- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-01
- Bylos Nr.
- e2YT-3423-1236/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00343-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Kazakevičienė
- Pareiškėjas
- T. D.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės „Registrų centras“, „Turto bankas“, Anykščių rajono savivaldybės administracija, Z. K., D. K.
- Advokatai
- Sigita Mačytė-Šulskienė
dalyvaujant pareiškėjui T. D., jo atstovei advokatei Sigitai Mačytei-Šulskienei, suinteresuotam asmeniui A. K., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam atstovui K. C.,
žodiniame teismo posėdyje miršiu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. D. pareiškimą dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonės „Registrų centras“, „Turto bankas“, Anykščių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Z. K., A. K. ir D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nuosavybės teisės įregistravimo ir paveldėjimo tikslais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo nuosavybės teise įgijusi pieno supirkimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 1992 m. gruodžio 4 d. jo motina – J. D., aukcione įsigijo Anykščių rajono žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį Pastatą, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos bendrojo ir ūkio skyriuje esančiuose archyvuose rasti dokumentai – J. D. išduota pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą – Pastatą, iš investicinės sąskaitos, perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo privatizavimo komisija J. D. perdavė Pastatą bei 1992 m. gruodžio 21 d. perdavimo aktas, kuriuo J. D. neatlygintinai perduoti (duomenys neskelbtini) pieno surinkimo punkto įrenginiai. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkybę, jog J. D. buvo nuosavybės teise įgijusi Pastatą, patvirtina ir įvairūs su jos individualios įmonės vykdyta veikla susiję dokumentai – 1993 m. sausio 8 d. Anykščių rajono valdyboje buvo įregistruota individuali J. D. įmonė – D. pieno supirkimo punktas, kuri veikė iki 2010 m. gegužės 11 d., 1994 m. liepos 28 d. sutartis su akcine bendrove (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl pieno surinkimo, AB „(duomenys neskelbtini)“ 1997 m. sausio 23 d. pažyma apie susidariusią skolą J. D. pieno supirkimo punktui ir kt.
3. Pareiškėjas nurodė, kad tik mirus motinai ir pareiškėjui priėmus jos palikimą, paaiškėjo, jog Pastato duomenys Nekilnojamojo turto kadastre nėra įrašyti, nėra įregistruotos ir nuosavybės teisės į jį, dėl ko pareiškėjas užsakė atlikti Pastato kadastrinių matavimų bylą, kurią kartu su pirmiau nurodytais dokumentais pateikė valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“, prašydamas įregistruoti J. D. nuosavybės teisę į Pastatą, tačiau prašymai buvo atmesti, motyvuojant pateiktų dokumentų nepakankamumu.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturiu jokių kitų dokumentų, patvirtinančių jo motinos nuosavybės teises į aukcione įsigytą Pastatą. Tuo tarpu tai, ar kokie nors nuosavybės teisės dokumentai į Pastatą J. D. buvo išduoti, nėra žinoma, tačiau tokių dokumentų tarp archyvinių ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra, todėl pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti J. D. nuosavybės teises į Pastatą patvirtinančių reikiamų dokumentų, kurių pagrindu galėtų įregistruoti nuosavybės teises į šį turtą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą nurodė neturintis nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl dėl pareiškimo pagrįstumo nepasisakė, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų apie ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo procedūras, jos turėtą turtą ir atsiskaitymus už jį. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl J. D. atlikto apmokėjimo už pareiškime nurodytą nekilnojamojo turto objektą turėtų būti pagrįsti papildomais rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad Pastato perleidimo sandoris buvo sudarytas 1992 m., todėl reikalavimai šio sandorio formai ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui nustatytini pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normas. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o šių taisyklių nesilaikymas sandorį darė negaliojančiu (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoto asmens teigimu, tinkamai neįforminus sandorio dėl Pastato perleidimo, jo sąžiningo valdymo aplinkybės yra abejotinos. Pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar Pastatas buvo įregistruotas vykdomojo komiteto organų vedamosiose ūkinėse knygose, ar buvo atlikta jo inventorizacija. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime į pareiškimą prašė dėl pareiškėjo pareiškimo nuspręsti įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą. Pažymėjo, kad žemės sklypui, kuriame yra Pastatas, nustatytas servitutas, kuriuo turėjo teisę naudotis J. D..
