Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. Š. 2023 m. rugpjūčio 7 d., apie 16:03 val., Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Baltosios Vokės kaime, kelyje Kirtimai – Pagiriai – Baltoji Vokė, 8 km 900 m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė, kad jo iškvėptame ore nustatyta 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Š. parodė, kad kaltinamojo akto esmę suprato, savo kaltę pripažįsta. Viską pasakė ikiteisminio tyrimo metu. Labai apgailestauja. Aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, patvirtina. Pusę metų nemiega dėl įvykio. Atsakydamas į prokuroro klausimus, parodė, kad tą dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 7 d., turėjo atvažiuoti draugas ir nuvežti jį pas mamą, nes jai 90 metų ir jis ją prižiūri, bet jis neatvažiavo ir dėl to pagalvojo, kad turi važiuoti pats. Tą dieną po darbo vartojo alkoholinius gėrimus. Draugas turėjo atvažiuoti apie 16 val., tiksliai neatsimena, išgėrė pusę litro alkoholio. Važiavo į (duomenys neskelbtini), ten gyvena jo mama. Važiuojant tą dieną buvo didelis lietus ir jį nunešė į priešpriešinę kelio juostą. Po to įvyko susidūrimas. Važiavo kita mašina, sustojo ir jie iškvietė policiją. Tą automobilį, su kuriuo susidūrė, vairavo moteris. Jo automobilis buvo draustas. Atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, kad jam gėda prieš visus, nes 30 metų negėrė. Su ta moterimi nebendravo. Atsakydamas į prokuroro klausimą, paaiškino, kad vairavo savo automobilį „Volvo XC70“, šis automobilis šiuo metu yra pas sūnų.

3. Liudytojas K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, vėlai vakare. Jam paskambino tėvo brolis ir pranešė, kad tėvas pateko į avariją. Viską konkrečiai sužinojo vėliau, kai tėvas jau buvo paleistas iš areštinės. Atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, kad po įvykio bendravo su tėvu. Tėvas padarė klaidą, matėsi, kad jis labai išgyveno, jam buvo (duomenys neskelbtini). Jis gali padaryti tėvui teigiamą įtaką. Jie gyvena atskirai, bet dažnai susitinka, kelis kartus per savaitę. Jis dirba (duomenys neskelbtini) kartografu, šioje srityje dirba 12 metų. Turi geografijos magistro laipsnį. Prieš 10 metų buvo pasirašęs vieną dokumentą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsakydamas į prokuroro klausimą, parodė, kad tėvas jau 30 metų nevartojo alkoholio, dabar irgi nevartoja alkoholio, tėvas suprato, kad sėdo už vairo būdamas neblaivus. Atsakydamas į gynėjo klausimus, parodė, kad automobilis šiuo metu yra saugomas pas jį. Tenka dažnai tėvą vežioti į kaimą, nes ten yra jo močiutė, tėvo mama, jis jai padeda. Po įvykio tėvas kreipėsi į ligoninę, reikėjo gydytis, nes jam buvo (duomenys neskelbtini).

4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, byloje nėra nukentėjusiųjų civilinių ieškinių, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus. Toliau nuosprendyje dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

5. 2024 m. gegužės 17 d. įtariamasis M. Š. kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d., apie 16:03 val., Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Baltosios Vokės kaime, kelyje Kirtimai – Pagiriai – Baltoji Vokė, 8 km 900 m, vairavo automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio. 2023 m. rugpjūčio 7 d., po eismo įvykio, pareigūnai alkotesteriu tikrino jam girtumą, į alkotesterį pūtė du kartus. Su alkotesterio parodymais sutinka. Po eismo įvykio alkoholio jis nevartojo. Su alkotesterio parodymais ir neblaivumo nustatymo aktu buvo supažindintas įvykio vietoje. Savo kaltę iš karto pripažino ir su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl įvykio labai gailisi, pasižada daugiau pažeidimų nedaryti (II t., b. l. 89).

