L. D. mokymosi/ugdymo įstaigos parinkimu, pakeitimu ir pan. sprendžiami tik A. D. ir A. O. bendru sutarimu, sutinka, papildant, kad bendru sutarimu sprendžiami visi klausimai susiję su vaikų lankomų papildomų užsiėmimų lankymu, su planinio gydymo įstaigų/gydytojų parinkimu, išskyrus atvejus, kada gydymo procedūra yra būtina nedelsiant – tokiu atveju gydymo klausimą sprendžia tas iš tėvų, su kuriuo vaikas yra tuo metu.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama, jos patiriamos išlaidos vaikų išlaikymui yra nepalyginamai didesnės, nei skyrium gyvenančio tėvo. A. O. išlaidos vaikų išlaikymui yra nepalyginamai didesnės, nei skyrium gyvenančio tėvo. A. O. privalo užtikrinti vaikams būstą. Vien tik maistui bei buities prekėms A. O. per mėnesį išleidžia apie 350-370 EUR., vaikų vežiojimui į mokyklą, darželį, papildomus užsiėmimus kuro išlaidos per mėnesį sudaro apie 90-100 EUR, papildomi mokesčiai už vaikų papildomą lavinimą, papildomus užsiėmimus mokykloje ir darželyje kas mėnesį sudaro apie 20 EUR kiekvienam vaikui, Luko išlaidos maitinimui mokykloje apmokėti sudaro vidutiniškai po 10 EUR į savaitę - 40 EUR mėnesiui, Lukrecijos darželio mokesčiai per mėnesį siekia apie 50 U. T., kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį būtina suma sudaro: būsto išlaidos per mėnesį (įskaitant ryšio ir interneto paslaugas) viso - 450 EUR, vienam vaikui - 150 EUR; maisto ir buities poreikių tenkinimui per mėnesį viso - 350 EUR, vienam vaikui apie 115 EUR; kuro išlaidos vaikų poreikiams tenkinti - po 50 EUR vienam vaikui; papildomoms išlaidoms - Lukui - apie 60 EUR, Lukrecijai - 20 EUR (nuo kitų metų šios išlaidos susilygins, nes Lukrecija pradės lankyti mokyklą, todėl prisidės jos išlaidos maistui); Lukrecijos darželio apmokėjimo išlaidos - 50 EUR per mėnesį. Vien tik šioms išlaidoms vienam vaikui yra būtina skirti ne mažiau kaip 400 U. A. į tai, kad vaikai turi tinkamai ilsėtis, vaikams būtini maisto papildai ir vitaminai, vaistai, kad vaikams būtini rūbai, avalynė ir kita, šiems jų poreikiams patenkinti reikia ne mažiau kaip po 125 EUR per mėnesį, iš viso vieno mėnesio vaiko išlaikymui tėvai turi skirti ne mažiau kaip 500 EUR, - po 250 EUR kas mėnesį, todėl iš skyrium gyvenančio tėvo - A. D. priteistinas išlaikymas vaikams ne mažesnis kaip po 250 EUR vienam vaikui.

Atsakovė A. O. pateikė byloje priešieškinį (2014-10-29 DOK-12478), kuriuo prašo:

1. Ieškovo A. D. ieškinį atmesti.

2. Priešieškinį patenkinti ir nustatyti tokią A. D. bendravimo tvarką su L. D. ir L. D.:

1) Metų neporinių savaičių savaitgalius nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. abu vaikai praleidžia su tėvu A. D., kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą.

2) A. D. kasmetinių atostogų metu, A. D. praleidžia su abiem vaikais keturiolika dienų apie savo atostogų laiką ir trukmę atostogų laiką suderinus su jų motina A. O. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

3) A. D. pusę dukros ir sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleidžia su kartu su dukra ir sūnum, poriniais metais pirmąją atostogų pusę, neporiniais metais – antrąją atostogų pusę.

4) A. D. bendrauja su abiem vaikais šiomis švenčių dienomis:

a. Kalėdų dienomis, gruodžio 25 d. A. D. 9 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. 20 val., poriniais metais.

Kalėdų dienomis, gruodžio 26 d. A. D. 9 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., neporiniais metais.

b. Velykų sekmadienį, sekmadienio 9 val. A. D. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., poriniais metais.

Velykų pirmadienį, pirmadienio 9 val. A. D. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki pirmadienio 20 val., neporiniais metais

c. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – vasario 16 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11 d., K. M. karūnavimo dieną – liepos 6 d. A. D. 9 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos tą pačią dieną iki 20 val., poriniais metais.

d. Gruodžio 27 d., sūnaus L. D. gimimo dieną, A. D. pasiima 17 val. abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., poriniais metais.

e. Spalio 22 d., dukros L. D. gimimo dieną, A. D. pasiima 17 val. abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., poriniais metais.

f. Liepos 15 d., A. D. gimimo dieną, tėvas pasiima 17 val. abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val..

g. Rugsėjo 1 d. A. D. pasiima 17 val. abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., poriniais ir neporiniais metais.

5) Pirmąjį birželio savaitgalį – įskaitant sekmadienį – Tėvo dieną, abu vaikai praleidžia su tėvu – A. D. penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo diena pagal šią tvarką būtų nustatyta.

6) Pirmąjį gegužės savaitgalį – įskaitant sekmadienį – Motinos dieną, abu vaikai praleidžia su motina A. O. nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo diena pagal šią tvarką būtų nustatyta.

7) Kiekvienų metų sausio 22 dieną vaikai švenčia motinos gimtadienį su ja, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo diena pagal šią tvarką būtų nustatyta.

3. Pakeisti vaikų išlaikymo, priteisto iš skyrium gyvenančio tėvo, dydį – nustatyti, kad A. D. moka savo vaikams – L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį iki jų (kiekvieno) pilnametystės, šią sumą pervedant į vaikų motinos A. O. nurodytą sąskaitą ir nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtą pinigų sumą vaikų motina tvarko uzufrukto teisėmis.

4. Priteisti iš A. D. visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė kategoriškai nesutinka su tuo, kad būtų keičiama vaikų gyvenamoji vieta, nes nustačius tokią bendravimo tvarką, kokios prašo ieškovas – kai vaikai kas savaitę keičia namus – metų neporinėmis savaitėmis abu vaikai gyvena A. D. gyvenamosios vietos adresu (t.y. su A. D.), vaikų gyvenime neliks jokio stabilumo, pastovumo, atsiras poreikis dviejuose namuose įrenginėti vaikams jų kambarius, pirkti po du komplektus mokymosi priemonių, vaikai neteks stabilumo. Be kita ko, pabrėžtina ir ta aplinkybė, kad motina - A. O. turi muzikinį išsilavinimą (todėl gali daugiau padėti vaikams, lankantiems muzikos mokyklą), dirba laisvu grafiku - turi galimybę vaikus po pamokų nuvežti į užsiėmimus muzikos mokykloje, turi galimybę darbo dienos metu juos nuvežti į šokių būrelius, baseiną ir pan., tuo tarpu tėvas dirba labai atsakingą darbą, todėl neturės galimybės darbo dienos metu vaikus parvežti iš mokyklos, nuvežti į jų papildomo ugdymo įstaigas. Nustatant tokią, labai konkrečią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaikais, būtina keisti ir jų išlaikymo dydį. Vaikams augant jų poreikių patenkinimui reikalinga suma yra ne mažesnė kaip viena mėnesinė minimali alga, todėl 300 Lt išlaikymas, tėvo skiriamas vienam vaikui yra aiškiai per mažas. Šiuo metu vaikų išlaikymui motina išleidžia apie 1600 Lt kas mėnesį kiekvienam. Šios išlaidos susidaro:

POREIKIS (Vienam vaikui)SUMA MĖNESIUI LTBūsto nuoma (vanduo, elektra, internetas, televizija ir530kt.)Maistas400Mokestis už darželį120IŠ VISO:1050DRABUŽIAIŽieminė striukė20Sezoninė striukė15Sportinė apranga10Viršutiniai drabužiai (kelnės, megztukas, džemperis,50marškinėliai ir kt.)Kojinės5Kepurė, šalikas, pirštinės10Apatinis trikotažas10Maudymosi šortai5IŠ VISO:125

AVALYNĖŽieminiai batai30Sezoniniai batai30Vasarinė avalynė30Šlepetės20Sportiniai bateliai20IŠ VISO:130HIGIENOS POREIKIAIKirpykla30Higienos reikmenys (šampūnas, muilas, dantų pasta,50šepetėlis, šukos, dušo gelis, ausų krapštukai, tualetinis popierius ir kt.)IŠ VISO:80DARŽELIO REIKMENYSKanceliarinės priemonės (rašikliai, dažai, pieštukas,20popierius, sąsiuviniai ir kt.)Darželio rinkliavos (kopijavimas, šventės)20IŠ VISO:40

LAISVALAIKIO POREIKIAIGimtadienio, Kalėdų dovanos20Laisvalaikio poreikiai (knygos, atostogų išvykos, kino teatras, žaidimai, šventės mieste ir kt.)50Sveikatos priežiūra (multivitaminai, vaistai, vizitai pas gydytojus, odontologus ir kt.)130IŠ VISO:200Viso per mėnesį vienam vaikui išlaikyti reikia1645 Lt

Patenkinus tokį prašymą, teismo sprendimu nustačius konkrečią mokymosi įstaigą, kurioje vaikas turėtų mokytis, vaikas netektų galimybės niekada keisti mokymosi įstaigos - net tuo atveju jei jis norėtų mokytis aukštesnį mokymo lygį užtikrinančiose mokymo įstaigose, ar tuo atveju, jei jam kiltų bendravimo su bendraamžiais problemų, dėl kurių jam būtų sudėtinga lankyti konkrečią mokymo įstaigą, tuo atveju, jei pasikeistų tėvų gyvenamoji vieta (nei vienas iš tėvų nebegyventų Vilniuje).