9. Suinteresuotas asmuo Z. K. atsiliepime pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad visuose viešai prieinamuose žemėlapiuose, adresu (duomenys neskelbtini), nurodomas visiškai kitas pastatas nei nurodytas pareiškime, todėl būtina įvertinti, ar ši aplinkybė nekeičia pareiškimo esmės. Nurodė, kad siekiant Pastato perleidimo (įsigijimo) buvo nesilaikoma tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu viena tai, kad J. D. naudojosi Pastatu, savaime neįrodo jos nuosavybės teisės į šį Pastatą. Pažymėjo, kad J. D. turėjo prievolę žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, savininkui mokėti kompensaciją už naudojimąsi servitutu, tačiau ji šios prievolės nevykdė, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl sąžiningo ir teisėto statinio naudojimo. Be to, J. D. nesirūpino Pastatu, kuris yra regioniniame parke – benamiai asmenys nuolat daužė Pastato stiklus, tampė ir mėtė šiukšles ir statybines atliekas nuo griūvančio Pastato, dėl ko V. K. ne kartą kreipėsi į Anykščių rajono administraciją, prašydamas surasti atsakingą asmenį už Pastato tvarkymą, tačiau toks asmuo nurodytas nebuvo, dėl ko aplinką aplink Pastatą turėjo tvarkyti pats V. K.. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai nėra tvarkingi – kai kuriuose trūksta būtinos informacijos – datų ir pan. Pažymėjo ir tai, kad abejonių kelia pareiškimo tikslingumas – Pastatas ir jo naudai nustatytas servitutas turėjo aiškią paskirtį, kuri šiuo metu negali būti išlaikyta, nes pieno supirkimo punktas neegzistuoja, tuo tarpu bet kokiems bandymams naudoti Pastatą arba servitutą ne pagal paskirtį ir (ar) bandymams ją pakeisti, bus prieštaraujama ir nesutinkama.
10. Suinteresuoti asmenys A. K. ir D. K. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė palaikantys suinteresuoto asmens Z. K. atsiliepime išdėstytą poziciją.
11. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam yra žinoma aplinkybė, jog mama iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ aukciono būdu įsigijo Pastatą, kuriame ilgą laiką veikė jos įmonė, kurios veikla buvo pieno supirkimas. Nurodė, kad mama nebuvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja ir apie aukcioną sužinojo iš spaudos. Paaiškino, kad mama 2001 m. išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, šioje šalyje ir mirė, tačiau kas kelis metus grįždavo į Lietuvą, domėjosi Lietuvoje esančiu turtu, tame tarpe Pastatu.
Atsiliepimas
12. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. K. palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją, pažymėjo, kad apie Pastato savininką jo tėvui, kuriam priklausė žemės sklypas, ant kurio stovi Pastatas, nebuvo žinoma, todėl tėvas pats buvo priverstas tvarkyti aplinką aplink Pastatą. Nurodė, kad Pastatas iš esmės atrodo taip, kaip nurodyta pareiškėjo kartu su pareiškimu pateiktuose Pastato nuotraukose. Pažymėjo, kad nėra aiškus pareiškėjo tikslas, nes Pastato paskirtis – pieno supirkimo punktas, šiai dienai yra neaktuali, tuo tarpu nei jis, nei jos šeimos nariai nesutiks su bandymais pakeisti Pastato ir (ar) jam nustatyto servituto paskirtį.
13. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
14. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
15. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas (nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos motina) yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad asmuo daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad jo mama – J. D., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė Pastatą, kurį 1992 m. gruodžio 4 d. įsigijo aukciono būdu iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“.
17. Prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas įrodinėja į bylą pateiktais dokumentais – ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto, parduoto aukcione, perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atitinkamos sudėties komisija pardavė J. D. (duomenys neskelbtini) pieno punktą (Pastatą), 1986 m., inv. Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota vertė – 7 243, vertė parduota aukcione – 8 100 talonų, dokumentas pasirašytas komisijos narių bei turtą priėmusios J. D.; Anykščių aukcioną organizavusios apylinkės agrarinės reformos tarnybos išduota pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos, kurioje nurodyta, jog J. D. įsigijo 1992 m. gruodžio 4 d. vykusiame aukcione Pastatą, kurio kaina – 8 100 talonų, kad J. D. sumokėjo pradinį įnašą ir privalo iki 1992 m. gruodžio 9 d. iš savo investicinės sąskaitos perversti likusią sumą, pažyma antspauduota ir pasirašyta aukciono organizatorių; 1992 m. gruodžio 21 d. perdavimo aktu, kuriuo J. D. neatlygintinai perduoti Pastato įrenginiai, dokumentas pasirašytas komisijos narių ir J. D., nurodytas perduotas inventorius, jo kiekis, kaina ir bendra suma. Į bylą pateiktas Anykščių rajono valdybos išduotas įmonės įregistravimo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad 1993 m. sausio 7 d. buvo įregistruota individuali įmonė – D. pieno supirkimo punktas, įmonės adresas: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat pateikė kitus su nurodytos įmonės veikla susijusius dokumentus.