6. Apklausta liudytoja R. J. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d., apie 16:00 val., važiavo jai priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Kirtimų gatve (keliu Kirtimai – Pagiriai – Baltoji Vokė). Važiavo nuo Vilniaus miesto pusės link Pagirių. Tuo metu lijo, buvo šlapia kelio danga. Toje vietoje yra po vieną juostą į abi puses, dvipusis eismas. Toje vietoje lenkti galima į abi puses, ištisinės juostos nebuvo. Priekyje jos važiavo dar keletas automobilių, bet jie važiavo kiek toliau nuo jos, maždaug 100 metrų atstumu. Važiuodama priekyje matė periodiškai į priešpriešinę kelio juostą išvažiuojantį automobilį, manė, kad kelyje gal yra kokia kliūtis, gal gyvūnas, todėl vairuotojas vis šiek tiek ir išvažiuoja į jos eismo juostą. Minėtas automobilis važiavo nuo Pagirių pusės. Kokia buvo automobilio markė, modelis ir spalva, ji neprisimena, neįsidėmėjo. Ji pati važiavo 70 km/val. greičiu, bet matydama, kad automobilis vis išvažiuoja į jos eismo juostą, greitį pradėjo mažinti, kai tas automobilis buvo nuo jos maždaug 100-150 metrų atstumu, kiek tiksliai, nežino. Automobiliui būnant nuo jos maždaug 100 metrų atstumu, kokiu tiksliai, nurodyti negali, automobilis išvažiavo į jos eismo juostą, važiavo tiesiai link jos. Ji pasitraukė į kelkraštį, važiuodama mažino greitį, norėdama išvengti susidūrimo, bet toje vietoje kelkraštis nėra platus (apie 1 m), o šalia, kaip tik toje vietoje, buvo šlaitas, kažkur toliau pasitraukti negalėjo. Prieš pat susidūrimą ji beveik sustojo kelkraštyje, tikėjosi, kad automobilis grįš į savo juostą, bet jis važiavo tiesiai į ją, niekur nesuko bei stipriai trenkėsi į jos automobilio kairę pusę (ties jos automobilio priekiniu kairiu ratu) bei nuvažiavo toliau, kaip nematė. Vėliau matė, kad tas automobilis stovėjo apie 100 metrų atstumu nuo jos, prie įvažiavimo į šalutinį keliuką. Smūgio metu krūtine trenkėsi į vairą, saugos diržą buvo prisisegusi. Sėdėjo automobilyje užtraukusi rankinį stabdį ir koja spaudė stabdžio pedalą, nes bijojo, kad gali nuriedėti nuo šlaito. Smūgio metu jos automobilis nuslydo šiek tiek arčiau šlaito, gal apie 0,5 metro atstumu, automobilis buvo šiek tiek pakrypęs link šlaito dešiniąją puse. Su sustojusių aplinkinių žmonių pagalba išlipo iš automobilio per keleivio dureles, nes vairuotojo (kairės) pusės durys buvo sulamdytos avarijos metu ir neatsidarė. Kas sėdėjo už į ją atsitrenkusio automobilio vairo, ji nematė, nurodyti negali, prie to automobilio priėjusi nebuvo. Kokiu greičiu važiavo tas automobilis prieš įvykstant avarijai, ji nurodyti negali, nežino. Ar automobilis bandė stabdyti taip pat nežino, negali pasakyti. Prisimena tik, kad jis važiavo tiesiai į ją. Ji automobiliu važiavo viena. Po to greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę, apžiūrėta traumatologo, atliktos rentgenogramos ir jai buvo nustatytas krūtinkaulio lūžis. Kitą dieną, t. y. 2023 m rugpjūčio 8 d., dėl stipraus skausmo krūtinėje ir dusulio, kreipėsi į Santaros klinikų priėmimo skyrių (Santariškių g. 2, Vilnius), kur jai buvo atlikta krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Gydytoja jai paaiškino, kad radiologiškai lūžio krūtinkaulyje nematyti, pirminė diagnozė nepasitvirtino. Buvo diagnozuotas stiprus krūtinės ląstos sumušimas. Krūtinę jai po to dar ilgai skaudėjo (apie 2 mėnesius), bet nedarbingumą turėjo nuo 2023 m. liepos 8 d. iki 2023 m. liepos 23 d. (imtinai), po to išėjo į darbą. Avarijos metu kitų kūno sužalojimų nepatyrė. 2023 m. liepos 8 d. dėl nedarbingumo pažymos kreipėsi į savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Daugiau niekur į medikus nesikreipė. Jos automobilis yra draustas AB „Lietuvos draudimas“, techninė apžiūra galiojanti. Praėjus kelioms dienoms po įvykio ji kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, pranešė apie eismo įvykį, nusiuntė automobilio nuotraukas. Eismo įvykio metu ji buvo blaivi, alkotesteriu jai buvo tikrintas girtumas (nustatyta 0,00 prom.). Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vardu. Eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės ratas, priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, kairės pusės galinio matymo veidrodėlis. Jai 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo išmokėta 2550 Eur draudimo išmoka. Daugiau nieko papildyti negali (II t., b. l. 12-13).

7. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto Andrej Michnov tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d., apie 16:10 val., dirbant kartu su I. Degtiarenkaite, atvyko į Kirtimų g., Vilniuje, kur susidūrė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo“ vairuotojas M. Š. paaiškinti, kaip viskas įvyko, nesugebėjo, jam pirmu pūtimu, atliktu 16:16 val., nustatytas 1,55 prom. girtumas, antru pūtimu, atliktu 16:33 val. – 1,57 prom. girtumas. „Toyota“ vairuotoja R. J. paaiškino, kad važiavo automobilių eilėje link Pagirių, priekyje važiavę automobiliai pradėjo trauktis prie kelkraščio, pastebėjo priešpriešais viduriu kelio atvažiuojantį automobilį „Volvo“, kuris kliudė „Volkswagen“ veidrodėlį ir nuvažiavo toliau. Liudytojas R. K. paaiškino, kad matė važiuojantį kelio viduriu „Volvo“, kuris kliudė „Volkswagen“, po ko „Toyota“, išlūžus ratui, važiuoti toliau nebegalėjo. Automobilyje važiavo vienas ir jie atvykę sulaikė būtent vairuotoją. GMP R0807 „Toyota“ vairuotoją R. J. nugabeno į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę (I t., b. l. 56).

