Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka nebaustas, teistas:

1) 2014 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 286 str. - 6 MGL dydžio (780 litų) bauda, baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, administracine tvarka nebausta, neteista,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugsėjo 24 d., apie 20:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. K. ir G. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams, tai yra veikdami bendrininkų grupe, smurtavo prieš kartu gyvenančią Z. C., kuri yra G. K. mama, o A. K. močiutė. A. K. supykęs, kad Z. C. nevalgo, sugriebė ranka jai už žandų, suspaudė ir grūdo maistą į burną. Z. C. išspjovus, jis sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus ranka į veidą, o G. K. sudavė 2–3 kartus rankšluosčiu bei 2–3 kartus delnu Z. C. į veidą. G. K. ir A. K., suduodami daugybinius smūgius Z. C. į veidą, padarė daugybines veido kraujosruvas, akies vokų ir akiduobės kraujosruvas bei odos nubrozdinimus, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties židininį smegenų sumušimą ir trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiosios kaktinės skilties srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos surikdymą.

2017 m. rugsėjo 24 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. K. ir A. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams, t.y. veikdami bendrininkų grupe, smurtavo prieš kartu gyvenančią Z. C., kuri yra G. K. mama, o A. K. močiutė. A. K. supykęs, kad Z. C. nevalgo, sugriebė jai ranka už žandų, suspaudė ir grūdo maistą į burną. Z. C. išspjovus, jis sudavė jai ne mažiau tris kartus ranka į veidą, o G. K. sudavė 2–3 kartus rankšluosčiu bei 2–3 kartus delnu Z. C. į veidą. G. K. ir A. K., suduodami daugybinius smūgius Z. C. į veidą, padarė daugybines veido kraujosruvas, akies vokų ir akiduobės kraujosruvas bei odos nubrozdinimus, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties židininį smegenų sumušimą ir trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiosios kaktinės skilties srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos surikdymą.

Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama. Po trečio insulto jie pasiėmė gyventi pas save savo močiutę, jos vardas Z. C.. Ją pasiėmė 2017 m., po globos namų. Jis močiutę slaugė kartu su mama, pasikeisdami močiutę maitindavo, ją valydavo. Močiutė gulėdavo ant lovos, negalėjo savimi pasirūpinti. Įvykio datos nelabai atsiminė. 2017 m. rugsėjo 24 d. buvo namuose kartu su mama. Jie gėrė degtinę. Buvo išgėrę 0,7 l., gal truputį daugiau. Gėrė dviese su mama. Jie pagal laiką močiutę maitindavo. Tą dieną jis maitino močiutę. Ji spjovė maistą, jis bandė jai maistą įgrūsti. Tada paėmė jai už žandų, nestipriai, bandė pražiodinti. Jam nepavyko jos pamaitinti. Su delnu sudavė jai porą kartų per žandus. Močiutė nelabai kalbėjo. Nebuvo jokios jos reakcijos į smūgius. Iš pradžių žandai neparaudonavo. Jis buvo vienas kambaryje tuo metu. Po to, kai trinktelėjo, pradėjo šaukti ant močiutės, kodėl ji nevalgo. Jis gal 2–3 kartus sudavė močiutei per veidą, nelabai atsiminė. Jie su mama buvo butelį išgėrę, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kai pradėjo šaukti ant močiutės, atėjo mama. Tada šaukė abu ant močiutės. Mama kažką plovė, atėjo į kambarį su rankšluosčiu. Matė, kaip ji trinktelėjo su rankšluosčiu močiutei per veidą gal porą kartų. Į kitas kūno dalis mama netrenkė. Jis močiutę paguldė, kai ji nenorėjo valgyti. Atsiminė, kad pasakė močiutei, jei nenori valgyti, maitinsiesi kaip šuo. Tada jis su mama nuėjo į virtuvę dar išgerti, paskui atėjo ir rado močiutę ant grindų gulinčią. Mano, kad ji pati nukrito. Močiutė nevaikščiojo, tik galėjo persiversti nuo šono ant šono. Kai ėjo į virtuvę, ji sėdėjo normaliai. Visą laiką sėdėdavo normaliai. Kai rado močiutę nukritusią, pakėlė, pamatė, kad močiutės žandai pamėlynavę. Tada jis pats iškvietė greitąją. Atvažiavę medikai, neapžiūrėjo močiutės, išėjo ir tada jau grįžo su policija. Jis pripažįsta, kad mušė močiutę, supranta, kad blogai padarė. Močiutę išvežė į ligoninę, ten ji išbuvo 1–2 mėn. Jie domėjosi močiutės sveikata, bet jiems buvo uždrausta lankyti močiutę. Mama buvo į ligoninę nuvažiavusi. Jis vienintelis anūkas močiutei. Mama vienintelė dukra. Močiutei virš 80 metų buvo. Iš ligoninės močiutė nebebuvo grįžusi namo. Močiutė mirė nuo insulto. Jam 36 metai. Į darbo biržą nestojo. Jokių tikslų gyvenime neturi. Po skyrybų išgėrinėja dažnai. Turi vaiką, teikia išlaikymą, su vaiku nebendrauja. Dirbo prieš tai Norvegijoje. Daugiau niekur nedirbo, gyvena iš santaupų pardavus butą. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pripažino pilnai (1 t., b.l. 180-181, 195-196, t. 2, b.l. 9).

Kaltinamoji G. K. teisiamajame posėdyje kalta pripažino ir parodė, kad sunkumai prasidėjo prieš kokius 5 m., kai mirė jos jaunesnė sesuo ir mama pradėjo kalbėt pastoviai apie mirtį. 2017 m. vasaros gale jie Z. C. parsivežė į savo namus. Po slaugos ji pati savimi pasirūpinti visiškai negalėjo, todėl ją pasiėmė. Jiems buvo pasakyta, kad ją būtinai reikia sodinti, kad nebūtų pragulų. Ji valgydavo gerai, daug. Ji atmintį turėjo, į klausimus atsakinėjo. 2017 m. rugsėjo 24 d. iš ryto, kaip visada, maitino ją, per pietus pamaitino, paguldė. Tada nuėjo į virtuvę su sūnumi gerti degtinės. Jie vieną butelį degtinės 0,7 l. talpos buvo išgėrę. Paskui sūnus nuėjo dar į parduotuvę parnešti. Atsidarė ir antrą butelį. Tada atėjo laikas maitinti, ji viską paruošė, sumalė. Sūnus nuėjo ją maitinti. Iš pradžių nieko negirdėjo, paskui išgirdo, kad sūnus kažką garsiai sako, nuėjo ir pamatė, kad mama nenori valgyti. Jai reikėjo valgyti, kad jie vaistus galėtų duoti. Mama nenorėjo valgyti, sūnus barėsi. Ji nematė, kad sūnus ją mušė. Kai ji atėjo iš virtuvės, jos rankoje buvo rankšluostis, kuriuo keletą kartų sudavė mamai per veidą. Taip pat sudavė ir be rankšluosčio per veidą su delnu. Nežino, ar sūnus matė. Po to ją paguldė, nes ji valgyti nenorėjo. Paguldė ir išėjo į virtuvę, dar abu išgėrė. Paskui sūnus nuėjo pažiūrėti, kaip ji. Jos veidas buvo raudonas, net mėlynas. Sūnus iškvietė greitąją. Greitoji atvažiavo, medikai užėjo, paklausė, kas atsitiko, jie pasakė, kad ji nukrito. Medikai išėjo neštuvų. Už pusvalandžio atėjo medikai su policija ir tik tada mamą apžiūrėjo. Mamos lankyti ligoninėje neleido, ji norėjo vaistus nuvežti, su gydytoju pašnekėti, bet jai pasakė, kad negalima. Kai buvo reabilitacijoje, buvo nuvažiavusi vieną kartą. Gydytoja pasakė, kad neturi teisės sakyti nieko apie jos sveikatą. Po reabilitacijos ją išvežė į globos namus Palangoje. Ji ten prabuvo 2–3 savaites ir mirė. Iš globos namų ją parvežė į Klaipėdą, mirė jau Klaipėdoje. Jiems buvo leista ją palaidoti. Nežino, kaip taip atsitiko. Savo poelgį vertina labai blogai. Jai dabar 60 metų, dar ne pensijoje, bet ir nedirba. Gyvena iš parduoto buto, turėjo santaupų. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę taip pat pripažino ( 1 t., b.l. 136–137, 148).

