Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - V. P., A. P., A. P., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją apie 30 metų, jie yra kaimynai. Pareiškėjas po tėvo mirties liko gyventi bute, pradėjo jį tvarkyti, atliko remonto darbus, liudytojas jam padėjo. Pareiškėjo broliai niekada bute negyveno, yra išvykę į užsienį.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys V. P., A. P., A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. P., o (duomenys neskelbtini) mirė K. P.. Palikėjas K. P. turėjo keturis vaikus – pareiškėją R. P. ir suinteresuotus asmenis V. P., A. P., A. P.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad palikėjas ir pareiškėjas 1996 m. gruodžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5566 pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) tėvo mirties, pareiškėjas R. P. palikimą – tėvui priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu; prie bylos medžiagos pridėta (duomenys neskelbtini) UAB „Priemiestis“ pažyma patvirtina, kad pareiškėjas gyveno bute iki tėvo mirties; bylos duomenimis, suinteresuoti asmenys bute negyveno; liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bute gyveno tik pareiškėjas, po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi bute, jį sutvarkė, atliko remontą. Netikėti liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes nenustatė juose prieštaravimų, jo parodymai patvirtino byloje nustatytas faktines aplinkybes. Byloje nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo K. P. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad po K. P. mirties pareiškėjas R. P. per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo tėvo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepateikė, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. P. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo tėvui K. P., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą, t. y. tėvui priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (63,70 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo - palikėjo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. tėvui priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjui R. P. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 63,70 Eur (šešiasdešimt trys eurai ir 70 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.