Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-245-417/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
AN2-245-417/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01133-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
L. J.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Advokatai
Vaidas Batūra
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-245-417/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01133-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos L. J. atstovo advokato Vaido Batūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Administracinio nusižengimo protokolas L. J. surašytas dėl to, kad ji, būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktore), 2020-02-18 leido dirbti (vykti į komandiruotę – darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą) apdailininkams M. F., Ž. A. ir A. P. apie jų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2020-09-23 nutarimu konstatavo, kad minėtais veiksmais L. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir už šio administracinio nusižengimo padarymą skyrė jai 1000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. L. J. (toliau – ir apeliantas) atstovas advokatas Vaidas Batūra nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-23 nutarimo dalimi, kuria L. J. paskirta administracinė nuobauda, prašo paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Skunde nurodoma, kad apeliantė prašė skirti švelnesnę nuobaudą (įspėjimą) nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pateikė duomenis apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokamą darbo užmokestį, kuris yra kelis kartus mažesnis (200 Eur įskaitant mokesčius) nei paskirta bauda, pateikė duomenis, kad augina du mažamečius vaikus. Šių aplinkybių ir įrodymų teismas parinkdamas nuobaudą ir jos dydį nevertino. Apeliantė atsakomybėn patraukta už netyčine kaltės forma padarytą pažeidimą, kurio padarymą lėmė tai, kad buvo atsižvelgta į 3 darbuotojų pageidavimą į darbo vietą Vokietijoje skristi lėktuvu, nors numatytą darbo pradžios dieną buvo užsakytas mikroautobusas. Skunde pažymima, kad su visais trimis darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys ir išsiųsti pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie šių asmenų įdarbinimą, tačiau pasikeitus aplinkybėms nebuvo patikslinti pranešimai apie viena diena (realiai tik keliomis valandomis) ankstesnę darbo pradžią. Pats pažeidimo pobūdis pagal padarymo aplinkybes ir sukeliamas pasekmes nėra toks pavojingas lyginant su tuo, kai asmenys įdarbinami be darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nesumokami mokesčiai, socialinio draudimo įmokos. Skunde cituojama ANK 34 straipsnio 5 dalis, teismų praktika taikant minėtą nuostatą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai apie skiriamos nuobaudos teisingumą. Reziumuojant nurodoma, kad nagrinėjamu atveju įvertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, apeliantės nuoširdų pripažinimą padarius pažeidimą ir tai, jog dėl to gailisi, žalingos pasekmės nekilo, apeliantei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokamą 200 Eur mėnesinį darbo užmokestį, tai, kad augina du mažamečius vaikus, nuobaudos tikslai ir teisinga pusiausvyra būtų pasiekti ir neskyrus piniginės baudos bei paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Šalies argumentai

4. Valstybinė darbo inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nors apeliaciniame skunde neginčijama apeliantei inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, jo faktinių aplinkybių, nesutinkama tik su jai už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimu, tačiau, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių duomenų vertinimu, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų pagrįstai apeliantę pripažino kalta padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir tinkamai išsprendė administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. atsižvelgęs į visas administracinio nusižengimo byloje esančias, taip pat apeliantę charakterizuojančias aplinkybes paskyrė administracinę nuobaudą.

6. L. J. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore), 2020-02-18 leido dirbti (vykti į komandiruotę – darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą) apdailininkams M. F., Ž. A. ir A. P. apie jų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

7. Kaip minėta, L. J. nesutinka tik su už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 1 000 Eur bauda. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

8. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

10. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirdami apeliantei 1 000 Eur baudą, atsižvelgė į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino pažeidimą ir gailisi, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – anksčiau nebausta už tokio pobūdžio nusižengimų padarymą, augina du mažamečius vaikus. Įvertinę visa tai ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti apeliantei paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos minimumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kaip minėta, apeliantė, atstovaujama advokato, su tokia administracine nuobauda nesutinka.

11. Pažymėtina, kad įmonės direktorius privalo tinkamai kontroliuoti darbo organizavimą, asmenų priėmimą bei atleidimą iš darbo, t. y. laikytis įstatymų imperatyvų. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju L. J. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdama užtikrinti darbo santykių teisėtumą.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju nustatyti net trys nelegaliai dirbę asmenys. Todėl darytina išvada, jog nelegalus darbas sukėlė sunkias pasekmes. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. J. iš pradžių su administraciniu nusižengimu nesutiko, administracinio nusižengimo protokole 2020-09-09 įrašė „nesutinku“ (b. l. 3) ir tik surinkus neabejotinus jos kaltės įrodymus apeliantė vis dėlto pripažino padariusi administracinį nusižengimą. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus švelninti apeliantei už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą minimalią administracinę nuobaudą – 1 000 Eur baudą – apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Be to, per švelnus nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas.

13. L. J. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusižengimą. Ji yra jauno, darbingo amžiaus moteris. Nors apeliantė pateikė duomenis apie jos gaunamas nedideles pajamas, apie du mažamečius vaikus. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė yra ištekėjusi, todėl pareiga rūpintis ir išlaikyti vaikus tenka ne vien apeliantei, tačiau ir vaikų tėvui. Be to, byloje nėra duomenų apie apeliantės sutuoktinio gaunamas pajamas, taip pat byloje nėra duomenų, jog pažeidėja turėtų didelių finansinių įsiskolinimų bankams, kitoms kredito įstaigoms ar fiziniams asmenims. Apibendrinant išdėstytus motyvus, negalima išvada, kad apeliantės finansinė padėtis yra sudėtinga ir ji neturi galimybės sumokėti jai už pavojingo ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą minimalios administracinės nuobaudos.

14. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metus (b. l. 50–51) akivaizdu, jog L. J., nors ir nebausta už analogiškus administracinius nusižengimus, tačiau nuolat daro administracinius nusižengimus, už kuriuos yra baudžiama baudomis, tačiau akivaizdu, jog santykinai nedidelės nuobaudos apeliantei nėra pagrindas padaryti išvadas bei koreguoti savo elgesį tinkama linkme, t. y. susilaikyti nuo administracinių nusižengimų darymo. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda, atitinkanti ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą, jai nėra nepakeliama finansinė našta. Vien simbolinės nuobaudos (pvz., įspėjimo) paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinės nuobaudos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjos patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra pati pažeidėja. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos teismo vertinimu, sankcijos minimumui lygi bauda geriausiai atitinka šią pusiausvyrą, todėl anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti nuobaudos rūšį, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Kaip minėta, už pakankamai didelį nelegaliai dirbusių darbuotojų skaičių (3 darbuotojai) nagrinėjamu atveju L. J. pagrįstai paskirta sankcijos minimumui lygi bauda. Apygardos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo švelninti L. J. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą.

15. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-23 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl L. J. atstovo advokato V. Batūros apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-23 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir L. J. atstovo advokato Vaido Batūros apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius