Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus (toliau – ir Institucijos) vedėjo Dainiaus Lipsevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo G. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu G. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 3 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 8 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubaustas pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) eurų bauda; pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį 140 (vieno šimto keturiasdešimties) eurų bauda; pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį 300 (trijų šimtų) eurų bauda; pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė nuobauda - 300 (trijų šimtų) eurų bauda.Administracinė nuobauda G. K. paskirta už tai, kad jis, būdamas vairuotoju, 2018 m. gegužės 3 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), pakrovė transporto priemonę SCANIA R420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrinimo metu sveriant transporto priemonių junginį, kurį pakrovė vairuotojas G. K., ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonių junginio bendroji masė – 51,2 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t) – 49,8 t, tai yra transporto priemonių junginio bendroji masė 9,8 t viršijo didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę. Vairuotojas G. K., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę (jų junginį) be leidimo. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas vairavo sunkiasvorį transporto priemonių junginį be leidimo. Pasvėrus ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, svėrimo plokštės Nr. 6294 ir Nr. 6295, metrologinės patikros liudijimas Nr. 0590734 galioja iki 2018 m. birželio 20 d.) nustatyta dvigubos varančiosios ašies apkrova – 19,2 t, tai 1,2 viršijo didžiausią leistiną dvigubos varančiosios ašies apkrovą) l,3<d<l,8) - 18,0 t. Be to, vairuotojas nepateikė galiojančios licencijos kopijos. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), 4 ir 30 punkto, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau - Techniniai parametrai), 19.9 punkto, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Aprašo 4 ir 30 punkto, Techninių parametrų 26,3 punkto, 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 5 bei 8 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą, G. K. paskiriant nuobaudą sankcijos ribose. Skunde nurodoma, kad G. K. padaryti nusižengimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei. Už tokio pobūdžio nusižengimus įstatymo leidėjas, įvertinęs nusižengimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobaudas. Nuolatinis, nevaldomas tokio transporto važiavimas daro ypač neigiamą poveikį kelių dangai, keliai yra gadinami, tampa sunkiai pravažiuojami, atsiranda dažnesnė remontų būtinybė, o dėl to ir našta valstybės biudžetui. Sunkiasvorių krovinių vežimas pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu visuomenei ar valstybės saugomiems interesams. Įstatymu įtvirtintas vienas iš svarbiausių eismo saugumo užtikrinimo principų, kuris nustato, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti nepriekaištingo teisės aktų laikymosi, o ne pažeidėjo interesą išvengti neigiamų pasekmių. Kiekvienas vairuotojas privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą, o visi asmenys, susiję su krovinių pateikimu, pakrovimu ir vežimu privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė būtų išleista važiuoti nepažeidžiant svoriui nustatytų reikalavimų (tai yra neviršijant didžiausios leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, bendrosios masės ir kitų parametrų).Skunde akcentuojama, kad tiek Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėję, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir rodančios, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, konstatavimu. Šiuo atveju byloje nėra nustatyta jokių išskirtinio pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą. Teismo nurodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi, krovė pats, jokių techninių galimybių patikrinti svorį neturėjo, darbdavys jokių priemonių nesuteikė, neturėtų lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą, nes į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose. Asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai taip pat nesudaro pagrindo taikyti aptariamas išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui G. K. 2018 m. gegužės 14 d. vėl surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl padarytų analogiškų administracinių nusižengimų.Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Redvita Mocevičienė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, o Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo apeliacinis skundas tenkinamas. Ginčo byloje dėl administracinių nusižengimų padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, o būtent mažesnių, nei straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų paskyrimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).Nors apylinkės teismas nedetalizavo, už kuriuos nusižengimus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos mažesnės baudos negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, ir tik bendrai nurodė, kad taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, kad G. K. už ANK 450 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus paskirtos minimalios sankcijose numatytos baudos, o už ANK 459 straipsnio 5 ir 8 dalyje numatytus nusižengimus ženkliai mažesnės, nei sankcijose sumatytos minimalios nuobaudos. ANK 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gegužės 19 d.) numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, o to paties straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gegužės 19 d.) numatyta, kad krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014 ir administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11/2018 ir kt.).Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, pritaria Institucijos apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių mažesnių negu atitinkamų straipsnių sankcijose numatytos minimalios baudos, skyrimą nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad G. K. prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pažeidimus padarė dėl neatsargumo, kadangi darbdavys nesuteikė jokių priemonių patikrinti krovinio svorį, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Pritartina Institucijos skundo argumentams, kad G. K. padaryti nusižengimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai, gabenantys sunkiasvorius krovinius, yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje bei už tokio pobūdžio nusižengimus įstatymo leidėjas, įvertinęs nusižengimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobaudas. Nuolatinis, nevaldomas tokio transporto važiavimas daro ypač neigiamą poveikį kelių dangai, keliai yra gadinami, tampa sunkiai pravažiuojami, atsiranda dažnesnė remontų būtinybė, o dėl to ir našta valstybės biudžetui. Sunkiasvorių krovinių vežimas pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, priešingu atveju minėtos veikos nebūtų laikomos nusižengimu. Pažymėtina, kad ANK 459 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytų sankcijų griežtumas pats savaime nelaikytinas išimtine aplinkybe, lemiančia ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. G. K., būdamas profesionalus vairuotojas, turėjo įsitikinti, kad jo pakrautas ir vežamas krovinys atitinka bendrus leidžiamos masės reikalavimus, taip pat žinoti, jog tokiems kroviniams vežti reikalingas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas. Jo aiškinimas, kad nusižengimus padarė, nes neturėjo galimybės krovinio pasverti, niekaip jo padarytų nusižengimų pavojingumo nemažina, netgi priešingai, rodo G. K., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsakingą požiūrį, gabenant sunkiasvorius krovinius. O kad jo požiūris į sunkiasvorių krovinių gabenimą yra neatsakingas, kad jis linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų, galima spręsti ir iš to, jog nepraėjus net dviem savaitėms po nusižengimų, už kuriuos nubaustas skundžiamu nutarimu, padarymo jis vėl atliko analogiškus veiksmus, už ką buvo nubaustas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo G. K. už ANK 459 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą skirtos mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytos baudos, nepagrįstas, priimtas vertinant tik teigiamai G. K. charakterizuojančias aplinkybes ir visiškai neatsižvelgiant į šiame sprendime nurodytas aplinkybes, todėl jis neatitinka nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytų nusižengimų pobūdžio, nei pavojingumo laipsnio, nei teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo naikinama ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimamas naujas nutarimas.Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą taisyklėmis ir atsižvelgdamas į tai, kad G. K. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 straipsnio 1 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iki aptariamų nusižengimų padarymo nebuvo baustas administracine tvarka, yra dirbantis, jam skirtinos ANK 459 straipsnio 5 ir 8 dalių sankcijose numatytos minimalios baudos. Galutinė nuobauda skiriama vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo apeliacinė skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir dėl administracinių nuobaudų už ANK 459 straipsnio 5 ir 8 dalyse (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gegužės 19 d.) numatytų administracinių nusižengimų padarymą skyrimo bei nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. K.. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda, ir šiose dalyse priimti naują nutarimą:

G. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gegužės 19 d.), padarymą skirti administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

G. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gegužės 19 d.), padarymą skirti administracinę nuobaudą – 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį ir 459 straipsnio 3 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti su šiuo nutarimu paskirtomis nuobaudomis, ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.