Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

atsakovų R. Š. ir D. T. atstovui advokatui R. L., paskirtam 2020 m. liepos 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-20-T-2355-7493 ir Nr. (8.2)TP-20-T-2354-7489 (b. l. 70–73),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – ieškovas) ieškinį atsakovams R. Š. (toliau ir – atsakovė) ir D. T. (toliau ir – atsakovas) dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo ir materialinio išlaikymo pakeitimo (trečiasis asmuo Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras (toliau ir – Centras)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Nustatyta, jog atsakovai yra nepilnamečio vaiko G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), buvimo vieta – (duomenys neskelbtini) – tėvai.

Ieškovo atstovės paaiškinimais nustatyta, jog iki 2011 m. rugsėjo 13 d., kai į Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau ir – Skyrius) kreipėsi atsakovė informuodama, jog už nusikalstamą veiką bausmės atlikti ji vyks į (duomenys neskelbtini), tuo pačiu prašydama dukters globėju paskirti fizinį asmenį, ieškovas apie atsakovų šeimą jokių duomenų neturėjo. Kadangi Skyriuje atsakovas nurodė, kad pasirūpinti dukra negali, nes nedirba, neturi jokių pajamų, neturi būsto, bet įsipareigojo dukrą lankyti, ja domėtis, dalyvauti auklėjime ir išlaikyme, o, padėčiai pasikeitus, pasiimti pas save, artimiems giminaičiai nepareiškus noro globoti G., likusiai be tėvų globos priežiūros nepilnametei Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 13B-1447 buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Jonavos rajono vaikų globos namai. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 13B-1541 atsakovai buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Kadangi situacija šeimoje negerėjo, Skyrius 2012 m. spalio 30 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei nuolatinio globėjo skyrimo.

2012 m. gruodžio 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2945-814/2012 patvirtina, jog teismas laikinai apribojo atsakovams tėvų valdžią, nustatė nepilnametei dukrai G. T. nuolatinę globą, paskiriant nuolatiniu globėju Centrą, priteisė iš atsakovų dukrai materialinį išlaikymą. Teismo sprendimu buvo nustatyta atsakovų kaltė dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo vaiko atžvilgiu, dėl netinkamo gyvenimo būdo, jie ne kartą teisti, bausti administracine tvarka. Atsakovė tuo metu atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Tuo tarpu atsakovas prieš dukrai nustatant globą Skyriuje paaiškino, kad jis dukra pasirūpinti negali, kadangi nedirba, neturi būsto, įsipareigojęs dukrą lankyti globos namuose, vaiką lankė nereguliariai, epizodiškai, nedėjo pastangų, kad tarp jo ir dukters užsimegztų glaudus ryšys. Atsakovas teismo posėdyje pats pripažino, kad jo ir dukters emocinis ryšys nesieja. Prie vaiko išlaikymo atsakovai neprisideda. Turėdamas abu darbingo amžiaus tėvus, vaikas yra išlaikomas valstybės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė atlikus laisvės atėmimo bausmę nori pati auginti savo dukrą, būdama pataisos namuose stengiasi palaikyti su dukra ryšį nors ir ne dažnai dukrai rašydama laiškus, o atsakovas stengiasi atstatyti prarastą su dukra ryšį ją lankydamas globos namuose, jis keičia gyvenimo būdą, yra tikimybė, kad ateityje padėtis gali pasikeisti, atsakovams tėvų valdžia jų nepilnametės dukters G. atžvilgiu apribojo laikinai.

