Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant :

1) 2022-05-13 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį. Jam paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. 2022 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, neatliktos (40 valandų) pakeistos į 6,67 MGL, t. y. 333,50 Eur baudą. Bauda nesumokėta.

2) 2023-03-21 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 236 str. 1 d. - 60 MGL, t. y. 3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. 1 ir 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL, t. y. 2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 2 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, kuri 2022 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi (neatliktos 40 valandų) pakeistos į 6,67 MGL, t. y. 333,50 Eur baudą, ir M. L. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 46,67 MGL, t. y. 2 333,50 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų ir trisdešimt trijų eurų, ir penkiasdešimt euro centų) bauda. Baudą sumokėti iki 2024-10-05, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 str. 1 d. (2023-05-02 fizinio skausmo sukėlimas S. K.) ir BK 145 str. 1 d. (2023-06-19 grasinimas nužudyti S. K.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius minėtą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. gegužės 2 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebė S. K. už dešinės rankos riešo ir jį pasuko, taip sukėlė S. K. fizinį skausmą.

Pagal BK 140 str. 1 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi buvusi kaltinamojo sugyventinė, tačiau iki įvykio kartu negyveno apie 5 mėnesius, bendro ūkio nevedė, t. y. nukentėjusi nėra kaltinamojo šeimos narė.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d., jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. Teismas netikėti nukentėjusios parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jos nurodytos aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino pagarsinti liudytojų parodymai, bei jos nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę bylos medžiagą. Nukentėjusi nėra suinteresuota bylos baigtimi, nebuvo piktuoju su kaltinamuoju, neturi pagrindo jo apkalbėti. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo nukentėjusios suinteresuotumo, šališkumo, nepateikė ir pats kaltinamasis. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia nukentėjusiai sugriebė už dešinės rankos riešo ir jį pasuko, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ir sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Civ. ieškinio byloje nėra pareikšta.

2. Grasinimas nužudyti S. K., LR BK 145 str. 1 d.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius minėtą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio nukentėjusios S. K. apklausos protokolo matyti, kad ji su M. L. nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio jau apie 7 mėn. Bendrų vaikų neturi. Kai išsiskyrė, jokių ryšių nepalaiko, tačiau jis vis parašo ir paskambina, domisi kaip ji gyvena. Nurodė, kad 2023-06-19 apie 22.00 val. M. atėjo pas ją į namus pasiimti televizoriaus. Prieš ateidamas paskambino, kalbėjo gražiai. Namuose ji buvo su drauge M. B. ir mažamete dukra L. M., nieko blogo nepagalvojo. Jam atėjus iš pradžių bendravo normaliai. Po kokių 20 min. pokalbio M. L. pradėjo jai priekaištauti neva ji draugauja su kitais vaikinais, pradėjo kelti toną. M. L. sėdėjo prie stalo, ant stalo gulėjo virtuvinis peilis, o ji stovėjo prie kriauklės. M. L. pačiupo peilį ir metė į ją. Nepataikė. Tada pasakė „užmušiu jūs, kalės“ ir išėjo iš buto. Pamačiusi peilį ant žemės labai išsigando. Ji bijo M. L., nes anksčiau yra prieš ją smurtavęs, supykęs jis būna agresyvus. Mano, kad gali savo grasinimus įgyvendinti, nes yra mačiusi jį piktą. Ji pateikė virtuvinį peilį (1 t., b. l. 69-74, 102-108).

2023-06-22 nukentėjusioji S. K. papildomai parodė, kad ji tvirtina savo ankstesnius parodymus. Pokalbis ir bendravimas su M. L. vyko virtuvėje, kartu buvo ir M.. M. pasakė, kad nori valgyti, jai pasiūlė susitepti sumuštinį. O tuo tarpu bekalbant su M. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu ji plovė indus. Kai M. susitepė sumuštinį, peilį paliko padėtą ant stalo. Matė, kad M. piktėja, jo balso tonas pakilo. Ji buvo nusisukusi nugara į M., nes stovėjo prie kriauklės ir išgirdo, kad kažkas nukrito prie kojų ant grindų, ji atsisukusi pamatė, kad prie kojų guli peilis, tas pats, kuriuo M. tepėsi sumuštinį. Ji pamačiusi peilį prie kojų labai išsigando, neteko amo, virtuvėje stojo tyla, matė, kad ir M. buvo išsigandusi tokio M. elgesio. Ji suprato, kad M. tyčia į ją metė peilį, norėdamas išgąsdinti. Ji juto realią grėsmę savo gyvybei, nes M. buvo stipriai supykęs, išėjęs iš virtuvės ieškojo savo džemperio ir piniginės. Dar jis kažką išeidamas sakė, ji neprisimena ką, nes buvo šoke. M. sakė, kad M. išeidamas pasakė, kad „užmušiu jus, kalės“. Teisė, kad gali pareikšti civilinį ieškinį, jai išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks. Šio įvykio metu ji nebuvo sužalota, bet labai tokio M. elgesio išsigando, juto realią grėsmę savo gyvybei. Šiandien po apklausos, išėjęs iš policijos M. jai paskambino ir atsiprašė. Nori, kad M. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 120-125).

