- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- II-395-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00201-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pažeidėjas
- V. R.
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. R., jo atstovei advokatei A. V.,
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atstovės advokatės A. V. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės L. K. 2024 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R. (toliau – Pareiškėjas) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios darbo inspektorės L. K. 2024 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) vadovu, darbuotojos atžvilgiu darbdaviu 2023 m. lapkričio 8 d. leido A. L. dirbti konditerės pareigose kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos jos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, už ką Pareiškėjui paskirta 1 000 Eur bauda (administracinio nusižengimo bylos Nr. 0809-0477 medžiagos 29–30 lapai).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas V. R. atstovės advokatės A. V. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Skunde nurodyta, kad Institucijos nutarimas, kuriame nustatytas nelegalaus darbo faktas, pagrįstas tariamai nelegaliai įdarbintos A. L. bei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos V. P. ir Pareiškėjo paaiškinimais. Vadovaujantis nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir galimai nelegaliai dirbusių asmenų parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Be to, administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik asmens lankymosi įmonėje fakto, tačiau būtina nustatyti ir realaus darbo aplinkybes.
Šalies argumentai
A. L. savo paaiškinimuose patvirtino, kad susitarimo tarp jos ir Pareiškėjo dėl darbo 2023 m. lapkričio 8 d. nebuvo. Ji teigė, kad „siuntė darbo birža, darbo sutarties neturi, kadangi bandosi ar tiks šiam darbui“. Tai rodo, kad A. L. nelaikė, kad 2023 m. lapkričio 8 d. atėjusi į kavinę (duomenys neskelbtini), ji ėmė vykdyti darbo funkcijas ar tarp jos ir UAB (duomenys neskelbtini) susiklostė darbo santykiai. Nors A. L. paaiškinimuose teigia, kad „planuoja baigti 13 val. 30 min“, jokio susitarimo dėl A. L. buvimo kepykloje trukmės tarp Pareiškėjo ir A. L. nebuvo. Kita įmonės darbuotoja V. P. savo paaiškinime mini, kad ji A. L. „matė virtuvėje, kokius konkrečiai darbus atliko nežino, bet girdėjo, kad darbuojasi virtuvėje“. Šie teiginiai taip pat nepagrindžia nelegalaus darbo fakto, nes 2023 m. lapkričio 8 d. buvo pirmoji V. P. darbo diena, ji nieko nežinojo apie A. L. ir Pareiškėjo santykius, todėl Institucija nepagrįstai grindžia nelegalaus darbo faktą, remdamasi V. P. parodymais, kurie yra abstraktūs (V. P. tik girdėjo sklindančius garsus iš virtuvės, tačiau pati nematė, kad A. L. būtų dirbusi virtuvėje) ir neįrodantys darbo santykių. Taigi iš esmės Nutarime nelegalaus darbo faktas yra pagrįstas administracinio nusižengimo protokolą surašiusių pareigūnų užfiksuota medžiaga, patvirtinančia, kad A. L. 2023 m. lapkričio 8 d. buvo darbo patalpose, vilkėjo darbo aprangą ir siekė išbandyti, ar jai bus tinkama būsima darbo vieta.
Nutarime nurodyti trys nelegalų darbą kaip administracinį nusižengimą apibūdinantys požymiai, tačiau, priešingai nei teigia Institucija, juos nagrinėjamas atvejis atitinka tik iš dalies. Visų pirma, nelegalaus darbo faktas gali būti konstatuotas tik nustačius, kad asmuo realiai pradėjo dirbti. Nors A. L. buvo darbo patalpose, dėvėjo darbo aprangą ir galėjo susidaryti įspūdis, jog vykdė kai kurias darbo funkcijas, šiais veiksmais ji nepradėjo realiai eiti darbo pareigų, o tik išmėgino, ar darbo vieta ir pobūdis jai bus tinkami dirbti, nes turi neįgalumą. Antra, nelegalaus darbo atveju, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, tačiau šiuo atveju tarp A. L. ir Pareiškėjo nebuvo jokio susitarimo, kad darbas bus pradedamas 2023 m. lapkričio 8 d., o ne 2023 m. lapkričio 10 d. kaip nustatyta įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įdarbinimo sutartis) 2.1 punkte, taip pat A. L. negavo ir nesitikėjo gauti jokio atlyginimo už 2023 m. lapkričio 8 d. buvimą kavinėje. Trečia, nelegalaus darbo atveju turi būti nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nors šiuo atveju 2023 m. lapkričio 8 d. darbo sutartis su A. L. dar nebuvo sudaryta, tačiau Pareiškėjas buvo sudaręs sutartį su Užimtumo tarnyba dėl A. L. įdarbinimo nuo 2023 m. lapkričio 10 d., tačiau Pareiškėjas nesitikėjo, kad A. L. ateis į kavinės (duomenys neskelbtini) patalpas 2023 m. lapkričio 8 d. ir norės jau dieną pasitikrinti galimybę dirbti ar išsimėginti atlikti kai kurias būsimo darbo funkcijas.