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, prokurorui neprieštaraujant su sutrumpintu įrodymų tyrimu, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Liudytoja D. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., 20.05 val., radijo ryšiu dispečerinė perdavė vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad asmenį paralyžiuoja. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko jaunas neblaivus vyriškis. Ji paklausė, kas nutiko, jis atsakė, kad nežino, kad ją gaivino ir parodė, kad gaivino delnu trenkdamas per veidą. Rodė, kad trenkė abiem rankomis per veidą. Nuėjus į butą, kambaryje ji pamatė ant sofos pusiau sėdinčią, pusiau paguldytą senyvo amžiaus moterį. Bute buvo dar viena moteris, matėsi, kad neblaivi, prisistatė esanti močiutės dukra. Ji pasakė jiems, kad ji yra sumušta, jie abu tylėjo. Ji matė, kad močiutės veidas visas raudonas, sumuštas ir patinęs, pabrinkęs nuo sumušimų su kraujosruvomis. Ji pradėjo matuosi spaudimą ir tada tas vaikinas susierzino, pradėjo šaukti, kad čia aparatas netoks, kad jie ne taip matuoja ir pan. Pradėjo ant jų pulti. Ji pasakė, kad su vairuotoju eina parsinešti neštuvus, nes ją reikės vežti į ligoninę. Nusileidus į lauką, paskambino policijai, ir pranešė, kad bute sumušta moteris ir bute esantis vaikinas yra agresyvus. Atvykusiems pareigūnams vaikinas labai priešinosi, vaikino mama taip pat puolė pareigūnus. Jie išvežė į ligoninę močiutę, ir pristatė į Klaipėdos Universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, dėl veido sumušimų. Močiutė tikrai buvo labai sumušta, tikrai matėsi paburkimai, kraujosruvos (1 t. 1, b.l. 50–51).

2017 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad apie 2017 m. rugsėjo 24 d., 20 val. 20 min., buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu Ryšininkų g. 2–67, Klaipėdoje, greitosios medicinos pagalbos pareigūnai rado sumuštą, senyvo amžiaus, moterį. Atvykus policijos pareigūnams, A. K. ir G. K. elgėsi agresyviai ir buvo neblaivūs (1 t. 1, b.l. 16–19).

2017 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota kaip pareigūnai ir medikai įeina į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame A. K. ir G. K. stovėjo prie moters Z. C.. Moters veidas buvo nusėtas kraujosruvomis (1 t., b.l. 29–30).

Byloje pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma iš A. K. ir G. K. priteisti 2962,38 Eur turtinės žalos atlyginimą už nukentėjusiosios Z. C. gydymą ( 1 t., b.l. 37–38).

2018 m. vasario 23 d. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 43–44).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2018 m. sausio 8 d. rašte Nr. 17–67 nurodoma, kad Z. C., gydyta reanimacijos skyriuje ir neofrologijos ir vidaus ligų skyriuje 2017 m. lapkričio 26 d. – 2017 m. lapkričio 28 d. 2017 m. lapkričio 28 d 6.55 val. mirė (1 t., b.l. 85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 96/2018 (03) nustatyta, kad Z. C. buvo nustatyti sužalojimai: daugybinės veido kraujosruvos, akies vokų ir akiduobės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties židininis smegenų sumušimas ir trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiosios kaktinės skilties srityje. Z. C. sužalojimai atitinka nurodytą laiką ir aplinkybes, padaryti sumušus galvą bukais daiktais, galėjo gautis sudavus daug smūgių rankomis. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu, Z. C. padaryti sužalojimai: galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų kairiosios kaktinės skilties srityje vertinami, kaip sužalojimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Imant atskirai, veido kraujosruvos bei odos nubrozdinimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. 2016 m. vasario 16 d. Z. C. ištiko galvos smegenų infarktas (insultas), po ko liko kalbos sutrikimas ir kairės kūno pusės parezė (dalinis paralyžius). Dėl 2017 m. rugsėjo 24 d. patirtos galvos smegenų traumos naujų ryškių neurologinių židininių požymių neatsirado, po kietuoju smegenų dangalu išsiliejęs kraujas bei vėliau išsivysčiusi higroma galvos smegenų nesuspaudė, todėl Z. C. sužalojimai negali būti vertinami, pritaikant taisyklių 6.6.2. ir 6.6.4. punktus, kaip sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, nes neatitinka šių punktų kriterijų. 2017 m. lapkričio 28 d. Z. C. mirė VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo antro tipo cukrinio diabeto su ketoacidoze ir koma, išsivysčius diabetinei nefropatijai ir sunkaus laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumui. Tarp Z. C. nustatytų sužalojimų ir jos mirties priežastinio ryšio nėra (1 t., b.l. 108–110).

Alkotesterio kvito parodymais užfiksuota, kad, kad G. K. 2017 m. rugsėjo 24 d. 20.48 val. nustatytas 1.67 ‰ girtumas ( 1 t., b.l. 111).