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį (2014-11-13 DOK-13782) nurodė, kad priešieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. 300 Lt per mėn. vienam vaikui išlaikymo dydis šalių buvo sutartas 2014-05-14 patikslinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino Vilniaus m. apylinkės teismas 2014-06-13 sprendimu c.b. Nr. N2-22820-726/2014. Priešieškinys surašytas 2014-10-10, t.y. praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams nuo 2014-06-13 sprendimo priėmimo. Kaip per tokį trumpą laikotarpį pasikeitė šalių turtinė padėtis, kad išlaikymą reikėtų didinti daugiau nei du kartus, priešieškinyje apskritai nepasisakoma. Su priešieškiniu faktiškai nėra pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės turtinę padėtį, o tuo labiau - apie jos esminį pasikeitimą. Maža to, atsakovė taip pat iš esmės nepateikia jokių leistinų įrodymų (mokėjimo kvitų, pavedimų ir pan.) kurie galėtų pagrįsti išlaidų (nuomai, maistui, drabužiams ir pan.) faktą bei dydį. Vienintelis mokėjimo operaciją pagrindžiantis dokumentas, pateiktas su priešieškiniu, yra 2014-07-22 pinigų priėmimo kvitas Nr. BLB 2608452, patvirtinantis 50 Lt nario mokesčio sumokėjimą Labdaros ir paramos fondui Vilniaus lenkų kultūros namai. Priešieškinio priedas Nr. 4, neva turintis pagrįsti išlaidas buto nuomai bei komunaliniams patarnavimams, negali būti vertinamas kaip įrodymas, kadangi pateiktas ne valstybine kalba (LR CPK 11 str. 113 str. 3 d.). Prie išlaidų vienam vaikui yra nurodomas 120 Lt mokestis už darželį bei 20 Lt daželio rinkliavos, nors atsakovės ir ieškovo sūnus L. D. jau lanko mokyklą, todėl tokios išlaidos galėtų būti skaičiuojamos tik L. D. atžvilgiu. Nurodomos 30 Lt mėnesinės išlaidos kirpyklai, tačiau abejotina ar tikrai yra poreikis vaikus kirpti kas mėnesį. Be to, nėra kvestionuojama ir faktinė aplinkybė, jog prie vaikų materialinės gerovės ieškovas prisideda ir kitomis formomis (pvz. pirkdamas drabužius, daiktus, mokėdamas už pramogas ir pan.). Akivaizdu, kad išlaikymas negali būti suprantamas tik kaip atsakovei kas mėnesį pervedami 600 Lt. Ieškovo paskaičiavimais, per laikotarpį nuo 2014-06-27 iki 2014-10-24, vaiku interesais buvo patirtos šios išlaidos (neskaičiuojant išlaidų maistui)nuo 2014-06-27 iki 2014-10-24 viso 2345,44 Lt.

Kadangi ieškovas vykdo individualią veiklą, jo mėnesinės pajamos yra kintančios. Laikotarpiu nuo 2014-06-09 iki 2014-10-27 ieškovas gavo 24 318 Lt įplaukų, kas, atskaičiavus mokesčius, sudaro 18 572,87 Lt, t.y. 3714,57 Lt per mėn.. Ieškovo mėnesinės išlaidos (įskaitant mokamą išlaikymą bei maistą vaikams) sudaro 4057,48 Lt.Taigi, akivaizdu, kad net dabartinėje situacijoje ieškovo mėnesinės išlaidos (4057,48 Lt) viršija vidutines mėnesio pajamas (3714,57 Lt), dėl ko ieškovas objektyviai negalėtų teikti atsakovės prašomo išlaikymo dydžio“.

Vaikai po 2014-06-13 d. teismo sprendimo priėmimo pas ieškovą gyveno šiomis dienomis: 2014 m. birželio mėnesio 16-18 , 23-25 d. (6 dienos; skaičiuojant nuo 2014-06-13 d.); liepos mėnesio 4-6, 11-15, 22-27 d. (14 d.); rugpjūčio mėnesio 4-6, 11-13, 22-24, 29-31 (12 d.); rugsėjo mėnesio 1-3, 8-10, 19-21, 26-30 d. (14 d.); spalio mėnesio 1, 6-8, 17-19, 24-29 d. (13 d.); lapkričio mėnesio 3-5 d. (mėnesis dar nepasibaigęs). Nuo sutartos šalių nuostatos iš esmės nenukrypsta (o tik daro ją patogesne) ir ieškovo reikalavimas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, kuomet vaikai vieną savaitę gyventų su tėvu (ieškovu), o kitą savaitę su motina (atsakove). Tuo tarpu atsakovės reikalavimas prieštarauja ir vaikų norui bei interesams su tėvu praleisti tiek pat laiko kaip ir su motina. Iš esmės jokių ginčų, nepatogumų ar vaikų nepasitenkinimo dėl to, kad tris dienas per savaitę vaikai gyvena su tėvu, o keturias dienas su motina, nekyla. Ir šiuo metu vaikai turi visas sąlygas (tiek tėvo, tiek motinos namuose įrengti vaikų kambariai bei yra visos sąlygos vaikams miegoti, maitintis, ruošti pamokas ir t.t.) gyventi tiek motinos namuose, tiek ir tėvo namuose. Ir šiuo metu, tiek tėvo namuose, tiek ir motinos namuose yra vaikų žaislų, rūbų bei mokymosi reikmenų. Visiškai nelogiška bei pažeidžianti tėvo bei vaikų interesus bei tėvų teisių lygybės principą priešieškinyje prašomos patvirtinti ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlyga (2 d. 4 p. d ir e papunkčiai), numatanti tėvo bendravimą su vaikais jų gimimo dienomis tik poriniais metais, t.y. ne kiekvienais metais. Akivaizdu, kad tėvas turi teisę kartu su vaikais švęsti tiek vaikų, tiek ir savo gimtadienį, bei kartu praleisti laiką tam tikromis švenčių dienomis. Šiuo atveju, nustatant tik trijų valandų laiko tarpą, į kuri dar įskaičiuojamas ir kelionės laikas (atsižvelgiant į tai, jog atsakovė gyvena už Vilniaus miesto ribų, o tam tikrais atvejais, esant automobilių spūstims, kelionės laikas į vieną pusę gali užtrukti nuo 30 iki 60 minučių), akivaizdu, kad laiko gimtadienių ar rugsėjo 1-osios šventimui iš esmės nebelieka. Sąlygos prieštarauja ne tik vaiko interesams, tačiau ir pažeidžia tėvo teisę lygiaverčiai su vaikų motina bendrauti su savo vaikais bei švęsti vaikų gimtadienius bei kitas šventes.

Atsakovė A. O. dublike (2014-12-15, DOK-15433) į ieškovo atsiliepimą į priešieškinį nurodė, kad nustačius stabilesnę vaikų bendravimo su tėvu tvarką, kai vaikai su tėvu bendrauja mažesnį dienų skaičių, atitinkamai motinai tenka žymiai didesnė vaikų išlaikymo našta, todėl tėvas turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne pinigų suma, perduodama motinai. L. D. užsiėmimai Muzikos mokykloje (saksofono klasė) kainuoja per metus 750 Lt, o L. D. užsiėmimai muzikos mokyklos parengiamojoje klasėje kainuoja 400 Lt per metus, jos lankomos darželyje mokyklos parengiamosios klasės mėnesinis mokestis yra apie 180 Lt, taip pat Lukui apmokama grynaisiais pinigais jo pietūs mokykloje, kas sudaro apie 120 Lt per mėnesį. Tokiu būdu, vien tik vaikų užsiėmimų bei pavalgymo ne namuose išlaidos kas mėnesį bendrai sudaro apie 412 Lt, tuo tarpu tėvas sumoka išlaikymui tik 600 Lt, iš ko seka, kad sumokėjus už vaikų užsiėmimus, vaikų kasdieniniam aprūpinimui nuo tėvo sumokėto išlaikymo lieka po 94 litus vienam vaikui, kas yra nepagrįstai mažai. Visos šios aplinkybės įrodo, kad A. D. teikiamas išlaikymas vaikams tikrai yra per mažas ir didintinas. Patvirtino, kad ir ieškovo ir atsakovės pajamos yra panašios - atsakovė uždirba apie 3000 Lt „į rankas“ per mėnesį.

Ieškovas A. D. pateikė tripliką į atsakovės dubliką (2015-01-05,(duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, jog visiškai nesutinka su atsakovės dublike bei priešieškinyje išdėstytais argumentais. Vertinant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2014-11-27, kuria dublike remiasi atsakovė, pasakė, kad ši išvada vertintina kritiškai, kadangi yra nemotyvuota, neišsami bei prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams. Ieškovas pažymėjo, kad vaikų noras iš esmės atitinka Ieškovo prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kuomet vaikai vieną savaitę gyventų su tėvu (ieškovu), o kitą savaitę su motina (atsakove).