Nagrinėjamos situacijos aplinkybės patvirtina ir tai, kad A. L. 2023 m. lapkričio 8 d. dar neturėjo realaus pavaldumo Pareiškėjui. A. L. darbo vietoje buvo ne darbdavio iniciatyva, o užėjo į kavinę pati norėdama išmėginti, ar būsimas darbas jai bus tinkamas. Nors A. L. paaiškinimuose nurodė, kad „turi iškepti biskvitinį tortą“, jokių konkrečių užduočių atlikti tą dieną Pareiškėjas A. L. nebuvo pavedęs ir neaišku kodėl tokius parodymus davė, todėl laikytina, kad ji minėtą dieną realių darbo funkcijų neatliko. Apibendrinant darytina išvada, jog Pareiškėjo padaryta veika tik formaliai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Nagrinėjant, ar iš tiesų egzistavo nelegalaus darbo atvejis, svarbu atsižvelgti ir į administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltę bei tikslus. Nelegaliu darbu kaip veika, už kurią taikoma administracinė atsakomybė, pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės visiškai nepagrindžia to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Atvirkščiai, 2023 m. lapkričio 8 d., dar iki kol buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, Pareiškėjas buvo sudaręs Įdarbinimo sutartį, kurioje įtvirtintas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti A. L. neterminuotai nuo 2023 m. lapkričio 10 d. bei aptartos pagrindinės darbo sutarties sąlygos. Atitinkamai darbo sutartis su A. L. sudaryta 2023 m. lapkričio 9 d. bei pranešta VSDFV apie darbo santykių pradžią. Pareiškėjo veika nesukėlė jokių padarinių, nes nuo 2023 m. lapkričio 10 d. sudarius darbo sutartį Pareiškėjas iki darbo sutarties nutraukimo mokėjo visus pagal teisės aktus priklausančius sumokėti mokesčius ir įmokas, nebuvo pažeistos jokios A. L. teisės ir Pareiškėjas nesiekė iškreipti padėtį darbo rinkoje ar sudaryti sąlygas nesąžiningai konkurencijai.
Pareiškėjas neturėjo tyčios įdarbinti nelegaliai A. L., nes jis nesuvokė, kad aprodydamas patalpas, leisdamas pasimatuoti darbo rūbus bei atlikti kai kurias darbo funkcijas A. L., ją nelegaliai įdarbina. Šį teiginį pagrindžia minėta Įdarbinimo sutartis, kuria Pareiškėjas ir Užimtumo tarnyba jau 2023 m. lapkričio 8 d. susitarė dėl A. L. įdarbinimo, todėl Pareiškėjas nenumanė, kad jo veiksmai, iš anksto leidžiant A. L. pasibandyti darbo vietos tinkamumą, atitinka nelegalaus darbo sampratą. Nors būdamas įmonės direktoriumi Pareiškėjas turėjo žinoti, kad dėl darbo vietos išbandymo su darbuotoju turi būti sudaryta darbo sutartis, tačiau šios konkrečios situacijos kontekste jis nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarinius, todėl Pareiškėjo veiksmuose yra ne tyčinė, o neatsargi kaltės forma.
Šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, yra pagrindas Pareiškėjui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos visai neskirti. Pareiškėjas anksčiau už analogiškus administracinius nusižengimus baustas nebuvo, pagal susitarimą su Užimtumo tarnyba įdarbino A. L., sudarydamas rašytinę darbo sutartį ir apie įdarbinimą pranešdamas VSDFV, nepadaryti nuostoliai nei valstybei, nei A. L., Pareiškėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, įmonė neturi skolų (b. l. 3–6).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad 2023 m. lapkričio 8 d. apie 11.20 val. atliktas patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu virtuvėje nustatyta dirbanti A. L., kuri remiantis VSDFV duomenimis nebuvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini). A. L. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad lapkričio 8 d. atėjo į įmonę UAB (duomenys neskelbtini) pasibandyti konditerės specialybei. Nurodė, kad turi iškepti biskvitinį tortą, ją siuntė darbo birža. Taip pat nurodė, kad darbo sutarties neturi, kadangi bandosi ar tiks šiam darbui, į darbą atėjo 9 val., planuoja baigti 13.30 val., darbo rūbus rado darbo vietoje, darbo patalpas parodė įmonės vadovas. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. R. paaiškinime nurodė, kad į darbo pokalbį atėjusi A. L. yra siųsta Kauno miesto užimtumo tarnybos konditerės pareigoms pasibandyti. V. P. paaiškinime nurodė, kad A. L. pažįsta kaip konditerę, savo pirmą darbo dieną – lapkričio 8 d. matė, kad A. L. dirba virtuvėje. Užimtumo tarnybos Kauno miesto 2-asis skyrius 2023 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad A. L. Užimtumo tarnybos specialistas 2023 m. spalio 2 d. yra išdavęs siūlymą įsidarbinti į UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) tyrimo metu pateikė 2023 m. lapkričio 8 d. Įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Užimtumo tarnybos ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl A. L. įdarbinimo į UAB (duomenys neskelbtini) konditerės pareigoms nuo 2023 m. lapkričio 10 d. bei 2023 m. lapkričio 9 d. darbo sutartį Nr. 106, sudarytą su A. L.. Remiantis VSDFV duomenimis A. L. į UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta nuo 2023 m. lapkričio 10 d.
Pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusiu su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.
Dėl bandomojo laikotarpio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį. Tokiu būdu darbuotojo išbandymas, bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Įtvirtinant šią nuostatą DK, buvo siekiama, kad visi asmenys įstatymų nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Atsižvelgiant į tai, V. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, privalėjo imtis visų veiksmų ir užtikrinti, kad darbuotojams jo vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą. Pažymėtina, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Institucija visapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, įvertino ir ištyrė įrodymų visumą ir pagrįstai skyrė V. R. administracinę nuobaudą sankcijos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo V. R. atstovė advokatė A. V. pristatė skundą iš esmės, kurį palaikė.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas V. R. paaiškino, kad nuo 2023 m. lapkričio 1 d. pradėjo darbo pokalbius ir priiminėti į darbą žmones. 2023 m. lapkričio 8 d. jis turėjo du darbo pokalbius ir apie 11 val. ryte į kavinę atėjo A. L., kuri pasakė, kad turi pasirašiusi sutartį su Užimtumo tarnyba ir nori apsidairyti. Jis su tuo sutiko, kadangi su ja jau turėjo darbo pokalbį anksčiau, ją buvo supažindinęs su darboviete ir jis toliau tęsė pokalbį su kitais žmonėmis. Jis nematė, ką A. L. veikia rūbinėje ir virtuvėje. Jis A. L. darbinių užduočių nedavė, ir ji darbinės aprangos nebuvo atsinešusi, ją susirado rūbinėje. Jis neturėjo idėjos slėpti mokesčius, nes tą pačią dieną pradėjusi darbą V. P. buvo įdarbinta teisėtai. A. L. negalia matosi vizualiai, yra susijusi su judėjimu, be to, kiek pamena, ji turi ir kitų sveikatos problemų.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. L. nurodė, kad ji tarpe tarp 2023 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. lapkričio 15 d. buvo priimta dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Anksčiau ji buvo darbo pokalbyje ir kalbėjo su V. R., todėl buvo supažindinta su darbo vieta. Kai sužinojo, kad ji galės darbintis, kitą rytą, sutartu laiku nuėjo į būsimą darbovietę pasibandyti. Darbo rūbus atsinešė pati. Tuo metu ji nebuvo pasirašiusi darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini), bet, kadangi darbdavys nori matyti, ar ji kažką sugeba ir yra tinkama darbui, ji atsidarė virtuvėje esančią technologinę kortelę ir darė kavos tortą. V. R. žinojo, kad ji eina į virtuvę ir keps tortą. Tortą padarė per maždaug dvi valandas ir kažkiek užtruko, kol susitvarkė darbo vietą ir įrankius. Su V. R. dėl atlygio už šį padarytą darbą nekalbėjo. Tuo metu, kol ji buvo virtuvėje, V. R. priiminėjo kitus žmones į darbą. Darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ji pasirašė sekančią dieną.