18. Kiti į bylą pateikti dokumentai – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, Nekilnojamojo turto registro išrašas apie žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) bei VĮ „Registrų centras“ 2025 m. sausio 10 d. sprendimas dėl prašymo atmetimo patvirtina, kad J. D. nuosavybe prašomas pripažinti Pastatas nėra įregistruotas viešajame registre kaip nekilnojamojo turto objektas, kad registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti J. D. nuosavybę į Pastatą, motyvuodamas nuosavybės teisės dokumento, patvirtinančio asmens nuosavybę į aukcione parduotą objektą, trūkumu, perdavimo – priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta dokumento sudarymo data.
19. Paminėti dokumentai, vertinant juos kartu su pareiškėjo į bylą pateiktais Anykščių rajono savivaldybės administracijos bendrojo ir ūkio skyriaus pažyma apie turtą, kurioje nurodoma apie ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ fondo Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės turto parduoto aukcione II etape perdavimo – priėmimo aktų byloje rastus dokumentus, bei Nacionalinės žemės tarnybos raštu dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos archyve nėra saugomų dokumentų, susijusių su Pastato įsigijimu, nuolatinio ar ilgo saugojimo Anykščių apylinkės agrarinės reformos tarnybos dokumentai buvo perduoti Anykščių savivaldybės archyvui, tuo tarpu trumpo saugojimo dokumentai yra sunaikinti, sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš prašomo pripažinti juridinę reikšmę turinčio fakto aplinkybių – nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka (žr. šio sprendimo 15 punktą).
20. Sprendžiant dėl aplinkybės, ar J. D. įgijo nuosavybės teisę į Pastatą įstatymu nustatyta tvarka ir pagrindu, vertintinas šiai aplinkybei aktualus teisinis reglamentavimas. Pirmiau šioje byloje aptarti dokumentai patvirtina, kad J. D. 1992 m. gruodžio 4 d. vykusiame aukcione įsigijo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turtą – Pastatą. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo (toliau – Žemės ūkio įmonių privatizavimo įstatymas) 4 straipsnis nustatė žemės ūkio įmonės turto privatizavimo būdus, tame tarpe ir tai, kad tuo atveju, jeigu nurodytas turtas, perkant jį natūra uždaruose aukcionuose nebuvo nupirktas įmonės darbuotojų (narių), buvusių darbuotojų ir (ar) su įmone susijusių asmenų, jį galėjo įsigyti visi pageidaujantys asmenys (Žemės ūkio įmonių privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad J. D. nebuvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ narė (darbuotoja), aukcione dalyvavo pamačiusi spaudoje paskelbtą informaciją apie aukcioną. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę ir nurodytą teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo išvadai, kad J. D. negalėjo būti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ aukciono dalyvė ir turto įgijėja.
21. Tuo tarpu Žemės ūkio įmonių turto pardavimą aukcionuose reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatai (toliau – Aukcionų nuostatai), kurie nustatė, jog aukcionus skelbia, organizuoja ir vykdo apylinkių agrarinės reformos tarnybos, kurios turi teisę parduoti aukcionuose šių apylinių teritorijoje esantį žemės ūkio įmonių turtą (Aukcionų nuostatų 1, 2 punktai). Aukcionų nuostatų 31 punktas nustatė, kad Rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus (šių nuostatų 5 arba 6 priedas), jeigu per šį laikotarpį pasirašomas objekto turto, teisių bei pareigų perdavimo – priėmimo aktas (sutartis), raštu pranešdama šių dokumentų išdavimo vietą ir laiką.
22. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta Anykščių aukcioną organizavusios agrarinės reformos tarnybos pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos patvirtina, kad aukcionas, kuriame J. D. buvo perleistas Pastatas, buvo organizuotas tinkamo subjekto, turėjusio teisę disponuoti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtu (Aukcionų nuostatų 1, 2 punktai). Nors byloje nėra tiesioginių duomenų, patvirtinančių, kad aptariamo aukciono rezultatai buvo patvirtinti Aukciono nuostatų 31 punkte nustatyta tvarka išdavus J. D. Pastato nuosavybės teisės dokumentą, visapusiškas į bylą pateiktų duomenų vertinimas sudaro pagrindą teismui nuspręsti, jog šis dokumentas J. D. buvo išduotas.
23. Nurodytą išvadą teismas daro pirmiausiai dėl to, kad byloje yra pateiktas perdavimo – priėmimo aktas Nr. 7, ir nors šis dokumentas nėra datuotas, tačiau jame užfiksuota komisijos, pardavusios J. D. Pastatą, sudėtis, Pastato pardavimo J. D. faktas, be to, šis dokumentas pasirašytas tiek komisijos narių, tiek Pastatą priėmusios J. D.. Kaip minėta, pagal Aukciono nuostatų 31 punktą, atitinkamo aukcione parduoto turto perdavimo – priėmimo akto išdavimas buvo būtina nuosavybės teisės dokumento išdavimo sąlyga, kuri nagrinėjamu atveju egzistavo.