Atsakovė kažkodėl nutyli, kad Ieškovas taip pat moka ir visą paskolą už butą 1277 Lt/mėn. bei visus su butu susijusius komunalinius mokesčius, nors buto 22/100 dalis priklauso atsakovei. Antra, nei su priešieškiniu, nei su dubliku nėra pateikta leistinų įrodymų (pvz. mokėjimo pavedimų į Nuomotojo sąskaitą) apie faktiškai patiriamas išlaidas nuomai. Atsakovė visiškai klaidina teismą dublike nurodydama, neva Ieškovas savo atsiliepime nurodė, kad vaikų išlaikymui, kai vaikai būna pas Ieškovą, per tris mėnesius išleido 820 Lt (Po 273 Lt per mėnesį). Per laikotarpį nuo 2014-06-13 d. iki 2014-10-31 d., neskaičiuojant kas mėnesį pagal 2014-06-­13 d. pervedamų pinigų Atsakovei (600 Lt) bei išlaidų maistui (300 Lt), vaikų interesais buvo patirta išlaidų 2345,44 Lt sumai, kas sudaro apytiksliai 520 Lt per mėnesį. Net ir atmetus išlaidas stambesniems ir nekasdieniams pirkiniams, tokiems kaip saksofonas (970 Lt) ir dviratis (624 Lt), susidaro 167 Lt per mėnesį. Ieškovas vaikų poreikiams išleidžia didesnę sumą negu šiuo metu numatytas minimalus mėnesinis atlyginimas.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis aplankė A. O.. Motina su vaikais gyvena daugiabučio namo dviejų kambarių bute su atskiru įėjimu. Butas yra senos statybos, apie 50 kv. m., su visais patogumais. Butas yra nuomojamas, nuomos mokestis šiltuoju metų laikotarpiu - 1200 Lt/mėn. A. O. dirba pagal verslo liudijimą vestuvių planuotoja. Dažniausiai dirba namuose, todėl vaikams gali skirti pakankamai laiko. Moteris nurodė, kad jos pajamų dydis yra nepastovus, pagal metinę deklaraciją išeina vidutiniškai apie 3000 Lt/mėn. L. D. lanko Vilniaus vaikų lopšelio-darželio ugdymo grupę lenkų kalba. L. D. lanko antrąją klasę J. P. II progimnazijoje, kur dėstoma lenkų kalba. Abu vaikai lanko muzikos būrelį, vaikšto į šokius ir dainų ansamblį. Pasak A. O., berniukas jau apsiprato naujoje mokykloje, mokosi gerai. Vaikai, išskyrus pačias artimiausias gimines, kitų asmenų priežiūrai nėra paliekami. Lankymosi metu buvo pastebėta, kad L. dar ilgisi tų namų, tos aplinkos, kur gyveno visa šeima prieš tėvams išsiskiriant. Vaikų tėvas ten iki šiol gyvena ir todėl berniukas noriai ten važiuoja, bendrauja su bendraamžiais. Dabartinėje gyvenamojoje vietoje irgi turi draugų. Berniukas paminėjo, kad toks bendravimas su tėvu koks buvo iki šiol, jam tinka. L. buvo mažiau kalbi, bet pritarė broliui, kad gerai, kaip yra dabar. Skyrius mano, kad tikslinga būtų padidinti priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį. Išanalizavus ieškovo ir atsakovės pateiktas tėvo bendravimo su vaikais tvarkas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus manymu, vaikų interesams tinkamesnė yra motinos pateikta bendravimo tvarka. A. D. savo pateiktoje bendravimo tvarkoje nurodė, kad vaikai kas antrą savaitę gyvens pas jį. Iš esmės tai nėra bendravimas su vaikais, o vaikų gyvenamosios vietos keitimas. Teismo sprendimu L. D. ir L. D. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina. Vaikai privalo žinoti, kur yra jų gyvenamoji vieta, o pas tėvą nuvažiuoti tik pasisvečiuoti. Gyvenimas kas antrą savaitę pas kitą tėvą išbalansuoja vaikus, sukelia stresą, gali atsirasti neigiamų emocijų. A. O. siūlo tėvui bendrauti su vaikais neporiniais savaičių savaitgaliais. Mano, kad toks bendravimas atitinka vaikų interesus. Pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė sutinka dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos atostogų metu. Moteris siūlo protingai padalinti bendravimą su vaikais švenčių dienomis atsižvelgiant į porinius ir neporinius metus. Savo galutinę išvadą teiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas A. D. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad dabar pagal teismo sprendimą vaikai gyvena 3 dienas, o pas motiną 4 dienas per savaitę. Mano, kad patogiau, jei vaikai savaitę gyventų pas vieną iš tėvų, o sekančią savaitę pas kitą. Teismo sprendimu susitartos tvarkos laikosi iki šiol, t.y. vaikai 3 dienas gyvena pas jį, 4 pas motiną. Vaikai yra pripratę, tvarka nusistovėjusi. Jie susitarę, kad kam reikia paimti vaikus, tas atvažiuoja pasiimti. Mano, kad vaikams bus didesnė žala, kad vaikai tik dvi dienas matys tėvą. Dėl 2 ir 3 punktų atsakovė sutinka. Gimtadienio dieną prašo tik kelias valandas pasimatyti su vaikais. Nenori, kad gimtadienio dieną vaikai būtų tik su juo. Jei būtų nustatytos tik kelios valandos, tai nebūtų įmanoma per trumpą laiką kažką nuveikti. Sutiktų, kad vienais metais pas jį, kitais pas motiną, tik laiką paankstinti bent iki 15 val. Dėl spalio 22 d. lygiai tas pats. Apie mokyklos pakeitimą jam nieko nesakė, jis sužinojo iš vaiko. Nuvažiavo į mokyklas, kur jam tai patvirtino. Esant ginčui, jis turėjo būti sprendžiamas teisme. Motina gyvena prie Raudondvario plento. L. mokėsi P. Ž. progimnazijoje, ten arčiau. Vaikas buvo pervestas į J. P. gimnaziją prie Širdies ir chirurgijos centro, šiek tiek toliau. Jis parašė raštus abiem mokykloms. Atsakovė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur surašė raštą, dėl kurio vėliau Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga pasisakė, kad jis negalėjo būti taip surašytas. Dėl šio rašto buvo atiduoti dokumentai ir vaikas pervestas į kitą mokyklą. Pasielgta neteisėtai. Skyrius argumentavo, kad vienas iš tėvų turi teisę spręsti dėl vaiko mokymosi įstaigos. Skyrius neturėjo teisės taip rašyti. Vaikas su juo gyvena tris dienas, ruošia pamokas, o didžioji dalis yra lenkų kalba. Jis nėra toks lenkų kalbos žinovas, kad galėtų padėti vaikui ruošti pamokas. Pažeidžiami vaiko interesai. Pirmoje klasėje vaikas mokėsi lietuviškoje mokykloje. Mano, kad atsakovė taip pasielgė iš principo. D. L. lanko darželį, bet jau reikės spręsti klausimą dėl jos mokyklos. Su atsakove buvo susitarę, kad sūnus eis į lenkišką darželį, tačiau mokykla bus lietuviška. Vaikai supranta abi kalbas. Vaikas jam sako, kad nori grįžti į lietuvišką mokyklą. Vaiko gimimo liudijime tautybės neįrašė.

Ieškovo atstovas adv. R. Kairelis nurodė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra detalizuojanti. Ginčo dėl švenčių dienų nėra, jis kyla dėl pasidalinimo bendravimo dienų. Apklausti vaikai nurodė, kad juos tenkina esama situacija. Tai svarbiausias dalykas. Tėvų teisės yra lygios ir bendrauti su vaikais teisę turi abu tėvai. Įrodymų apie neigiamą tėvo elgesį nėra ir tai negali būti pagrindas apriboti jo bendravimą su vaikais. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos, tokios kokios prašo ieškovas, yra tenkintinas. Ieškovas nekvestionuoja pareigos teikti vaikams išlaikymą. Išlaikymas po 300 Lt buvo nustatytas teismo sprendimu nutraukiant santuoką. CK pagrindai pakeisti išlaikymo dydį yra pablogėjusi vaikų sveikata, iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis. Atsakovė pasakė, kad jos pajamos išlikusios panašios. Per tą laikotarpį vaikams neatsirado kažkokių sveikatos problemų. Pagrindų išlaikymo padidinimui nėra. Duomenų apie atsakovės finansinę būklę nėra pateikta. Ieškovo pajamos yra pateiktos oficialiu dokumentu. Ieškovas moka būsto paskolą. Ieškovas perka maistą, kai būna kartu su vaikais. Išlaikymas yra teikiamas. Mokymosi įstaigos yra lygiavertės, nėra kažkokių sustiprintų dalykų. Su Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kad motina turi teisę spręsti į kokią mokyklą vesti vaiką, nesutinka. Ji turi teisę spręsti jei nėra ginčo. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išvadoje irgi nurodyta, kad vien tai, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tai nesuteikia teisės vienašališkai spręsti dėl vaiko mokymosi įstaigos. Reikalavimas dėl vaiko perkėlimo pripažinimo neteisėtu yra tenkintinas.

Atsakovė A. O. nurodė, kad visiškai nesutinka dėl vaikų gyvenimo po savaitę tai pas vieną, tai pas kitą iš tėvų. Praėjus kelioms savaitės po sutarties patvirtinimo teisme suprato, kad padarė klaidą. Dabar mato, kad vaikai išsibalansavę. Netiesa, kad ieškovas su vaikais praleidžia 3 dienas. Vaikus iš mokyklos paima močiutė arba diedukas, veža pas jo sesę. Pasirašydama sutartį negalvojo, kad taip bus. L. pasakojo, kad praleidžia laiką prie kompiuterio. L. yra pamiršta, nes močiutės ženkliai mažiau mylima. L. gauna daugiau dėmesio, dovanų. L. ima atostogauti prie jūros, o L. ne. Kai tėvas L. paiminėjo paskutinius kartus, ji verkė. Jos darbas yra iš namų per kompiuterį. Tėvas negali fiziškai rūpintis vaikais ir juos prižiūrėti tiek laiko, kiek nori. Tėvas gali tik kas antrą savaitgalį prižiūrėti vaikus. Ieškovas yra advokato padėjėjas ir nuolat užimtas, dažnai net ne jis vaikus į darželį veždavo. Neatsimena, kada tėvas vaikus iš mokyklos pasiėmė. Pas ją yra griežta tvarka, kada vaikai keliasi, kada eina miegoti. Pas tėvą vaikai kartais net 10 val. dar būna lauke. Vaikai yra sakę, kad su jais liko miegoti senelis, nes tėvas buvo klube. Vaikai grįžę iš tėvo būna pavargę. Šalys ginčijosi santuokos metu dėl vaikų mokyklos. Vaikai ėjo į lenkišką mokyklą. Per tą laikotarpį pasikeitė įstatymai, kad lenkiškose mokyklose yra lietuvių kalba tam pačiam lygyje kaip lietuvių mokyklose. L. labai gabus vaikas, perėjęs į lenkišką mokyklą neturėjo jokių problemų. Kai vaikai būna pas tėvą, ji kiekvieną dieną skambina ir bendrauja su vaikais. L. pas tėvą labai noriai važiuoja, L. paskutiniu metu nenori, verkia. Tėvas vaikams leidžia daugiau nei ji. Grįžę vaikai visiškai neklauso. Ji vaikšto su L. pas neurologą, nes jai galvą skauda. Ji šiuo metu gyvena viena, lankosi draugas, bet kartu negyvena. Ji dirba vestuvių planuotoja. Vestuvės vyksta dažniausiai vasaros metu, kai vaikai neina į mokyklą, būrelius. Įmonių renginius turi gruodžio mėnesį. Vestuvėse ji dalyvauja iki 12 val. nakties. Jei ji negali prižiūrėti, vaikai važiuoja pas jos mamą. Nėra ginčo dėl ieškovo kasmetinių atostogų, švenčių dienų, sutinka. Sutinka su penktu reikalavimu dėl klausimų sprendimo bendru sutikimu. L. baigė lenkų darželį. Prieš rugsėjo pirmą nusprendė bendru sutikimu nuvesti į lietuvišką mokyklą. Bet vaikas kentėjo tris savaites, meldėsi, verkė, kad leistų jį į J. P. II mokyklą. Pirmoje klasėje Žemynos progimnazijoje vaikas turėjo bėdų su kitais vaikais. Vėliau kreipėsi į psichologę. Vaikas puikiai kalba abejomis kalbomis. Dabartinėje mokykloje vaikai auklėjami šiek tiek kitaip. Dabar vaikas nekonfliktuoja su kitais bendramoksliais. Anksčiau skriaudė kitus ir buvo pats skriaudžiamas. Sūnus dabar yra patenkintas, kad mokosi lenkiškoje mokykloje. Jis norėjo pirmą klasę iš karto eiti į J. P. progimnaziją. Dėl sūnaus pervedimo į kitą mokyklą ji į ieškovą nesikreipė. Tai padarė savo nuožiūra. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius nepasakė, kad ji kažką blogo daro. Jie būtų nurodę, ji būtų atsiėmusi prašymą. Jai pasakė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja ir ji turi teisę spręsti dėl mokymosi įstaigos. Lukreciją taip pat užrašė į J. P. II mokyklą, kad būtų vieta. Lenkiškoje mokykloje didesnės galimybės. Per devynis paskutinius mėnesius iš vyro gavo tik 1500 Eur už du vaikus. Už darželius, mokyklas, muzikos mokyklą, maitinimus, šokių būrelį moka ji. Kiekvienam vaikui reikia 500 Eur. Pusę sumos turėtų skirti tėvas. Iš vyro gauna po 300 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovas gali mokėti po 800 Lt. Jo pajamos nestabilios. Uždirbdavo tarp 5000-7000 Lt. Jos pajamos nuo 2014 m. birželio iki 2014 m. spalio mėn. išliko maždaug tokios pačios. Ieškovo nurodytos išlaidos – dviračio pirkimas yra netiesa. Pirkimui pinigai buvo taupomi kelis metus taupyklėje įmetant po kelis litus. Saksofono pirkimą finansavo su vyru per pusę. Pateikti ieškovo čekiai tų datų, kai vaikai buvo su ja. Ji neprisideda prie būsto paskolos dengimo, ten negyvena. Ji prisidėjo iki 2014-03-01, kol ten gyveno. Pas vaikus sveikatos problemų nėra atsiradę.