8. 2023 m. rugpjūčio 7 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterių kvituose užfiksuota, kad M. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), – negali. Alkotesteriu M. Š. 2023 m. rugpjūčio 7 d., 16:16 val., nustatytas 1,55 prom. girtumas, antru pūtimu 2023 m. rugpjūčio 7 d., 16:33 val., – 1,57 prom. girtumas (I t., b. l. 57 – 59).

9. 2023 m. rugpjūčio 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – kelyje Kirtimai – Pagiriai – Baltoji Vokė, atstumas nuo kelio pradžios – 8 km 900 m. Kelio ruožas yra tiesus. Apžiūrima kelio atkarpa nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas važiavimo greitis šioje atkarpoje yra 70 km/h. Važiavimo kryptimi įrengtos dvi eismo juostos. Automobilių ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje (I t., b. l. 65 – 68, 69 – 93).

10. 2023 m. rugpjūčio 8 d. AB „Regitra“ duomenų bazės išraše užfiksuota, kad nuo 2019 m. sausio 11 d. automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 131).

11. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Volvo XC70“ D5 AWD, kategorija M1-AC, pasirinkti metai – 2005 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje be PVM 3175,80 Eur, kaina Lietuvoje su PVM – 4020 Eur (I t., b. l. 132).

12. 2024 m. gegužės 6 d. priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje (I t., b. l. 17 – 22).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

13. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

14. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad M. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. rugpjūčio 7 d., apie 16:03 val., Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Baltosios Vokės kaime, kelyje Kirtimai – Pagiriai – Baltoji Vokė, 8 km 900 m, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 prom. etilo alkoholio koncentracija. M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, liudytojų R. J. ir K. Š. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, vaizdo ir garso įrašuose bei kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama M. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

15. Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje yra kaltinamojo sūnaus K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

16. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-196-697/2018 ir kt.).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Š. neteistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gydytojo psichiatro įskaitose neįrašytas, gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale. Teismo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, davė išsamius parodymus, atsakė į proceso dalyvių klausimus.

18. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, padarė žalą R. J. sveikatai ir turtui, kuri yra atlyginta, veika sunkių ir ilgalaikių padarinių nesukėlė. Savo elgesį šiuo metu kaltinamasis vertina negatyviai, suvokia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, sunkumą ir grėsmę, supranta tokio elgesio pasekmes ir dėl savo veiksmų padarė išvadas. Ateityje tvirtai pasiryžęs laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne gerai apgalvoto, įprasto ar susiformavusio elgesio rezultatas, todėl yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

19. K. Š. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. K. Š. neteistas, administracine tvarka baustas, šiuo metų galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba kartografu (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaltinamąjį ir laiduotoją sieja glaudus, stiprus ryšys, jie gyvena atskirai, bet susitinka kelis kartus per savaitę, tėvui yra svarbi jo nuomonė ir jis gali jam daryti teigiamą įtaką.

20. Aukščiau paminėtos aplinkybės (dažnas kaltinamojo ir laiduotojo bendravimas, artimi jų tarpusavio santykiai, laiduotojo teigiamas charakterizavimas darbe, teistumo nebuvimas, jo neigiamas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, tvirtas apsisprendimas būti laiduotoju ir kt.) vertintinos kaip pakankamos išvadai, kad K. Š. gebės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir jį kontroliuoti. Teismui nekyla abejonių, kad K. Š., kuris raštu išreiškė sutikimą būti laiduotoju, supranta BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo instituto esmę ir savo, kaip laiduotojo, atsakomybę. Jis yra vertas teismo pasitikėjimo bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse laiduotojui nustatytus reikalavimus.

21. Teismui padarius išvadą, kad yra pagrindas atleisti asmenį (kaltinamąjį) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, baudžiamoji byla nutrauktina priimant nuosprendį (BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

22. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę, kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio santykių pobūdį, intensyvumą ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų laikotarpiui bus pakankamas, siekiant laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jį kontroliuoti. Įvertinus minėtas aplinkybes, M. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

23. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, gali būti skiriamos minėtame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

24. Nustatant draudimo vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad M. Š. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir jos pavojingumui. Šis terminas, nagrinėjamu atveju, skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d.

25. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). M. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis jam priklausančiu automobiliu „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir yra konfiskuotinas.

26. AB „Regitra“ šiuo nuosprendžiu praneština apie teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą M. Š. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d.

27. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

M. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir apie tai pranešti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, skirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą jo sūnaus K. Š..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6, 7 ir 8 dalimis, išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. Š. ir laiduotojui K. Š., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.