24. Antra, byloje nustatytos aplinkybės, kad J. D. pagal Anykščių aukcioną organizavusios apylinkės agrarinės reformos tarnybos išduotą pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos turėjo iki 1992 m. gruodžio 9 d., tuo tarpu 1992 m. gruodžio 21 d. perdavimo aktu J. D. neatlygintinai buvo perduoti Pastato įrengimai, o 1993 m. sausio 7 d. Pastato buvimo adresu pastaroji įregistravimo individualią įmonę, kuri vertėsi pieno supirkimo veikla. Loginis bei sisteminis šių aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad J. D. atsiskaitė už aukcione įsigytą Pastatą ir turėjo jos nuosavybės teisę į Pastatą patvirtinantį dokumentą. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad į bylą pateiktame J. D. įmonės įregistravimo pažymėjime nurodytas įmonės adresas – (duomenys neskelbtini), iš esmės sutampa su Pastato adresu, tuo tarpu įmonės įregistravimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustatė, jog rejestro tvarkytojui turi būti pateikta negyvenamų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą (nurodant, kuriam laikui, ir adresą) įmonės komercinei – ūkinei veiklai. Nurodytos aplinkybės, vertinant jas pirmiau nustatytų faktų kontekste, suponuoja, kad būtent J. D., kaip savininkė, disponavo Pastatu ir tai sudarė galimybę jos individualios įmonės veiklos adresu nurodyti Pastato buvimo vietą (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatyta aplinkybė, kurios iš esmės neginčija ir suinteresuoti asmenys, kad J. D. Pastato adresu ilgą laiką, bent jau iki 1997 m., vykdė pieno supirkimo veiklą (AB „(duomenys neskelbtini)“ 1997 m. sausio 23 d. pažyma). Nors suinteresuotas asmuo Z. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad J. D. įmonė Pastate galėjo veikti ir kitu, pavyzdžiui nuomos, pagrindu, pirmiau aptarti bylos duomenys, kurie įrodo J. D. siekį ir tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančius veiksmus įgyti Pastato nuosavybę, nurodytos prielaidos nepatvirtina.
25. Nurodytų motyvų kontekste aktuali kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo ypatumų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose, kurioje pažymėta, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Pažymėtina, kad Pastatas buvo įsigytas aukciono būdu, todėl šiuo atveju taikytinas pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas, kuris nustatė kitokią nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo formą ir tvarką nei 1964 m. CK 255 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, atmestini suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodyti argumentai dėl notarinės Pastato perleidimo formos nesilaikymo ir (ar) sandorio neįregistravimo viešajame registre. J. D. nuosavybės teisės į Pastatą įgijimo nepaneigia ir suinteresuoto asmens Z. K. atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad J. D. nemokėjo žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, savininkui, kompensacijos už naudojimąsi Pastatui nustatytu servitutu, kad Pastatas nebuvo prižiūrimas. Pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nurodytos aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl Pastato nuosavybės įgijimo, tuo tarpu disponavimas Pastato nuosavybės teise, t. y. kaip tai buvo daroma, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Su šios bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusios ir aplinkybės dėl to, kaip pareiškėjas ketina disponuoti siekiamu paveldėti Pastatu, todėl teismas dėl šių suinteresuoto asmens Z. K. atsiliepime į pareiškimą ir suinteresuoto asmens A. K. teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisako.
27. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ne tik pirmoji, bet ir antroji Pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo sąlygos, t. y. J. D. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, jos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę (neišlikę).
28. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie Pastato sukūrimą, tačiau iš perdavimo – priėmimo akte Nr. 7 užfiksuotos informacijos galima nuspręsti, kad Pastatas buvo inventorizuotas, nes aptariamame dokumente yra nurodytas inventorizacijos numeris, Pastato indeksuota vertė, statybos metai, taigi Pastatas jo perleidimo J. D. metu buvo identifikuotas. Be to, Pastatas yra užfiksuotas viešajame registre – jo naudai nuo 1998 m. gruodžio 30 d. nustatytas servitutas, kurio aprašyme nurodyta, jog leidžiama naudotis Pastatu, teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais. Visapusiškas į bylą pateiktų dokumentų vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad egzistuoja ir paskutinioji Pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo sąlyga – Pastatas yra teisėtai sukurtas ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ valdytas nuosavybės teise.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, T. D. pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. D. nuosavybės teise valdė Pastatą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas nuosavybės teisės įregistravimo į Pastatą ir paveldėjimo tikslais (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268–270, 443, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo nuosavybės teise įgijusi pieno supirkimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui įgyvendinti nuosavybės įregistravimo ir paveldėjimo teises.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.