Atsakovės atstovė adv. B. Rutkauskienė prašė ieškinį iš dalies atmesti. Nesutinka dėl reikalavimų porinių ir neporinių savaičių nustatymu, kai vaikai gyvena ar su motina, ar su tėvu. Nesutinka dėl vaiko grąžinimo laiko, t.y. 21 val. Vaikai 21 val. eina miegoti. Visiškai nesutinka su reikalavimu dėl L. D. grąžinimo į ankstesnę mokyklą. Toks prašymas neįgyvendinamas ir pažeidžia vaiko interesus. Nurodė, kad ginčas tarp dviejų suaugusių žmonių, kurie pamiršo vaikus. Ieškovas stengiasi išspręsti klausimus su motina, tačiau nežiūri kas geriau vaikams. Vaikui užbaigus lenkišką gimnaziją, atsivers didesnės galimybės studijuoti. Mokyklos pakeitimas nepadarė nieko blogo vaikui. Motina kaip tik stengėsi vaiko labui. Teismas neturėtų spręsti klausimo dėl vaiko perkėlimo atgal. Klausimas ar ta mokykla vaiką priims, gal jau vietos nėra. Tenkinus tokį reikalavimą, būtų pažeidžiamos vaikų teisės. Mama pasielgė teisėtai. Didesnės pareigos atitenka tam iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena. Tarp šalių sutarimo nėra. Tenkinus ieškinį ir vaiką išregistravus iš mokyklos, tėvai kaip matyti nesutaria, todėl vaikas lieka gatvėje. Pas mamą griežtesnis rėžimas. Ieškovas dirbdamas tokį darbą neturi galimybės dienos metu vaikų parvežti ir nuvežti į užsiėmimus. Vaikai turi turėti stabilią aplinką, kad paruoštų pamokas ir laiku nueitų miegoti. Pats tėvas pasakė, kad pasiimdamas vaikus trims dienoms juo palieka pas savo seserį, su seneliais. Bendravimo tvarka nustatytina prašoma priešieškiniu. Vaikams yra specialūs poreikiai. Lukrecija serga rimtomis dviem ligomis. Vaikui nuo 2012 m. kartojasi galvos skausmai. Neurologas nustatė, kad yra SDA liga, t.y. nerimo sutrikimas. Tokiam vaikui turi būti ypatingai stabilus gyvenimo ritmas. Šiuo atveju kiekvieną savaitę kraustytis labai sudėtinga. Berniukas taip pat turi sveikatos sutrikimu, dieninę ir naktinę enurezę, širdies ritmo sutrikimą. Vaikas negali užsiimti tiek pat guvios veiklos, sunkesniais fiziniais pratimais, nes jo širdis nėra visiškai sveika. Berniukui sveikatos problemos diagnozuotos po šalių santuokos nutraukimo. Lukrecijos taip pat. Mano, kad išlaikymo dydis nustatytas šalims nutraukiant santuoką – 300 Lt, neatitinka jokių protingumo, sąžiningumo ir kt. kriterijų. Tik mama apmoka už papildomus užsiėmimus šokiuose, muzikos mokykloje, konkursus, ekskursijas. Berniukas kasdien valgo mokykloje pusryčius ir pietus. Vien tik įmokos mokykloje yra pakankamai didelės. Pagal LAT praktiką iš kiekvieno tėvo priteisiam po 150 Eur. Tėvų pajamos yra didesnės ir jie gali skirti daugiau vaikų išlaikymui, t.y. 500 Eur, iš kiekvieno po 250 Eur. Atsakovei santuokos nutraukimo metu atiteko mažesnė turto dalis, nes ieškovas pats prisiėmė paskolos grąžinimo prievolę. Jam atiteko 78/100 buto. Atsakovė neteko galimybės tam bute gyventi, todėl turi nuomotis. Dviratukui pinigai buvo sutaupyti abiejų tėvų. Saksofoną taip pat pirko abu tėvai.

Nepilnametis L. D. nurodė, kad jam aštuoni su puse metų. Jis lankė lietuvišką mokyklą, ten jam sekėsi gerai, ir mokslai sekėsi gerai. Ten turėjo draugų, su jais iki šiol bendrauja. Toje mokykloje buvo konfliktų. Ten patiko mokytis. Mokyklą pakeitė savo noru. Sakė, kad pats nori į kitą mokyklą. Norėjo mokytis su darželio draugais. Jis gali ir lenkiškai ir lietuviškai mokytis. Dabar mokslai sekasi gerai. Ir ten, ir ten gerai sekėsi mokslais. Labiau norėtų grįžti į lietuvišką mokyklą. Pasiilgo. Tikrai galvoja, kad lietuviškoje jam geriau. Truputį geriau jam sekasi mokytis lietuviškai. Rašyti lengviau. Su tėvais santykiai geri. Su mama praleidžia 4 ir 8, o su tėčiu 6 ir 3. Pas tėtį būna jo namuose. Po mokyklos nuveža pas pusbrolį. Paskui tėtis jį paima ir sesę ir eina namo. Prie interneto gali tik su žaidimais šeštadienį ir sekmadienį. Tėtis leidžia irgi tik šeštadienį ir sekmadienį po vieną valandą. Tvarkos buvimo su tėvais keisti nenori, gerai kaip dabar, priprato. Tėtis su juo kalbėjo dėl lietuviškos mokyklos. Klausė ar nori ten eiti. Tėtis sakė, kad ten geriau buvo, tačiau jis atsakė, kad nežinau.

Nepilnametė L. D. nurodė, kad pas tėtį būna arba 3, arba 6 dienas. O pas mamą 8 arba 4. Jai taip gerai. Pas mamą nori dažniau. Pas ją viskas labai gerai, geri žaisliukai, mama vaikšto su jais į parodas, muziejus, kiną, į Vingio parką. Parke buvo du kartus, į kiną ėjo vieną kartą. Su tėčiu irgi ėjo į kiną vieną kartą. Pas tėtį jai viskas gerai. Su broliu truputį pasipyksta. Norėtų būti su broliu. Negirdėjo, kad tėtis kalbėtų su broliu dėl mokyklos, su ja taip pat nekalbėjo dėl mokyklos. Mama kalba dėl mokyklos. Lukas pasakė, kad į J. P.. Jos neklausė į kokią mokyklą nori.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų išsakytą nuomonę reikėtų teismui palikti tas tris dienas per savaitę kaip dabar yra. Šalys iš esmės dėl visų kitų punktų sutarė. Vaikas gerai taip, kaip yra dabar. Tėvas vaikais rūpinasi gerai, nėra informacijos, kad vaikų teisės pažeidžiamos. Dėl išlaikymo padidinimo Skyrius sutinka, atsižvelgiant į LAT teismo praktiką. Klausimą dėl mokyklos palieka spręsti teismo nuožiūra. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina ir jai tenka didesnė atsakomybę, ji turi pirmumo teisę spręsti dėl mokymosi įstaigos. Mano, kad reikalavimas turėtų būti atmestas. Motina, su kuria daugiau gyvena vaikai, patiria ir daugiau išlaidų. Dėl mokyklos vaiko teisės nėra pažeidžiamos, jis lanko mokyklą. Jei vaikas nelankytų mokyklos, tada būtų pažeidžiamos. Vaikas jau metus mokosi toje mokykloje. Nėra draudimo motinai pakeisti vaiko mokyklą.

Vilniaus Žemynos progimnazijos ir Vilniaus J. P. II progimnazijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl bylai išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant(CPK 247str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Kiekvienu atveju, pareikšdamas ieškinį, ieškovas pats savarankiškai pasirenka ieškinio pagrindą ir suformuluoja reikalavimą. Teismo pareiga pareikštą reikalavimą išnagrinėti, laikantis ieškinyje nustatytų ribų, t. y. pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus patikrinti jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktą. Jeigu ieškovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą, teismas atmeta ieškinį (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuriuo vadovaujantis išvada apie faktą gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikra abejonė, tačiau įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Visais atvejais išlieka šalies pareiga įrodyti tą privalomą visetą bei įrodymų ryšį su byla (CPK 178, 180 str. str.). Dėl įrodymų vertinimo taisyklės konkrečioje byloje yra pasisakęs kasacinės instancijos teismas ir nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai ir t.t.A. T. praktikoje yra nusistovėję įrodymų pakankamumo ir faktų įrodytinumo kriterijai (A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. prieš Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės įmonės „Knyga" Raseinių filialą; bylos Nr. 3K-3-260/2001, A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. prieš T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. D. ir atsakovė A. O. turi nepilnamečius vaikus L. D., gim. 2006-12-27, ir L. D., gim. 2008‑10‑22.