Centro pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė pirmą kartą dukrą G. aplankė 2016 m. gegužės 28 d. Su mama buvo sudaryta sutartis, kurioje įvardyti žingsniai ir įsipareigojimai, kuriuos turi padaryti norėdama susigrąžinti dukrą į šeimą. Taip pat buvo sudarytas „Tėvų susitikimų su vaikais vaikų globos namuose tvarkaraštis“, kuriame buvo planuoti susitikimai. 2016 m. atsakovė atvyko į 18 planuotų susitikimų, neatvyko į 6. 2017 m. atvyko į 8, į 3 susitikimus neatvyko. 2018 m. atvyko į 29 planuotus susitikimus, neatvyko į 5. Susitikimų metu buvo pastebėta, kad santykiai tarp mamos ir vaiko šiltėja. Mergaitė džiaugdavosi mamos apsilankymais, jos laukdavo. Mama bendravo šiltai, maloniai, domėjosi dukters gyvenimu, žadėjo susirasti darbą, tinkamą gyvenimo vietą, lankytis pas socialinius darbuotojus, atlikti įsipareigojimus, kad susigrąžintų dukrą. Atsakovė paskutinį kartą dukrą Centre lankė 2018 m. rugsėjo 3 d. Tą dieną atsakovė informavo, kad išvyksta į užsienį užsidirbti pinigų, bet norės su dukra bendrauti telefonu, internetu. Išvykusi keletą mėnesių su G. susisiekdavo internetu, pabendraudavo, bet vėliau bendravimas su dukra nutrūko. 2019 m. du kartus atsakovė buvo atsiuntusi per savo draugus G. siuntinius, kuriuose buvo kompiuteris, drabužiai, avalynė, kanceliarinės prekės, higienos priemonės, saldumynai. Centro direktorės teigimu, atsakovė tik iki 2019 m. dalinai teikė materialinį išlaikymą dukrai, šiuo metu atsakovė visiškai nedalyvauja dukros gyvenime, Centrui nėra žinoma jos buvimo vieta. Atsakovas vaiką Centre pirmą kartą aplankė 2011 m. lapkričio 14 d., buvo sudaryta sutartis, įvardyti žingsniai ir įsipareigojimai, kuriuos turi padaryti atsakovas, norėdamas susigrąžinti dukrą į šeimą. Taip pat buvo sudarytas „Tėvų susitikimų su vaikais globos namuose tvarkaraštis“, pagal kurį atsakovas lankė dukrą vaikų namuose. Iki 2012 m. birželio mėnesio atsakovas dukrą lankė dažnai, atnešdavo vaišių, tačiau su dukra kalbėdavo mažai, daugiau laiko praleisdavo tylėdami, duodavo jai žaisti telefonu, o pats stebėdavo, tačiau buvo pastebėtas abipusis ryšys. Mergaitė labai laukdavo atsakovo, rašydavo jam žinutes, kalbėdavosi. 2012 m. nuo birželio iki gruodžio mėnesio lankymas buvo nutrūkęs. 2013 m. atsakovas dukros nelankė, 2014 m. aplankė 5 kartus, 2015 m. – 7 kartus, 2016 m. – 8 kartus, 2017 m. – 5 kartus, 2018 m. – 4 kartus. Atsakovas paskutinį kartą aplankė dukrą 2018 m. balandžio 22 d., 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. G. pati tėtį aplankė jo namuose. Nuo to laiko ryšį su tėčiu G. palaikydavo telefonu ir internetu. Centro direktorės teigimu teismo posėdyje, atsakovas šiuo metu visiškai nebendradarbiauja su Centro darbuotojais, nesidomi dukros gyvenimu, ugdymuisi, sveikata, nežinomas jo gyvenimo būdas, gyvenimo sąlygos. Atsakovas dalinai teikė materialinį išlaikymą dukrai iki 2019 metų, be to, nuo 2020 m. gegužės mėnesio iš Užimtumo tarnybos ir Sodros už atsakovą ir yra pervesta 350 Eur suma dukros išlaikymui (po 73 Eur kas mėnesį). Centro direktorės nuomone, atsakovai nėra suinteresuoti susigrąžinti dukrą į šeimą, ją auklėti, ugdyti, nes jos nelanko, nesidomi jos gyvenimu, jame patys nedalyvauja arba dalyvauja pasyviai ir trumpalaikiai, nedaro jokių veiksmų, kad dukrą augintų patys.

Centro 2020 m. kovo 12 d. raštas Nr. S-71 (b. l. 15–16), teismo nuomone, patvirtina, kad dukros G. ryšiai šiuo metu yra visiškai nutrūkę tiek su motina, kuri savo dukrą paskutinį kartą lankė 2018 m. rugsėjo 3 d. ir materialinį išlaikymą savo dukrai teikė tik iki 2019 metų, tiek ir su tėvu, kuris savo dukrą paskutinį kartą lankė 2018 m. balandžio 22 d. ir nors pas kurį paskutinį kartą dukra buvo nuvažiavusi 2018 m. gruodžio 17 d., tačiau nuo to laiko tėvas nesidomi savo dukros gyvenimu, ugdymusi, sveikata, į jos telefono skambučius neatsiliepia, o materialinį išlaikymą teikė tik epizodiškai.

