Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisme, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Iš prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Vakarai“ 2020-12-30 raštu (Reg. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į VĮ Turto banką, kuriame pranešė apie nekilnojamąjį turtą, kuris savininko neturi/nėra žinomas, taip pat neturima informacijos apie galimai esantį faktinį nekilnojamojo turto naudotoją, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2023-12-05 Valstybės Įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad įregistruotas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Statybos pabaiga – 1920 m.

Kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-01-11 rašto (Nr. (duomenys neskelbtini)), adresuoto pareiškėjai, Seniūnijos turimose ūkinėse knygose apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), jokių duomenų nėra, niekas jame negyveno ir niekas nėra deklaruotas. Butas yra avarinės būklės.

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2024-01-10 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto pareiškėjai, nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos archyvuose dokumentų, susijusių su buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimu nėra.

Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2023-12-29 rašte (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad patikrinus Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Šilutės rajono valdybos Privatizavimo tarnybos 1993 m. archyvinius dokumentus, duomenų apie privatizavimo komisijos sudarymo įsakymus, leidimus privatizuoti butus adresu (duomenys neskelbtini), nerasta.

Iš VĮ Registrų centro 2023-12-11 rašto (Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad informacijos, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neturi.

Pagal 1964 m. CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97-98 straipsnius, valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, valstybės turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus, buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn, miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

Pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduotas savivaldybės nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjai neturint ir negalint gauti dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą butą, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris šiuo metu yra VĮ Turto bankas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti butą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos, nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.