2014-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-22820-726/2014 buvo panaikintas 2005-07-30 Šv. Dvasios parapijoje sudarytos bažnytinės santuokos tarp A. O. (Dobrovolskos) ir A. D., registruotos 2005-08-02 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 2265, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2014‑05‑14 jų pateikta patikslinta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Sutartimi vaikų L. D. gim. 2006-12-27, ir L. D. gim. 2008-10-22, gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina A. O. (Sutarties 2.1. punktas). Taip pat susitarė, kad L. D. ir L. D. pas motiną A. O. gyvens keturias dienas per savaitę, o pas tėvą A. D. gyvens tris dienas per savaitę; vaikai bus auklėjami bendru tėvų sutarimu, prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į vaikų interesus.Nei vienas iš tėvų neturi teisė kliudyti bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Sutarties 2.2. punktas). Atsižvelgiant į tai, kad abu vaikai tris dienas per savaitę gyvens su tėvu (2.2. p.) ir tuo laikotarpiu bus pilnai išlaikomi tėvo, šalių susitarimu, A. D. nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės įsipareigojo išlaikyti skirdamas kiekvienam vaikui po 300 Lt į mėnesį (Sutarties 2.5. punktas).

2014-08-11 ieškovas A. D. pateikė prašymą Vilniaus Žemynos progimnazijai nurodydamas, jog nesutinka su sūnaus L. D. pervedimu iš Vilniaus Žemynos progimnazijos į Vilniaus J. P. II progimnaziją ar kitą ugdymo įstaigą ir paprašė neišbraukti sūnaus iš Vilniaus Žemynos progimnazijos mokinių sąrašo bei neišduoti L. D. motinai ar kitiems asmenims dokumentų, sutiekiančių teisę tai padaryti. Tą pačią dieną, t.y. 2014-08-11, ieškovas kreipėsi ir į Vilniaus J. P. II progimnaziją, prašydamas neįtraukti L. D. į Vilniaus J. P. II progimnazijos mokinių sąrašą, o jeigu tai jau padaryta, paprašė skubiai imtis veiksmų, kad L. D. būtų išbrauktas iš progimnazijos mokinių sąrašo. Vilniaus J. P. II progimnazija atsakyme į ieškovo A. D. 2014-08-11 prašymą nurodė, kad 2014-08-07 buvo priimtas mamos A. O. prašymas priimti sūnų L. D., gim. 2006-12-27, į Vilniaus J. P. II progimnazijos 2b klasę, taip pat pranešė, kad yra gauta iš Vilniaus Žemynos progimnazijos L. D. asmens bylos patvirtinta kopija.

Vilniaus Žemynos progimnazijos psichologė I. P. savo paaiškinime nurodė, kad 2014 m. pavasarį L. D. buvo teikiamos psichologo konsultacijos Vilniaus Žemynos progimnazijoje, nes kreipėsi berniuko mama dėl vaiko patiriamų sunkumų mokykloje. Pažymėjo, kad berniukui buvo skirtos kelios konsultacijos siekiant išsiaiškinti sunkumų priežastį. Konsultacijos buvo suteiktos ir abiem tėvams, kurių metu aptarti vaiko patiriami sunkumai, susiję su nerimu ir įtampa. Rekomenduota tęsti berniukui ir tėvams konsultacijas, esant skyrybų situacijai, stengtis išlaikyti kiek įmanoma įprastinę Luko gyvenimo struktūrą, aplinką, ryšius su pažįstamais žmonėmis. Patarė vengti didelių pokyčių, jei jie neturi svarbios, pagrįstos priežasties.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-08-29 atsakyme ieškovui Nr. A732-5812/14(2.13.2.8-AD15) nurodė, kad Vilniaus Žemynos progimnazijai 2014-08-18 Skyrius raštu paaiškino, jog, atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-13 sprendimu patvirtintos A. D. ir A. D. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 2.1 punktą, kuriame susitariama, kad nepilnamečio L. D., gim. 2006-12-27, gyvenamoji vieta nustatoma su motina, mano, kad sprendimą, kurioje įstaigoje mokysis vaikas, priima vaiko motina A. O..

2014-08-29 ieškovas A. D. išsiuntė elektroniniu paštu atsakovei A. O. laišką informuodamas, kad kreipėsi į teismą dėl Luko mokyklos nustatymo ir paprašė vaiką nuo rugsėjo 1 d. vesti į Žemynos progimnaziją, siekiant išvengti bereikalingo vaiko kilnojimo iš vienos mokyklos į kitą, kol teismas išspręs ginčą iš esmės. Taip pat pasiūlė susitikti ir bandyti išspręsti ginčą taikiai.

Ieškovas 2014-09-08 skundu dėl kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių prašydamas įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus bei nustatyti, ar skyrius, teikdamas savo nuomonę, kurios pagrindu L. D. buvo išbrauktas iš Vilniaus Žemynos progimnazijos mokinių sąrašų, neperžengė savo įgaliojimų (kompetencijos) ribų.

Vilniaus B. D. dešimtmetės muzikos mokyklos 2014-09-01 pažymos patvirtina, kad L. D. ir L. D. lanko šios mokyklos užsiėmimus. Vilniaus lopšelis-darželis „Raktelis“ 2014-09-04 pažyma Nr. SD-33 patvirtino, jog L. D. lanko šio darželio priešmokyklinio amžiaus grupę „Lašiukai“. Pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad L. D. ir L. D. yra meno kolektyvo, dainų ir šokio ansamblio „Wilenka“ dalyviai bei šį būrelį lanko nuo 2012 metų. L. D. taip pat lanko Vilniaus miesto sporto centro trenerės I. J. plaukimo grupę (mokestis 30 Lt/mėn.).

Atsakovė A. O. nuomojasi dviejų kambarių butą, esantį Vilniaus r. sav., Raudondvario k., Liepų al. 13-1, už 1200 Lt per mėnesį, plius komunaliniai mokesčiai (pagal pateiktus paskaičiavimus apie 200-400 Lt per mėnesį).

Ieškovas A. D. byloje (prie atsiliepimo į priešieškinį) pateikė savo pajamų apskaitos lentelę, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-06-09 iki 2014-10-27 ieškovas gavo 2418 Lt pajamų. Pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą nurodytu laikotarpiu jo pajamos, atskaičius mokesčius sudarė 18572,87 Lt, t.y. 3714,57 Lt per mėnesį. Ieškovas moka būsto paskolos įmokas, kas sudaro apie 330 Eur per mėnesį. Apmoka buto komunalines paslaugas: už dujas apie 165 Lt per mėnesį, už elektrą apie 74 Lt per mėnesį, 2014-02-13 sumokėjo 142,20 Lt vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, taip pat turi 50-80 Lt per mėnesį mobilaus telefoninio ryšio išlaidų, 115-130 Lt telekomunikacijų paslaugų išlaidų (TEO LT), moka įmokas Lietuvos advokatūrai (už 2014 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. sumokėjo 210 Lt). Pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas vykdo sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių punktą dėl išlaikymo vaikams ir kiekvieną mėnesį į atsakovės banko sąskaitą pervesdavo 600 Lt sumą. 2014-09-07 mokėjimo nurodymu Nr. 09071219 ieškovas pervedė atsakovei 970 Lt, nurodydamas, kad lėšos skirtos nupirkti saksofoną L. D..

Įrodinėdamas patiriamas išlaidas, kai vaikai būna su juo, ieškovas pateikė kvitų kopijas (prie atsiliepimo į priešieškinį 2014-11-13 DOK-13782, 35-44 puslapiai).

Atsakovė taip pat pateikė kvitų kopijas dėl išlaidų vaikų išlaikymui (prie atsiliepimo į patikslintą ieškinį 2015-03-03 DOK-2969, 1-32 puslapiai).

Atsakovė A. O. pateikė mokėjimo nurodymus iš elektroninės bankininkystės, kad 2014-10-25 sumokėjo 178,88 Lt, 2014-11-13 – 193,20 Lt, 2014-12-15 – 164,56 Lt, 2015-01-14 – 45,59 Eur už L. D. darželį „Raktelis“, grupė „Lašiukai“; 2014-10-25 sumokėjo 300 Lt už L. D. pirmą pusmetį B. D. muzikos mokyklos estrados saksofono 2 klasėje; 2014‑10‑06 pervedė 50 Lt, 2014-12-05 pervedė 87,50 Lt už L. D. papildomą mokymą.