Alkotesterio kvito parodymais užfiksuota, kad A. K. 2017 m. rugsėjo 24 d. 20.53 val. nustatytas 2,64 ‰ girtumas (t. 1, b.l. 170).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 str. 1 d., artimieji giminaičiai yra laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (BK 248 str. 2 d.).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. K. ir A. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams, t.y. veikdami bendrininkų grupe, smurtavo prieš kartu gyvenančią Z. C., kuri yra G. K. mama, o A. K. močiutė. Teismas nustatė, jog A. K. supykęs, kad Z. C. nevalgo, sugriebė ranka jai už žandų, suspaudė ir grūdo jai maistą į burną. Z. C. išspjovus, jis sudavė jai ne mažiau tris kartus ranka į veidą, o G. K. sudavė 2–3 kartus rankšluosčiu bei 2–3 kartus delnu Z. C. į veidą. Tokiu būdu G. K. ir A. K., suduodami daugybinius smūgius Z. C. į veidą, t.y. panaudodami fizinį smurtą, nesunkiai sužalojo savo šeimos narį (artimą giminaitį).

Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, tačiau kaltinimas jiems yra tikslinamas, kadangi kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu patikslino įvykio aplinkybes ir parodymais patvirtino, kad G. K. ne tik delnu 2-3 kartus sudavė Z. C. į veidą, bet ir sudavė jai į veidą 2–3 kartus rankšluosčiu. Šios aplinkybės nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia. Kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, t.y. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Nusikalstamą veiką kaltinamieji G. K. ir A. K. padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia: jie suvokė, kad žaloja savo šeimos narį (artimą giminaitį), numatė, kad dėl jų veiksmų gali atsirasti bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, ir tokių pasekmių norėjo, neišskirdami pasekmių masto. Nusikalstama veika yra baigta, nukentėjusiajai Z. C. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamieji G. K. ir A. K., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str.1 d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusio asmens (fizinio ar juridinio) interesų pusiausvyros užtikrinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veikiant bendrininkų grupėje. Jis anksčiau vieną kartą teistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs, taip pat teistas užsienyje (Norvegijoje), administracine tvarka nebaustas. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nusikalsti, nepaklusti visuomenės nustatytoms taisyklėms, kaip matyti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. A. K. išsiskyręs, oficialiai niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į jo atsakomybę vieną švelninančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 21.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 13.50 val. (2 dienos) (2 t., b.l. 15–16). Vadovaujantis BPK 65 straipsniu, 66 straipsniu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, gailėjosi dėl savo elgesio, nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, į tai, jog ankstesnis jo teistumas yra išnykęs, už nusikaltimą kaltinamajam skirtina galutinė bausmė nesiekia dviejų metų, todėl įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, jam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 20-21) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kaltinamoji G. K. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veikiant bendrininkų grupėje. Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, išsiskyrusi, nedirba ir darbo biržoje nesiregistruoja. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į jos atsakomybę vieną švelninančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jai taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios G. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 21.05 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 13.55 val. (2 dienos) (1 t., b.l. 154–155, 157–158). Vadovaujantis BPK 65 straipsniu, 66 straipsniu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teismo vertinimu, nors kaltinamosios asmenybė, jos gyvenimo pokyčiai ir nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nėra kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, į kaltinamosios elgesį teismo posėdžio metu, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jai atidėtinas. Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, jai skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t., b.l. 159–160) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Byloje civiliniu ieškovu pripažinta Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, byloje yra pareikštas 2962,38 Eur dydžio civilinis ieškinys, kuriuo civilinis ieškovas prašo atlyginti padarytą turtinę žalą. Kaltinamieji teismo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Baudžiamosios bylos tyrimo metu nustatyta, kad G. K. ir A. K., veikdami bendrai, neteisėtais, tyčiniais, smurtiniais veiksmais nesunkiai sužalojo savo šeimos narį (artimą giminaitį) – Z. C.. Dėl Z. C. gydymo išlaidų Klaipėdos teritorinė ligonių kasai buvo padaryta 2962,38 Eur turtinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. Civilinio ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų bendrų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasai padarytos 2962,38 Eur turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas baudžiamosiose bylose priteisiant nusikaltimais, kurie padaryti bendrininkaujant, padarytos žalos atlyginimą pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo (turi solidariąją pareigą) atlyginti visi kartu (solidariai). Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė tokią žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 7dalis). Toks solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Civilinio Kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis) (2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamoji byla Nr. 2K-351–489/2017).

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamųjų G. K. ir A. K. solidariai priteistina civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos naudai 2962,38 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt. CD laikmenos su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 21.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 13.50 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant A. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jai paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 21.05 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 13.55 val. (2 paras), laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant G. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš G. K. ir A. K. 2962,38 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir trisdešimt aštuonis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt. CD laikmenas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Kaltinamiesiems išaiškintina, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.