- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- eI2-9205-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05821-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Sigita Fomičiova, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Kaminsko,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams D. J., S. P.,
nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 23S35103 dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo; panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44521 dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie uždraudimą jam atvykti ir apsigyventi; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad leidimas jam laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas nustačius, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į VSD raštą Nr. 18-2878, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais (klaida, nes teisingas laikotarpis yra (duomenys neskelbtini) metai), tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Pareiškėjo nuomone, nėra teisinga teigti, kad jo prieš 23 metus atliktos tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje faktas pats savaime identifikuoja jo lojalumą Baltarusijos Respublikos vykdomam režimui bei leidžia spręsti apie jo keliamą pavojų Lietuvos Respublikos saugumui.
Pareiškėjas, pildydamas jam Migracijos departamento duotą klausimyną (siekdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pasikeitus darbdaviui), nurodė išsamius bei teisingus faktus apie jo praeityje dirbtą darbą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais jis studijavo karinėje mokymosi įstaigoje, o po jos baigimo, (duomenys neskelbtini) metais dirbo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Kartu svarbu pažymėti, kad, pildydamas tą patį klausimyną, į jo 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ jis atsakė Ne, o į 11 klausimą - „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ atsakė, kad Ukrainos Respublikai. Šiais pastaraisiais atsakymais pareiškėjas išreiškė savo aiškią poziciją dėl vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu, vienareikšmiškai pažymėdamas, kad jai nepritaria bei jos nepalaiko.
Pareiškėjo vertinimu, vien formaliai, neatlikus jokio papildomo aplinkybių tyrimo, nesuteikus jam galimybės duoti išsamesnius paaiškinimus dėl jo praeityje dirbto darbo Baltarusijos kariuomenėje, jis buvo deklaratyviai pripažintas lojaliu Baltarusijos režimui, šį režimą palaikančiu.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jis (duomenys neskelbtini) metais Baltarusijos kariuomenėje atliko vien technines funkcijas - dirbo (duomenys neskelbtini) ir nieko bendro su karinėmis funkcijomis neturėjo. (duomenys neskelbtini) metais A. Lukašenkai pradėjus vykdyti agresyvią vidaus politiką, pareiškėjas suprato, kad jo ir valstybės vadovo vertybės išsiskiria ir jis nebenori būti šios vykdomos agresyvios politikos dalimi, todėl jis savo noru nutraukė santykius su Baltarusijos Respublikos kariuomene, nutraukė darbo sutartį.
Nuo (duomenys neskelbtini) metų pareiškėjas išvyko iš Baltarusijos Respublikos dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, nuo (duomenys neskelbtini) metų iki dabar dirbo Lietuvos įmonėse (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“); nuo 2016 metų turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, visada laiku ir tinkamai prasitęsdavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, mokėjo mokesčius.
Visus 11 darbo Lietuvos Respublikoje registruotose įmonėse metų Pareiškėjas sąžiningai dirbo, buvo ir yra lojalus Lietuvos Respublikai, gerbė čia gyvenančius žmones, nekėlė jokios grėsmės viešajai tvarkai, jo turimi pažeidimai yra smulkūs, susiję su jo darbine veikla – vairavimu. Pareiškėjas pastaruosius 1,5 metų net nebuvo Baltarusijos Respublikoje, paskutinį kartą ten buvo dar prieš Rusijai užpuolant Ukrainą, nepaisant to fakto, kad Baltarusijoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas nepalaiko A. Lukašenka vykdomo režimo, todėl į Baltarusiją nevyksta, jis nevengia viešais reikšti nepritarimo A. Lukašenkos veiksmams, socialiniuose tinkluose drąsiai ir aiškiai reikšdavo kritiką, 2023 m. sausio mėnesio pabaigoje Varšuvos mieste Lenkijoje dalyvavo demonstracijoje, palaikančioje baltarusių opoziciją.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jo sūnus M. D. yra Ukrainos Respublikos pilietis, kuris su savo šeima iki karo Ukrainoje pradžios gyveno Ukrainoje, tačiau, prasidėjus karui, išvažiavo ir Didžiojoje Britanijoje įgijo pabėgėlio statusą, kur šiuo metu gyvena. Tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas kariniame konflikte palaiko būtent Ukrainą, smerkia tiek Rusijos Federacijos, tiek ir Baltarusijos veiksmus, todėl sprendimo motyvai apie jo pritarimą bei Rusijos bei Baltarusijos agresyvių veiksmų Ukrainos atžvilgiu palaikymą yra akivaizdžiai nepagrįsti, deklaratyvūs bei formalūs.