Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-1357-613/2016Teisėjas Egidijus Mickevičius (S) (Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07156-2016-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.4; 3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Cars Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios bendrovės „Klatera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Inter Cars Lietuva“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės (apeliantės) 21 746,26 Eur. Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, dėl to pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-07 nutartimi tenkino ieškovės prašymą, ieškovės reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei (apeliantei) UAB „Inter Cars Lietuva“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant ar esant nepakankamai, skolininkės piniginių lėšų, esančių pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, areštą neviršijant 21 746,26 Eur reikalavimų sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsakovei atlikti operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybių biudžetams, įmonės darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu bei atsiskaityti su ieškove.Teisme gautas atsakovės atskirasis skundas. Apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei (apeliantei) – UAB „Inter Cars Lietuva“ – ir išspręsti klausimą iš esmės: ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apsiribojo deklaratyviais ir labai minimaliais pasvarstymais apie galimą grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, tačiau nepateikė nei vieno konkretaus argumento, kuris patvirtintų, kad atsakovė nebus pajėgi galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdyti arba kad atsakovė siekia išvengti neigiamų galimai jai nepalankaus teismo sprendimo pasekmių (pvz. kad atsakovė bando slėpti turtą, mažina jo vertę ir pan.);Atsakovė teikia teismui viešai prieinamą atsakovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2015 metus, taip pat tarpinį atsakovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2016-03-31 dienai. Iš šių dokumentų duomenų matyti, kad atsakovės finansinė būklė yra labai gera;Ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad ieškinio suma yra labai didelė. Kaip rodo atsakovės pateikti finansiniai dokumentai, atsakovei ši suma nėra didelė;Atsakovė neatliko ir neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama mažinti turtą ar jį slėpti.Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Jei teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, reiškia, teismui nekilo abejonių, jog palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja.Nagrinėjamu atveju preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Dėl to, kad ieškovė BUAB ,,Klatera“ preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus, ginčo byloje nėra. Atskirajame skunde atsakovė įrodinėja, kad teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, atsakovės teigimu, neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – kad jų nepritaikius kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Su šiuo atsakovės argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinkaIeškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog ieškinio suma yra didelė. Sutiktina su apeliante, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2016). Motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelė ieškinio suma turėtų būtų vertinama kaip sukelianti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Todėl nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, įvertinus atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus finansinius dokumentus, akivaizdu, jog atsakovei ieškinio suma nelaikytina didele (atsakovė 2015-12-31 turėjo ilgalaikio turto daugiau negu 800 tūkst. Eurų, trumpalaikio – už daugiau negu 9 mln., iš kurių 355 322,00 Eur pinigai ir piniginiai ekvivalentai). Taigi teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai motyvavo grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė taip pat nurodo, jog reiškia reikalavimą dėl seniai susidariusios, tačiau geranoriškai nemokamos skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atliko ar atlieka kokius nors veiksmus, kuriais būtų siekiama mažinti turtą ar jį slėpti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti atsakovės veiksmai nepagrindžia jos ketinimo perleisti ar slėpti turtą siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovei neįrodžius, o teismui nenustačius atsakovės nesąžiningų veiksmų, kurie sudarytų pagrįstą prielaidą spręsti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ketintų slėpti turtą, taip pat įvertinus atsakovės pateiktus finansinių dokumentų duomenis apie atsakovės turimą turtą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, dėl to laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Todėl skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klatera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.