Iš byloje esančio liudytojos M. B. apklausos protokolo matyti, kad S. K. yra jos draugė. Nurodė, kad M. L. pažįsta iš S. pasakojimų ir pora kartų yra jį mačiusi. Ji su M. nėra draugai, jis jai tik pažįstamas. Nurodė, kad 2023-06-19 būnant pas S. ji jai pasakė, kad eina namo pavalgyti. S. jai atsakė, kad liktų pas ją ir pasidarytų sumuštinį, jai bus linksmiau namuose. Neužilgo pas S. atėjo M., kuris kaip suprato atėjo pasiimti televizoriaus. S. su M. kalbėjosi virtuvėje apie praeitį, kai jie buvo kartu. O ji tuo metu tepėsi sumuštinį ir jį valgė. Ji nesikišo į jų pokalbį, buvo nuošalyje. Ji susitepusi sumuštinį iškart nesusitvarkė, ant stalo buvo padėtas peilis, maisto produktai. S. su M. bekalbant, tarp jų kilo žodinis konfliktas, M. balso tonas pradėjo kilti, jis pasidarė piktas. S. tuo metu buvo į M. ir į ją atsisukusi nugara, nes plovė indus kriauklėje. Ji tik pamatė, kad M. nuo stalo pagriebė buvusį peilį ir juo užsimojęs metė tiesiai į S., ir tuo metu kada peilis krito į S. ji vieną žingsnį pasitraukė į šoną, tarsi nujausdama, kad į ją krenta peilis. Ir peilis nukrito ant grindų tiesiai jai prie kojų. S. atsisukusi ir pamačiusi peilį prie savęs labai išsigando, sustingo jai balsas, normaliai kalbėti negalėjo. O M. išeidamas iš virtuvės pasakė garsiai „užmušiu, jūs kales“ ir išėjo iš buto. Ji M. nieko nesakė, nes nesuprato iš pradžių, kas įvyko. Niekada anksčiau nebuvo tokioje situacijoje, pasimetė. Toks M. elgesys ją išgąsdino, kadangi ji matė, kaip jis metė peilį tiesiai į S., jis stovėjo nuo S. apie pusės metro atstumu. M. pasakymas ‚užmušiu, jūs kales“ taip pat sukėlė nerimą. S. jai sakė, kad iš išgąsčio pamačiusi peilį prie savo kojų labai išsigando, kad galėjo būti sužalota, ką sakė paskui M. nelabai ir girdėjo, nes buvo labai išsigandusi, bijojo, kad M. nesužalotų jos. Išėjus M. kažkur po 5 minučių supratusios, kas įvyko, iš jos telefono paskambino Nr.112 ir pranešė, kas įvyko. Laikas buvo kažkur apie 22.20 val., kada M. metė peilį į S. Po policijos išvažiavimo M. buvo atėjęs vėl ir beldė į buto duris, šaukė atidarykite „sukos“, durų jos neatidarė, o iškvietė policijos pareigūnus, kurie M. išsivedė iš laiptinės. Kitą dieną jai ir S. būnant svečiuose pas draugę gretimame name. Kažkur po 22.00 val., tikslaus laiko nepasakys S. paskambino M. ir pasakė, kad nepareis ramiai namo tikrai. Tada S. paskambino Nr. 112, ir atvažiavę policijos pareigūnai jas parvežė pas S. į namus. Taip pat nori pasakyti, kad S. yra pasakojusi, kad jai būnant miesto prekyvietėje (duomenys neskelbtini), M. prieš ją naudojo fizinį smurtą, jai buvo sugriebęs už rankos ir ranką jai suko. S. sakė, kad jai skaudėjo. Daugiau apie šį įvykį nieko nežino, nesigilino (1 t., b. l. 126-131).

Iš byloje esančio 2023-06-20 S. K., (duomenys neskelbtini), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad ji Kauno a. VPK Kėdainių r. PK pranešė, kad 2023-06-19 apie 22.20 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini) pas ją atėjo buvęs sugyventinis M. L., (duomenys neskelbtini), ir įvykus konfliktui, metė į ją virtuvinį peilį, nepataikė. Pasakė, kad ją užmuš. Ji mano, kad jo grasinimas realus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą M. L. atžvilgiu (1 t., b. l. 69-73).

Iš byloje esančių įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimta virtuvinis peilis, fotografuota (1 t., b. l.69-74, 75-81).

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad paimtas peilis apžiūrėtas, fiksuota jo požymiai: peilis yra metalinis, su plastmasine rankena, visas peilis yra geltonos spalvos. Peilio smaigalys smailas. Pentis – 9 cm ilgio. Geležtė – tiesios penties linijos, plotis – 2 cm, į smaigalį siaurėjantis. Rankena – plastmasinė, 12 cm, ilgio. Peilis turi apsauginį dangtelį- geltonos spalvos. Peilis ne naujas, pasibraižęs. Daugiau niekas nefiksuota (1 t., b. l. 82-89); Peilis po pažiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai (1 t., b. l. 90-91).

2023-06-21 tarnybiniame pranešime dėl registruoto pranešimo užfiksuota, kad 2023-06-20 apie 22. 53 val., policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas pranešimas. Pranešėja S. K.. Pranešime nurodyta, kad „prieš kelias minutes buvęs sugyventinis M. L. telefonu grasino, kad susidoros su ja, ji nepareis į namus. Matė M. L., stovintį su automobiliu prie namo“ (1 t., b. l. 142-144).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. jis, 2023-06-19, apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti S. K., ir realizuodamas šį siekį, išreikštą veiksmais paėmęs peilį nuo stalo metė į S. K. ir žodžiais „užmušiu jūs, kales“, sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-403/2006).

Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-287/2014).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo grasinimas buvo realus. Grasinimo realumą rodo byloje nustatytos aplinkybės: kaltinamojo smurtinis elgesys nukentėjusios atžvilgiu, kuris nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai, kaltinamojo smurtinis elgesys - jis paėmęs peilį nuo stalo metė į S. K. ir pagarsino žodžiais „užmušiu jūs, kales“, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Nustatyta, kad nukentėjusi išsigando, nes kaltinamasis metė peilį į ją, peilis virtuvinis, grasino nukentėjusiai ją nužudyti, dėl ko nukentėjusi išsigandusi kaltinamajam kvietė policiją, t. y. nukentėjusi išsigando, patyrė nervinę įtampą, didelį išgąstį, nes kaltinamojo veiksmus suprato kaip realų grasinimą. T. y. nukentėjusi grasinimą suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei. Be to iš ištirtų įrodymų, nukentėjusios parodymų, liudytojos M. B. parodymų, išanalizuotų rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamojo tikslas ir buvo baimės, nesaugumo jausmo nukentėjusiai sukėlimas. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka BK 145 str. 1 d.

Civ. ieškinių nepareikšta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padaręs abi nusikalstamas veikas iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (neišnykus teistumui).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytos 2 nusikalstamos veikos, nesunkios ( BK 11 str.) nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas 2 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 71-85); pagal SODROS duomenis nedirba (2 t., b. l. 92), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 96); (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 89); Priklausomybės ligų informacinėje grupėje nėra registruotas (2 t., b. l. 89); Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamas veikas pripažino, atsiprašė nukentėjusios, kritiškai įvertino savo elgesį. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už abi nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus numatytus BK 48 str. Kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su nukentėjusia S. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes šiuo nuosprendžiu subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo 3 mėnesius, nes padarytos veikos yra nesunkios, sunkių pasekmių nesukėlė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d. paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2023-03-21 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bauda -46,67 MGL , t. y. 2 333,50 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų ir trisdešimt trijų eurų, ir penkiasdešimt euro centų) bauda.

Vadovaujantis BPK 103 str.105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos – 6,64 Eur pašto išlaidų, valstybei

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

Peilį – pakvitavimu grąžintą nukentėjusiai S. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusios žinioje.

1 vnt. CD laikmena, esanti byloje (1 t., b. l. 41) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d., BK 145 str. 1 d. ir nubausti jį :

- pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su nukentėjusia S. K..

- pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su nukentėjusia S. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes šiuo nuosprendžiu subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo 3 mėnesius, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje; bei visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su nukentėjusia S. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti: laisvės apribojimą šešis (6) mėnesius, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; bei visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su nukentėjusia S. K..

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d. paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2023-03-21 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (neatlikta visa bausmė) bauda -46,67 MGL, t. y. 2 333,50 Eur ir galutinę subendrintą bausmę paskirti : laisvės apribojimą - šešis (6) mėnesius, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant nuteistąjį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; bei visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su nukentėjusia S. K. ir 46,67 MGL, t. y. 2 333,50 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų eurų, ir penkiasdešimt euro centų) bauda.

Įpareigoti M. L. iki 2024 m. spalio 5 d. baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomąsias priemones šioje byloje, 2 rašytinius pasižadėjimus neišvykti, dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Dokumentą (asmens tapatybės kortelę) esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. L..

Priteisti iš M. L. proceso išlaidų (pašto) – 6,64 Eur, valstybei.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

Peilį – pakvitavimu grąžintą nukentėjusiai S. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusios žinioje.

1 vnt. CD laikmeną, esančią byloje (1 t., b. l. 41) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.