Ieškovas 2015-03-06 byloje pateikė papildomus įrodymus (2015-03-06 DOK-3152), nurodydamas, jog kartu su atsiliepimu į atsakovės patikslintą priešieškinį pateikė didžiąją dalį įrodymų, pagrindžiančių jo turimas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nebuvo pateikęs dokumentų, pagrindžiančių jo turimas išlaidas kurui (lentelės 8 p.), maistui bei higienos reikmenims (lentelės 9 p.), bei mokamų mokesčių bendrijai (lentelės 2 p.). Nurodė, kad iš šių įrodymų matyti ieškovo išlaidos 2014 lapkričio - 2015 vasario mėnesiais (imtinai) pasiskirstė sekančiai:

MėnesisIšlaidos maistui bei buitinėms prekėms, LTL (EUR)Išlaidos kurui, LTL (EUR)2014lapkritis779,1 (225,64)532,1 (154,11)2014gruodis776,2 (224,80)687,66 (199,16)2015sausis738,24 (213,81)425,56 (123,25)2015vasaris976,97 (282,95)577,86 (167,36)

Ieškovas apžymėjo, kad pateikta lentelė rodo, jog vidutiniškai per mėnesį ieškovas kurui išleidžia 160,97 Eur, o maistui ir higienos reikmėms - 231,58 Eur. Pažymėjo, kad didelė šių išlaidų dalis tenka vaikams, nes vaikai su ieškovu gyvena tris dienas per savaitę, t.y. beveik tiek pat laiko, kaip ir su atsakove. Be šių išlaidų ieškovas papildomai pateikė teismui kvitus, kuriais jis grindžia kitas su vaikų išlaikymu susijusias išlaidas, ieškovo turėtas 2014 gruodžio - 2015 vasario mėnesiais (imtinai):

DataIšlaidų pobūdisSuma, LTL (EUR)2014.12mėn.Žaislai vaikams160,94(46,61)2014.12.13V. L.13,71(3,97)2014.12.15K. L.36,99(10,71)2014.12.22Vitaminaivaikams47,72(13,82)2015.01.11D. L. irLukrecijosdraugėsGabrielosgimtadieniui58,49(16,94)2015.01.16D. L.58,70(17,00)2015.01.17Žieminės kelnės L.68,99(19,98)2015.01.17Žieminės kelnės L.104,69(30,32)2015.02.14Vaikų kirpimas72,51(21,00)

Dėl vaiko mokymosi vietos pakeitimo,nustatymo ir kt.klausimų

Šeimos teisinių santykių specifika ir Šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus (CK XIX skyrius). Pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismo aktyvus vaidmuo civiliniame procese yra itin reikšmingas bylose, susijusiose su vaikų teisėmis ir interesais. Šie civilinio proceso ypatumai lemia ir kai kurių kitų civilinio proceso principų taikymą: rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis), o taip pat įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Skirtingai nei taikant šiuos principus bylose, kuriose nėra viešo intereso, šeimos bylose teismas pats sprendžia kiek ir kokių įrodymų reikia byloje priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tiria ir vertina ne vien tik šalių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pats sprendžia dėl byloje teisiškai reikšmingų faktų bei rinktinų įrodymų, be to, gali priimti tokį sprendimą, kokio nei viena iš šalių neprašo, pakeisti reikalavimo pagrindą. Nors šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau objektyviai neesant galimybių įrodyti tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas visas abejones turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti vaiko teises ir interesus apsaugantį teismo sprendimą. CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinis lygiateisiškumas šiose kategorijos bylose labiausiai pasireiškia lygiomis galimybėmis naudotis procesinėmis teisėmis (pateikti įrodymus, reikšti prašymus ir kt.).

CK 1.2, 1.5 straipsniuose įtvirtinti teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Teismas CK normas privalo aiškinti ir taikyti, remdamasis šiais civilinės teisės principais. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, susiklosčiusiomis tradicijomis, moralės normomis. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Negalima teikti privilegijų tėvui (motinai) dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis).

Teisės aktai neapibrėžia vaiko auklėjimo sąvokos, tačiau auklėjimas gali būti suprantamas kaip nuolatinis ir kryptingas poveikis vaiko sąmonei, siekiant kuo geriau parengti jį savarankiškai gyventi visuomenėje. LR CK nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (LR CK 3.165 str. 3 d.).

Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama ik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Seimas 1995m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. J. T. vaiko teisių konvenciją. Ratifikuota konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, reglamentuojančiais klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Konvencijos 12 straipsnis įpareigoja teismą ir kitas institucijas, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Nepilnametis vaikas turi teisę dalyvauti sprendžiant bet kokį su juo susijusį klausimą. Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisinio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. J. T. Vaikų teisių komitetas 1997 metų Instrukcijoje dėl ataskaitų apie žmogaus teises pažymėjo, kad Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nustatyta vaiko teisė būti išklausytam gali būti įgyvendinama įvairiais būdais tiesiogiai, per atstovus ar kitus tam tinkamus asmenis bei nurodė, kad visi šie būdai yra galimos alternatyvos, kiekvienas iš jų nustatytas tam, kad suteiktų vaikui geriausias galimybes išreikšti savo nuomonę laisvai ir informatyviai. Šios nuostatos taip pat įtvirtintos ir nacionalinėje teisėje - teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis).

Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodyta pagrindinė asmeninių tėvų teisių ir pareigų kryptis - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. CK 3.165 str. 1 d. imperatyviai reglamentuota, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus.

Ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. J. T. vaiko teisių apsaugos konvencijoje, taip pat CK 3.177 str. teismai ir kitos institucijos įpareigojami, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Lietuvos A. T. 2008-01-28 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-49/2008) nurodė, jog būtina vadovautis nusistovėjusia ir gana aiškiai suformuota teismų praktika, pagal kurią, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi tik vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (E. Ž. T. T. 2006-01-12 sprendimas byloje Michailova v. Bulgarija). Išvadų dėl geresnio gerbūvio, geresnių sąlygų auginti ir prižiūrėti vaiką nepakanka keisti vaikui gyvenant su tėvu/motina jau nusistovėjusią jo šeimos aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą.

Teismas mato,kad šio ginčo atveju aiškinantis ir nustatant kur turi mokytis ginčo šalių vaikas,turi būti taikoma analogija su teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,kas susiję su vaiko norais,jo tiesių prioritetais ir interesais.

Reali situacija ginčo atveju buvo teismo matymu tokia,kad atsakovė ir ieškovas dar iki santuokos nutraukimo buvo sutarę,kad jų sūnus lankys „lietuvišką“ mokyklą prieš tai lankydamas „lenkišką“ darželį.Tokiu būdu šalys savaip sprendė tautybės ir kalbos prioriteto klausimus ir tokiu būdu išvengė ginčo.Sudarant santuokos nutraukimo sutartį šalys buvo labai demokratiškos ir konstruktyvios vienas kito atžvilgiu.Tačiau atsakovė,sūnui jau lankant Vilniaus Žemynos progimnaziją,buvus šalių susitarimui su vaikų tėvu,savavališkai,be savo sūnaus tėvo įspėjimo,nesilaikant buvusios faktinės tvarkos(kadangi faktiškai vaikas jau baigė mokyklos pirmą klasę,jo mokymosi sąlygos buvo nusistovėjusios) ir pačių tėvų sutartų taisyklių,nepaisant įsiteisėjusios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punkto sąlygų,kurios buvo jų abiejų numatytos ir sudarytos raštu(laikas pamąstyti ir pakeisti sąlygas buvo pakankamas-sutartis patvirtinta 2014-06-13),pervedė sūnų į Vilniaus J. P. II progimnaziją net ir po to,kai tam aktyviai prieštaravo jos vaiko tėvas,t.y.kai ji apie tai buvo informuota.

Atsakovė argumentuoja,kad nebūtų to padariusi,jeigu VTAS Vilniaus skyriaus darbuotoja būtų jai nurodžiusi,kad ji to daryti negalinti.Teismas tokius atsakovės argumentus vertina kritiškai,nes objektyvių duomenų nėra,kad darbuotoja,kuri aiškino buvusią situaciją gali nustatyti kaip turi elgtis šiuo konkrečiu atveju atsakovė ir aiškinti sutuoktinių santuokos nutraukimo sutartį,ir turi tokią kompetenciją ir teisę.Teismui nežinoma,kokią informaciją apie situaciją atsakovė pateikė VTAS darbuotojai.Šiuo atveju rašytinų įrodymų nėra,o žodinių paaiškinimų patvirtinti atsakovė neteikė.

Atsakovė argumentuoja,kad sūnus turėjo bendravimo problemų mokykloje,todėl pakeisti mokymosi vietą buvo būtina.

Išanalizavęs mokyklos psichologės paaiškinimą teismas mato,kad vaikui kilo psichologinės problemos ne dėl mokymosi įstaigos ir joje besimokančių vaikų elgesio,o dėl tuo metu vykusių tėvų skyrybų proceso,kuris atsiliepė jo psichologinei būsenai.Psichologė rekomendavo tėvams nedaryti staigių pokyčių vaiko gyvenime.Atsakovė padarė priešingai ir teismui yra akivaizdu,kad šie pokyčiai vaikui juntami ir šiandien.

Teisme šalių sūnus vienareikšmiškai pasakė,kad jei yra galimybė jis nori eiti mokytis į buvusią mokyklą,nes jis ilgisi draugų,jam ten sekėsi geriau mokytis.Jis paaiškino,kad bendraus ir su dabartinės mokyklos draugais.

Iš pateiktų teismui šalių įrodymų ir įrodinėjimo priemonių,kuriomis šalys siekia patenkinti savo reikalavimus,teismas mato,kad šalių santykiai po santuokos nutraukimo ypač pablogėjo dėl to,kad atsakovė pakeitė sūnaus mokymosi vietą ir ieškovas dėl to kreipėsi į teismą,ko pasekoje netinkami pokalbiai savo turiniu ir forma vyko net vaikų akivaizdoje(pokalbio įrašas išklausytas teisme tai patvirtina).Pagal šalių bendravimo formą ir turinį teismas mato,kad jų santykiai ir šiuo metu nėra geri.

Atsakovė taip pat argumentuoja,kad mokslai lenkų kalba leis jos sūnui ateityje įgyti geresnį išsilavinimą Lenkijoje.Teismas kritiškai vertina tokius argumentus,nes realiai nėra tam patvirtinimui ir įrodymų,ir prielaidų,o hipotetinės prielaidos,kai motina nusprendžia vaiko ateitį už jį patį, negali būti objektyviu įrodymu ar tikimybine prielaida pagrindžiančia atsakovės veiksmus.

Todėl teismas mato,kad jeigu bus palikta esama situacija,tai pirma,nebus atsižvelgiama į vaiko nuomonę,kas savo ruožtu pažeidžia jo interesus ir prioritetus,kai buvusi mokymosi vieta atitiko visus reikiamus kriterijus tinkamai mokytis ir vystytis vaikui.Antra,atsakovės nepaisymas buvusio susitarimo,kai šioje byloje pati atsakovė sutinka su tuo,kad „visi klausimai, susiję su L. D. ir L. D. mokymosi/ugdymo įstaigos parinkimu, pakeitimu ir pan. sprendžiami tik A. D. ir A. O. bendru sutarimu“ ir tuo pačiu jos pačios šios nuostatos nepaisymas suteikia atsakovei nepagrįstą privilegiją ir iškreipia abiejų tėvų lygias teises ir pareigas(CK 3.156 str. 1 d.).Atsakovė tokiu atveju bet kada gali pasielgti savo ruožtu ir nuožiūra neatsižvelgiant į nusistovėjusią situaciją,vaiko nuomonę ir tėvo sutikimą,vien tik aiškindama,kad ateityje vaikas mokydamasis lenkų ar dar kitoje jos parinktoje mokykloje įgaus geresnį išsilavinimą.Tai buvo padaryta,kai ginčo šalių vaiko mokymosi vieta jau buvo nusistovėjusi,vaikas turėjo įgijęs draugų,jam sekėsi mokslai,ką įrodo pateikta L. D. mokymosi asmens byla,kur vaiko mokslo pasiekimai ir bendras ugdymas įvertinti aukštesniais vertinimais.