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė L. K. nurodė, kad norint įeiti į virtuvę, pagal higienos normas yra privaloma apsirengti tinkama apranga, todėl darbo inspekcijos darbuotojas virtuvėje nebuvo ir virtuvėje buvusią darbuotoją pasikvietė. V. P. atvyko į darbo inspekciją 2023 m. lapkričio 30 d. ir pateikė rašytinį paaiškinimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. vasario 1 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė L. K., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo V. R. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (Į/k (duomenys neskelbtini)) vadovu, darbuotojos atžvilgiu darbdaviu 2023 m. lapkričio 8 d. leido A. L. dirbti konditerės pareigose kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos jos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. teismui pateiktu skundu neneigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo atstovė advokatė skundu prašo pakeisti skundžiamą Nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Kaip matyti, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, už asmenų nelegalų darbą yra atsakingas specialusis subjektas – darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, kas nagrinėjamu atveju yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. R..
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nelegalaus darbo turinys nenustatytas. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas analogiškas reikalavimas, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymima, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuota VSDFV, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes toko pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
V. R. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog 2023 m. lapkričio 8 d., nesant jokiam susitarimui, į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią kavinę (duomenys neskelbtini) atėjo A. L. ir norėjo pasibandyti dirbti, nes nežinojo ar dėl turimo neįgalumo ji galės atlikti darbo pareigas. Jis tuo metu turėjo darbo pokalbius su kitais žmonėmis ir neliepė A. L. atlikti darbo užduočių. Visgi A. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutartu laiku ji atėjo į būsimą darbovietę pasibandyti dirbti. Tuo metu ji nebuvo pasirašiusi darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini), kadangi darbdavys nori matyti, ar ji kažką sugeba ir yra tinkama būsimam darbui, todėl ji atsidarė virtuvėje esančią technologinę kortelę ir kepė tortą, o apie šį atliekamą jos darbą V. R. žinojo. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame ir bylos nagrinėjimo metu peržiūrėtame kūno kamerų vaizdo įraše girdima, kaip V. R. nurodo, jog jis prašė A. L. parodyti, ką ji gali iškepti. Iš šio įrašo matyti, kad A. L. naudoja įmonės priemonės jai paskirtai užduočiai įvykdyti. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. R., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, leido A. L. dirbti nesudaręs darbo sutarties ir apie jos priėmimą ne vėliau kaip prieš dieną nepranešęs VSDFV, t. y. leido jai dirbti nelegaliai UAB (duomenys neskelbtini) naudai 2023 m. lapkričio 8 d., nors būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės darbo organizavimą privalėjo imtis visų veiksmų ir užtikrinti, kad darbuotojams jo vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV apie jų priėmimą į darbą, o nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Be to, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio nuostatas, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. L. nebuvo sudaryta, nebuvo susitarta dėl bandomojo laikotarpio, todėl UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. R. leidus A. L. atlikti darbines funkcijas, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjo V. R. atstovė advokatė A. V. skundu prašė administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Kaip minėta, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.
Iš teismui pateikto skundo bei prie jo pridėtų dokumentų nustatyta, kad V. R. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, bylojančių jo naudai, taip pat nenustatytas kompleksas faktinių duomenų, kuriais remiantis, būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad V. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo skirta 1 000 Eur dydžio bauda (minimali), kai ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, A. L. nelegalaus darbo trukmę, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėjui buvo paskirta minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
V. R. atstovės advokatės A. V. skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės L. K. 2024 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.