G. T. 2020 m. birželio 11 d. rašytinė nuomonė (b. l. 17) patvirtina, kad jai nerūpi bendravimas su mama, kuri jos neauklėja, nesusisiekia, tačiau su tėčiu, kuris šiuo metu dirba užsienyje, kuris atsiunčia jai pinigų ir su kuriuo ji bendrauja telefonu, ji norėtų bendrauti daugiau, todėl ji sutinka, kad mamai būtų neterminuotai apribota valdžia, o tėčiui – nesutinka. Tačiau, kaip paaiškino teismo posėdyje Centro direktorė, G. jau nebetiki tėvo pažadais ir nebesitiki, kad jis ją kada nors pasiims pas save bent pasisvečiuoti, kadangi šiais metais jų bendravimas yra visiškai nutrūkęs, tėvas nebeatsiliepia į dukros skambučius, jos nelanko.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės šeima buvo įrašyta į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, šeimai buvo teikiamos bendrosios ir specialiosios (socialinės priežiūros–socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas) socialinės paslaugos, tačiau atsakovė nesilaikė socialinių įgūdžių ugdymo ir bendrųjų socialinių paslaugų teikimo sutarties, visiškai nebendravo ir nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, neinformavo apie įvykusius pokyčius, dažnai keitė telefono numerius, su ja nuolat nepavyko susisiekti, kadangi telefonas būdavo išjungtas. Atsakovė buvo laikinai apsigyvenusi pas savo močiutę, tačiau pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. Atsakovės pusseserė D. D. teigė, kad atsakovė visiškai neatlieka motinos funkcijų: nesidomi savo vaiku, neprisideda prie išlaikymo, nebendrauja, neskambina. Atsakovas paslaugų į Jonavos rajono socialinių paslaugų centrą nesikreipė, atsakovo šeima Centrui nėra žinoma. Remiantis 2019 m. balandžio 1 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro Jonavos rajone gyvenančių šeimų, kurios iki 2018 m. liepos mėn. buvo Jonavos r. socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitoje, socialinių paslaugų, pagalbos ir atvejo vadybos poreikio vertinimo rezultatų aptarimo ir sprendimų priėmimo dėl tolimesnio darbo su šeimos protokolu Nr. P2-23, nutarta šeimai netaikyti atvejo vadybos, socialinių paslaugų teikimą nutraukti dėl nežinomos gyvenamosios vietos, išbraukti iš Centro lankomų, prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką, apskaitos.

Iš 2020 m. vasario 5 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad atsakovas praeityje administracine tvarka buvo baustas už tai, kad 2019 m. balandžio 20 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, 2018 m. balandžio 7 d. vartojo narkotines psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, 2017 m. gruodžio 4 d. būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, apgadino kitą transporto priemonę, 2017 m. gegužės 31 d. buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (b. l. 58–60). Iš byloje pateikto 2020 m. vasario 5 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad atsakovė praeityje administracine tvarka buvo bausta už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. parduotuvėje „Rimi“ pasisavino kremą 12,99 Eur vertės, 2018 m. rugpjūčio 17 d. parduotuvėje „Eurokos“ paėmė tualetinį vandenį 74,90 Eur vertės ir praėjo pro prekybos salės kasas už jį nesusimokėjusi. (b. l. 56–57).

Iš 2020 m. vasario 6 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad atsakovas praeityje teistas ir teistumas neišnykęs (b. l. 31–37). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, po teismo sprendimo laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovas yra teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, nuo 2019 m. liepos 8 d. įrašytas į probacijos tarnybos registrą, probacijos sąlygas vykdo tinkamai, bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2021 m. birželio 20 d. Iš 2020 m. vasario 6 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad atsakovė praeityje teista ir teistumas neišnykęs (b. l. 38–42). Atsakovė teista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, dėl šių nusikalstamų veikų atliko laisvės atėmimo bausmę, po to buvo lygtinai paleista. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikintas atsakovės atžvilgiu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųsta atlikti likusią 3 metų 3 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuo 2019 m. sausio 23 d. Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas vykdo jos paiešką. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Todėl tėvams vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.179, 3.180 straipsniai).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus ir tėvų galimybes juos tenkinti. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Tėvų pareiga: 1) vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi; 2) tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikais, rūpintis jų sveikata; 3) materialiai išlaikyti; 4) sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei.