Trečia,atsakovės argumentas,kad vaikas jau mokosi ir vėl bus keičiama vaiko aplinka,teismo nuomone negali būti svarbesnis už faktą,kad situaciją sukėlė pati atsakovė,nes esant tokio pobūdžio ginčui tik teisminio nagrinėjimo metu galima objektyviai įvertinti faktinę situaciją ir ją išanalizuoti ne tik pagal tėvų asmeninį interesą byloje,bet ir pagal vaiko nuomonę ir interesus,kai jis gali ir pasakyti savo nuomonę ir įvertinti mokymąsi ir jo perspektyvas jau praėjus pakankamai laiko kitoje mokslo įstaigoje.Teismas mato,kad šalių sūnus turi visas galimybes grįžti į pirmą savo mokymosi įstaigą ir ten tęsti mokslus nuo naujų mokslo metų.Teismas nesutinka su ieškovo reikalavimu,kad jų sūnus būtų pervestas į bet kokią kitą lietuvišką mokymo įstaigą,nes tokiu atveju tai būtų ginčas dėl principo kokia kalba turi mokytis vaikas,kas nėra šios bylos ginčo esmė.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą,kad L. D. pervedimas iš Vilniaus Žemynos progimnazijos į Vilniaus J. P. II progimnaziją buvo neteisėtas.Atsakovė įpareigojama per 10 dienų po 2014-2015 mokslo metų pabaigimo dienos pervesti (grąžinti) L. D. iš Vilniaus J. P. II progimnazijos į Vilniaus Žemynos progimnaziją,nes tai būtų teisinga ir protinga vaiko atžvilgiu(CK 1.5 str.).

Šalys sutinka,kad visi klausimai, susiję su L. D. ir L. D. mokymosi/ugdymo įstaigos parinkimu, pakeitimu ir pan. sprendžiami tik A. D. ir A. O. bendru sutarimu.Tokia sąlyga buvo numatyta ir santuokos nutraukimo sutartyje,tačiau ne taip tiksliai,kaip prašo ieškovas ir atsakovė sutinka.Atsakovė prašo papildyti sąlyga ir teismas sutinka su jos papildymu,nes jis yra protingas ir atitinka vaikų interesus.

Todėl tenkina ieškovo ir atsakovės prašymus ir nustato,kad visi klausimai, susiję su L. D. ir L. D. mokymosi/ugdymo įstaigos parinkimu, pakeitimu ir pan.,taip pat vaikų lankomų papildomų užsiėmimų lankymu, su planinio gydymo įstaigų/gydytojų parinkimu,sprendžiami tėvu susitarimu, išskyrus atvejus, kada gydymo procedūra yra būtina nedelsiant – tokiu atveju gydymo klausimą sprendžia tas iš tėvų, su kuriuo vaikas yra tuo metu.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Atsakovė su priešieškiniu prašo sumažinti tėvo ir jų vaikų bendravimo tvarką iki dviejų kartų per mėnesį.Ieškovas prašo padidinti jo bendravimą su vaikais,nustatant,kad metų neporinėmis savaitėmis abu vaikai gyvena A. D. gyvenamosios vietos adresu (t.y. su A. D.), o metų porinėmis savaitėmis abu vaikai gyvena A. O. gyvenamosios vietos adresu.

Abidvi šalys teismo nuomone pasirinko kraštutines pozicijas vienas kito atžvilgiu.Tai rodo,kad šalys,praėjus labai trumpam laikui po santuokos nutraukimo ir sutarties sudarymo,bei jos vykdymo,siekia pakeisti kažkiek nusistovėjusią bendravimo tvarką.Atsakovė kardinaliai sumažina iki minimumo vaikų bendravimo tvarką su tėvu,nors turi matyti,kas teismui buvo matoma teisminio nagrinėjimo metu,kad vaikai yra patenkinti esama bendravimo tvarka.

Atsakovė argumentuoja,kad vaikai grįžta iš tėvo išsibalansavę,kad jų gyvenimo režimas pas tėvą skiriasi nuo jos namuose esamo režimo ir drausmės(ji griežčiau auklėja ir daugiau reikalauja negu tėvas),kad pas tėvą vaikai gali gauti neigiamos įtakos su interneto pagalba ir ji galinti geriau pasirūpinti vaikais dėl savo darbo pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutinka su VTAS atsiliepimu,kad vaikai pas tėvą turi nuvykti tik pasisvečiuoti. Tokia pozicija teismui yra nesuprantama ir vertintina kritiškai. Priešingai,turi būti kuo daugiau ir dažniau bendraujama su vaikais.

Iš pateiktų byloje įrodymų teismas neturi pagrindo padaryti išvadai,kad atsakovė įrodė aukščiau išdėstytus argumentus.Ieškovas iš esmės net neįrodinėjo,kad maksimalus bendravimas būtų dar tinkamesnis už esamą ir geriau atitiktų vaikų interesus.Šalių dukra teisme pasakė,kad jai norėtųsi daugiau būti su mama.Į tai ieškovui reikėtų atsižvelgti.Teismas nemato jokių kiekvieno iš tėvų akivaizdžių auklėjimo trūkumų ir veiksmų,kurie būtų nukreipti prieš savo vaikų interesus ar blogai įtakotų jų asmenybes.Abudu tėvai nustatė iki santuokos nutraukimo bendravimo tvarką.Ši bendravimo tvarka tenkina vaikus.Ji yra beveik maksimali.Todėl šiuo metu pagal esamas faktines aplinkybes teismas neturi pagrindo keisti esamą sutartą bendravimo tvarką.

Šalys prašo nustatyti bendravimo tvarką atostogų,švenčių ir poilsio dienomis.

Ieškovas A. D. prašo nustatyti, kad iš anksto suderinus laikotarpį su A. O., A. D. turi teisę pusę dukros ir sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleisti kartu su dukra ir sūnumi, poriniais ir neporiniais metais.Su šiuo reikalavimu atsakovė sutinka, tačiau mano, kad jį yra tikslinga patikslinti, nustatant, kad A. D. pusę dukros ir sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleidžia su kartu su dukra ir sūnumi, poriniais metais pirmąją atostogų pusę, neporiniais metais – antrąją atostogų pusę.

Toks patikslinimas yra objektyvus ir kompromisinis variantas neteikiant vienai kuriai šaliai privilegijos,todėl jis tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvas nori praleisti su vaikais švenčių dienas juos pasiimdamas ir atveždamas sekančią dieną,o mama nori,kad vienus metus vieną dieną vaikai būtų su tėvu,o kitais metais su motina,tai teisingiau nustatyti atsakovės prašomą tėvo bendravimo tvarką su vaikais,nes šiuo atveju tai būtų objektyvus ir kompromisinis variantas neteikiant vienai kuriai šaliai privilegijos,kai tėvas prašo kiekvienais metais paimti vaikus su savim,kai tuo tarpu mama lieka viena:

Kalėdų dienomis, gruodžio 25 d. A. D. 9 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., poriniais metais.Kalėdų dienomis, gruodžio 26 d. A. D. 9 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., neporiniais metais.Velykų sekmadienį, sekmadienio 9 val. A. D. pasiima abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., poriniais metais.Velykų pirmadienį, pirmadienio 9 val. A. D. pasiima abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki pirmadienio 20 val., neporiniais metais.

Tarp šalių nėra ginčo dėl reikalavimo, kuriuo nustatoma, kad Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – vasario 16 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11 d., K. M. karūnavimo dieną – liepos 6 d. A. D. turi teisę nuo 09 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti tą pačią dieną iki 20 val., poriniais metais,todėl jis nustatytinas.

Atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu gimimo dienomis ir rugsėjo 1 d.paimti vaikus ir gražinti 21 valandą,nes vaikai eina miegoti tuo metu.Taip pat ji prašo,kad bendravimas būtų ne kiekvienais metais.Su tokia pozicija teismas sutinka,nes tai nesuteikia vienam iš tėvų privelegijos,bet atsižvelgia ir švenčių pobūdį..Ieškovas argumentuoja,kad paėmimo ir gražinimo laikas yra per mažas,kad pabendrauti ir laiku įvykdyti įsipareigojimus.Su tokiais ieškovo argumentais teismas turi pagrindą sutikti,nes jie yra protingi.Teismas nemano,kad 1 valandos skirtumas pakenks vaikų režimui 3 kartus per metus(vienas kartas tenka atostogoms),tačiau 1 valandos laiko tarpas leis vaikams ir tėvui jaustis komfortiškiau.Todėl nustoma ieškovo siūloma tvarka: gruodžio 27 d., sūnaus L. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., poriniais metais.Spalio 22 d., dukros L. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., poriniais metais. Liepos 15 d., A. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., poriniais ir neporiniais metais.Rugsėjo 1 d. A. D. turi teisę nuo 15 iki 16 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 21 val., poriniais metais.

Teismas mato,kad yra pagrindas sutikti su atsakovės prašymu nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką dėl motinos ir tėvo dienų bendravimo tvarkos(ieškovas tam neprieštaravo): Pirmąjį birželio savaitgalį - įskaitant sekmadienį - Tėvo dieną, abu vaikai praleidžia su tėvu - A. D. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo diena pagal šią tvarką būtų nustatyta.Pirmąjį gegužės savaitgalį - įskaitant sekmadienį - Motinos dieną, abu vaikai praleidžia su motina A. O. nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo diena pagal šią tvarką būtų nustatyta.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.53 str. 3 d. numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo.

Atsakovė priešieškiniu prašo padidinti išlaikymo priteisimą iki 800 Lt(231,70 euro) kiekvienam vaikui.Ieškovas prašo nekeisti esamo dydžio.

Aiškinant bei taikant CK 3.201 straipsnyje numatytas išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo nuostatas, kurios nustato, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.), turi būti atsižvelgta į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose - abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Lietuvos A. T. yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 1000 Lt. Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, šalis turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes; pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu — padidėjimu.

Teisme atsakovė patvirtino,kad iš esmės jos pajamos yra tokios pačios,kaip santuokos nutraukimo metu.Ieškovas neįrodinė,kad jo pajamos objektyviai sumažėjusios.Todėl teismas daro išvadą,kad šalių pajamos liko panašios,kokios buvo santuokos nutraukimo metu.

Teismas paliko buvusią bendravimo su vaikais tvarką,todėl išlaikymo dydis negali būti didinamas tuo aspektu,kad vaikai pas motiną gyvena didžiausią laiko dalį.Iš esmės per 28 dienas vaikai pas tėvą būna 12 dienų,pas motiną 16 dienų.Todėl atsakovės argumentai tuo aspektu dėl išlaikymo padidinimo nėra pagrįsti.

Teismas mato,kad atsakovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą,kurio nuoma ir išlaikymas kainuoja,kas savo ruožtu didina išlaikymo sąnaudas.

Taip pat iš esamų įrodymų matyti,kad šalys sutinka,kad vaikai turi papildomų poreikių,kuriuos patys tėvai sutinka apmokėti.Tai vaikų muzikinis ir fizinis lavinimas.Todėl abudu tėvai turi proporcingai prie to prisidėti.

Atsakovė nurodo pagal savo paskaičiavimus už kiekvieną mėnesį,kad vaikams yra perkama žieminės striukės,kiti rūbai,avalynė,vaikai kas mėnesį kerpami,mokama rinkliava darželiui,gimtadienių dovanoms,perkami vitaminai,vedama pas odontologą ir kitus mokamus gydytojus.Teismas kritiškai tai vertina,nes objektyviai tai neįrodyta,o padaryti atsakovės naudai tikimybinę prielaidą,ir tai paaiškinti protingai ir sąžiningai,kad tai daroma kas mėnesis, negalima.Todėl teismas neturi pagrindo remtis atsakovės pateikta paskaičiavimų lentele.

Tiek ieškovas,tiek atsakovė nurodė savo dideles išlaidas kurui vaikams,tačiau abudu savo nurodomų sumų objektyviai nepagrindė.

Atsakovė nurodo,kad „vien tik vaikų užsiėmimų bei pavalgymo ne namuose išlaidos kas mėnesį bendrai sudaro apie 412 Lt, tuo tarpu tėvas sumoka išlaikymui tik 600 Lt, iš ko seka, kad sumokėjus už vaikų užsiėmimus, vaikų kasdieniniam aprūpinimui nuo tėvo sumokėto išlaikymo lieka po 94 litus vienam vaikui, kas yra nepagrįstai mažai.”Toks atsakovės paaiškinimas logiškai nesuprantamas,nes ji nenurodo savo išlaidų vaikams dalies,o visą išlaikymo sumą atima iš 412 litų.

Ieškovo pateikta išlaidų lentelė dėl maisto neįrodyta kitais objektyviais įrodymais pilna apimtimi,todėl ja teismas neturi pagrindo vadovautis.Ieškovo pateikta išlaidų lentelė su kitais įrodymais dėl daiktų pirkimo vaikams tik patvirtina,kad tėvas ne tik maistu ir būstu pasirūpina savo vaikais,bet ir perka rūbus,vaistus,kitus būtinus daiktus.Tuo pačiu teismas nelaiko,kad būsto paskola,visi nurodomo dydžio mokesčiai už buto išlaikymą visa apimtimi yra susiję su vaikų išlaikymu.

Teismas turi pagrindą sutikti su ieškovu,kad per pusę metų šalių turtinė padėtis nepakito.Tačiau teismas turi pagrindą išvadai,kad buvęs šalių sutartas vaikų išlaikymo dydis tėvui buvo mažesnis už išlaikymo minimumą(150 eurų) vienam vaikui.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į vaikų amžių,jų poreikius ir asmenines fizines savybes(susirgimus ir ligų diagnozes),į tai, jog tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus yra vienodos, į ieškovės nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, į šalių gaunamas pajamas,t.y. turtinę padėtį, į tai, kad ieškovei tenka papildoma finansinė našta dėl būsto nuomos, ir kad vaikai didesnę laiko dalį būna su motina,kad vaikai turi papildomų poreikių(abudu vaikai gauna papildomą muzikinį išsilavinimą,turi ir sveikatos problemų),todėl šalių sutartas 600 litų išlaikymo dydis abiems vaikams pagal jų poreikius ir tėvo galimybę teikti didesnį išlaikymą nėra teisingas ir pagrįstas šiuo metu.Remiantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ieškovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą. Atsakovo argumentai, kad esant panašiai turtinei padėčiai ir panašiai gyvenant pas jį vaikams turi likti buvęs išlaikymo dydis, nelaikytini pagrįstais, kadangi jo pajamos vis dėl to yra didesnės,jis turi įstatyminę pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams tokio dydžio, koks gali būti teikiamas,tačiau kuris nėra šiuo metu net minimalus,nes ši jo pareiga yra prioritetinė kitų pareigų atžvilgiu.Atsakovas gyvena vienas, jokių kitų išlaikytinių neturi.Šiuo metu išlaikymo minimumas yra padidėjęs,taip pat akivaizdu,kad augant vaikams jų poreikiai auga.Tuo pačiu atsakovė neįrodė savo reikalavimo dalies dėl jai tenkančio vaikų išlaikymo dydžio.Todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,teismo paliktą nepakitusią vaikų bendravimo su tėvais tvarką, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo po 150 eurų dydžio išlaikymą vaikams iki vaikų pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Byloje ieškovas už ieškinį sumokėjo 83,99 Eur (290 Lt) žyminį mokestį. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų apie turėtas teisinių paslaugų išlaidas.

Atsakovė pareikšdama priešieškinį sumokėjo 41,85 Eur (144,50 Lt) žyminį mokestį. Atsakovė byloje turėjo 1145 Eur teisinių paslaugų išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies,tenkinant ieškovo ieškinio dalį dėl vaiko mokymosi vietos nustatymo ir iš dalies tenkinant dėl bendravimo tvarkos.Atsakovei buvo atmestas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir iš dalies patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio.

Pagal tai, kaip teismo sprendimu išspręsti ieškovo ieškinio,atsakovės priešieškinio reikalavimai, teismo sprendimą galima pripažinti tenkinant didesne dalimi ieškovo naudai. Tokiu būdu teismas laiko protingu laikyti,kad ieškovo ir atsakovės sumokėtas žyminis mokestis įskaitytinas į bylinėjimosi teismo išlaidas, todėl jos laikomos bylinėjimosi išlaidomis valstybės naudai(CPK 96str.).Iš ieškovo priteisiama atsakovei 1/3 jos patirtų bylinėjimosi išlaidų-381,67 eurai ( CPK 93 str. 1,2,4d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,96,177 str., 185 str., 259-269 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Pripažinti,kad L. D. (gim.2008-10-22) pervedimas iš Vilniaus Žemynos progimnazijos į Vilniaus J. P. II progimnaziją buvo neteisėtas.

Atsakovė A. O.(ak(duomenys neskelbtini) įpareigojama per 10 dienų po 2014-2015 mokslo metų pabaigimo dienos pervesti (grąžinti) L. D. (gim.2008-10-22) iš Vilniaus J. P. II progimnazijos į Vilniaus Žemynos progimnaziją.

Nustatyti,kad visi klausimai, susiję su L. D. ir L. D. mokymosi/ugdymo įstaigos parinkimu, pakeitimu ir pan.,taip pat vaikų lankomų papildomų užsiėmimų lankymu, su planinio gydymo įstaigų/gydytojų parinkimu,sprendžiami tėvu susitarimu, išskyrus atvejus, kada gydymo procedūra yra būtina nedelsiant – tokiu atveju gydymo klausimą sprendžia tas iš tėvų, su kuriuo vaikas yra tuo metu.

Nustatyti,kad iš anksto suderinus laikotarpį su A. O., A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) turi teisę pusę dukros ir sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleisti kartu su dukra ir sūnumi, poriniais metais pirmąją atostogų pusę, neporiniais metais – antrąją atostogų pusę.

Nustatyti,kad Kalėdų dienomis, gruodžio 25 d. A. D. 9 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., poriniais metais.Kalėdų dienomis, gruodžio 26 d. A. D. 9 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., neporiniais metais.Velykų sekmadienį, sekmadienio 9 val. A. D. pasiima abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val., poriniais metais.Velykų pirmadienį, pirmadienio 9 val. A. D. pasiima abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir sugrąžina juos į jų gyvenamąją vietą iki pirmadienio 20 val., neporiniais metais.

Nustatyti,kad kad Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – vasario 16 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11 d., K. M. karūnavimo dieną – liepos 6 d. A. D. turi teisę nuo 09 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti tą pačią dieną iki 20 val., poriniais metais.

Nustatyti,kad gruodžio 27 d., sūnaus L. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., poriniais metais.Spalio 22 d., dukros L. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., poriniais metais. Liepos 15 d., A. D. gimimo dieną, A. D. turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. O. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., poriniais ir neporiniais metais.Rugsėjo 1 d. A. D. turi teisę nuo 15 iki 16 val. pasiimti abu vaikus iš A. O. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 21 val., poriniais metais.

Nustatyti,kad pirmąjį birželio savaitgalį - įskaitant sekmadienį - Tėvo dieną, abu vaikai praleidžia su tėvu - A. D. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo diena pagal šią tvarką būtų nustatyta.Pirmąjį gegužės savaitgalį - įskaitant sekmadienį - Motinos dieną, abu vaikai praleidžia su motina A. O. nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo diena pagal šią tvarką būtų nustatyta.

Pakeisti vaikų išlaikymo, priteisto iš skyrium gyvenančio tėvo A. D. 2014-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-22820-726/2014 dydį ir nustatyti, kad A. D.(a.k(duomenys neskelbtini) moka savo vaikams – L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 150 eur(vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki jų (kiekvieno) pilnametystės, šią sumą pervedant į vaikų motinos A. O. nurodytą sąskaitą ir nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtą pinigų sumą vaikų motina tvarko uzufrukto teisėmis.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Iš ieškovo A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti A. O. (ak(duomenys neskelbtini) 381,67 eur(tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 67ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius