Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Arturas Bložė, U. L., A. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė prašymą atidėti 2017-02-02 teismo posėdį, iki bus išspręsta suinteresuotų asmenų U. L. ir A. L. santuokos nutraukimo bendru sutikimu byla. Prašyme nurodyta, kad jis su U. L. kartu negyvena daugiau nei vienerius metus, tačiau jų santuoka nenutraukta. Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu kopiją ir nurodė, kad U. L. ruošiasi teikti procesinius dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad su sutuoktine jis negyvena, neveda bendro ūkio, todėl mano, kad su U. L. skoliniais įsipareigojimais visai nėra susijęs.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0041/14/01417 esančių duomenų matyti, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0041/14/01417 vykdomas išieškojimas pagal 2014-04-10 Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2662-920/2013 dėl 3902,72 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės U. L. išieškotojui A. G.. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė U. L. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Skolininkės sutuoktinis A. L. gauna darbo užmokestį iš UAB „Norvelita“. Antstolis 2016-11-25 patvarkymu Nr. BLO016623 areštavo skolininkės sutuoktinio A. L. gaunamas pajamas iš UAB „Norvelita“ ir pasiūlė 2016-11-25 patvarkymu Nr. BLO016624 pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėjas prašo nustatyti, jog skolininkei U. L. bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu A. L. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio pajamų, suinteresuotas asmuo A. L. su pareiškėjo prašymu nesutinka, nurodydamas, kad jis su sutuoktine kartu negyvena ir neveda bendro ūkio daugiau kaip vienerius metus, todėl neturi pareigos atsakyti savo turtu.

Suinteresuoti asmenys U. L. ir A. L. susituokė 2008-05-16. Byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 str. – 3.108 str. nuostatas, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą ar bylos dėl santuokos nutraukimo iniciavimą teisme, gyvenimą skyrium (separaciją). Be to, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios junginės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka, ir tai byloje nėra ginčijama. Atsižvelgiant į CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostatas, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, ½ dalis sutuoktinio A. L. gaunamų periodinių išmokų iš UAB „Norvelita“ priklauso skolininkei U. L..

CK 3.123 str. 1 d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-479/2009).

Suinteresuotas asmuo A. L. nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje nėra pateikta duomenų apie suinteresuotų asmenų gyvenimą skyrium, sudarytas vedybų ar povedybines sutartis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos teismuose iki šios nutarties priėmimo dienos nėra užvestos bylos dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo. CPK 178 str. įpareigoja suinteresuotą asmenį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau A. L., teismo nuomone, neįrodė aplinkybių, suformuojančių būtinumą, pagrindą teismui nenustatyti skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ar nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, tai pat į CK 3.87 str. 1 d. nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, pareiškėjo prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą.

Nustatyti, kad skolininkei U. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio A. L. pajamų, gaunamų iš UAB „Norvelita“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.