Kadangi atsakovai per laiką, nuo kurio jiems buvo laikinai apribota tėvų valdžia, nusišalino nuo savo pareigų auklėti dukrą, rūpintis jos ugdymusi, sveikata, teikti jai materialinį išlaikymą, taip neužtikrindami teisėtų vaiko interesų, darytina išvada, kad atsakovai nepakeitė savo požiūrio į vaiko priežiūrą, piktnaudžiauja savo, kaip tėvų, teisėmis.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, teismo nuomone, galima teigti, kad dėl atsakovų kaltės laikinai jiems apribojus tėvų valdžią, situacija nepasikeitė, atsakovai nepakeitė gyvenimo būdo ir elgesio, jie yra teisti ir bausti administracine tvarka, su dukra bendravo epizodiškai, atsakovas paskutinį kartą aplankė ją 2018 m. balandžio 22 d., atsakovė – 2018 m. rugsėjo 3 d, jie ir toliau ja nesirūpina, nusišalino nuo jos priežiūros, ugdymo, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, nuo 2019 metų atsakovė visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, o atsakovas prisideda tik epizodiškai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl manytina, kad nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl atsakovams neterminuotai ribotina tėvų valdžia nepilnamečio vaiko G. T. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovai tinkamai neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, atsakovai savo nepilnamete dukra tinkamai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo ir motinos valdžios paribojimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo, o atsakovei – motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovams išaiškintina, jog, vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, pakeitimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje pateikto Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo nustatyta, kad G. T. buvo priteistas iš tėvo 200 Lt (atitikmuo eurais – 57,92 Eur) ir iš motinos – 150 Lt (atitikmuo eurais – 43,44 Eur) kas mėnesį mokamas materialinis išlaikymas. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti šią Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 150 Eur padidintą materialinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės.

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašo priteisti tik 150 Eur dydžio materialinį išlaikymą. Nustatant vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, pripažintinas būtinu minimalios algos dydžio išlaikymas, kas šiuo metu sudaro 607 Eur. Toks orientacinis kriterijus nustatytas CK 6.641 straipsnyje. Pažymėtina, kad ieškovas prašo tik ketvirtadalio tos išlaikymo sumos, kuri tiek įstatymų leidėjo, tiek teismų praktikos yra pripažįstama kaip būtina asmens minimaliems poreikiams.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenims atsakovė Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirba (b. l. 45), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 47). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenims atsakovas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo draudžiamosios pajamos buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 46). Užimtumo tarnybos duomenimis atsakovas nuo 2019 m. gruodžio 4 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 48). Teismų informacinės sistemos LITEKO 2020 m. rugsėjo 4 d. Išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš VSDFV prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius moka išmokas nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. iki rugsėjo 11 d. (iki 2020 m. liepos 31 d. – (duomenys neskelbtini)).

Duomenų apie atsakovų prarastą ar netektą darbingumą teismui nepateikti (b. l. 49–50), iš ko darytina išvada, kad atsakovai yra sveiki ir darbingi.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, gimę 1982 ir 1986 metais, yra pakankamai darbingo amžiaus ir gali susirasti darbą, atitinkantį jų amžių, sveikatos būklę, išsilavinimą ir gebėjimus, į tai, kad iš dalies sunkią atsakovų materialinę padėtį sąlygoja jų pačių netinkamas elgesys ir gyvenimo būdas, taip pat į susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose, ir į nepilnametės G. T. interesus gauti iš tėvų tinkamą išlaikymą, kuris užtikrintų būtiniausius poreikius, teismas pakeičia Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2945-814/2012 dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo G. T. ir iš kiekvieno atsakovo priteisia dukrai po 150 Eur materialinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto materialinio išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant G. T. nuolatinį globėją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas byloje atleistas nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo.

Atsakovai pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl iš jų nepriteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei išlaidos už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovei R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2945-814/2012 dalis dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo.

Priteisti iš atsakovo D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki vaiko pilnametystės, mokamo periodinio išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki vaiko pilnametystės, mokamo periodinio išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.