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o turėtų atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jo pavojingumas buvo įvertintas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu, uždraudžiant jam atvykti į Šengeno zonos valstybes, tačiau nėra suprantama ir aišku, kaip Pareiškėjo pavojingumas pasireiškia kitose nurodytose valstybėse. Pareiškėjo pavojingumo konstatavimas bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką jam taikymas automatiškas, nesant kitų motyvų, nesudaro pagrindo taikyti jam atvykimo draudimą į visą Šengeno zoną, o taikant tokį draudimą, turi būti nurodomi tokio draudimo taikymo motyvai bei pagrindai. Svarbu pažymėti, kad nustatant draudimą atvykti į Šengeno zonos valstybes, apribojama pareiškėjo teisė į darbą, nes jis nebegali dirbti pagal profesiją – tolimųjų reisų vairuotoju.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760083059 buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. 2022 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Taip pat pateikė užpildytą klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 3 klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis)) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
2023 m. kovo 16 d. Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-2878, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į šią informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad jis turėjo nuo 2016-04-15 iki 2018-04-14, nuo 2018-04-13 iki 2020-04- 13, nuo 2020-03-10 iki 2022-03-10 galiojusius leidimus laikinai gyventi. Šiuo metu turi nuo 2022-02-15 iki 2024-02-15 galiojantį leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2012-01-09 iki dabar buvo ir yra įdarbintas Lietuvos įmonėse. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų, kad jis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – NAS taisyklės), 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD, o Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
Atsakovas nesutiko, kad VSD išvada yra bendro pobūdžio ar nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo; manė, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Pažymėjo, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą.
Atsakovas nurodė, kad Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Baltarusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
Atsakovo vertinimu, tai, kad pareiškėjo sūnus yra Ukrainos pilietis ir šiuo metu gavo tarptautinę apsaugą Didžiojoje Britanijoje, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo lojalumo tarnavimo kariuomenėje metu bei galimo išnaudojimo Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Tai, kad pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2012 m. ir turi susiformavusius ryšius su Lietuva, nepaneigia, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje jis gyvena ilgą laiką ir turi darbą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
VSD nuomone, skundžiami Departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
VSD nurodė, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigojančiomis VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. vasario 15 d. raštu Nr. 18-1791 Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės teisėsaugos tarnybose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
VSD nurodė, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šios šalies ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.
VSD paaiškino, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujas žvalgybines galimybes – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
VSD teigimu, Lietuvos Respublika neturi teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovė ir atsakovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad karinę mokyklą Ukrainoje baigė, nes šeimai trūko pinigų ir buvo sunku išlaikyti vaikus. Pabaigus karinę mokyklą, gavo paskyrimą į Baltarusiją, todėl neturėjo pasirinkimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais, Baltarusijoje pradėjus dingti žmonėms, jis suprato, kad kariuomenė yra išnaudojama kaip įrankis susidoroti su nepatinkančiais asmenimis, todėl paprašė jį atleisti iš tarnybos, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Tada pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais pakartotinai paprašė būti atleidžiamas, ir (duomenys neskelbtini) m. pradžioje tarnyba buvo nutraukta. Tada pareiškėjas išsilaikė vairavimo teises ir kai tik galėjo – išvyko iš Baltarusijos, daugiau kaip 12 metų gyvena Lietuvoje. Jis tai pat nurodė, kad nuo 2022 m. negali grįžti į Baltarusiją, nes prieš jį užvesta baudžiamoji byla dėl valdžios įžeidimo; pas tėvus buvo atvykę pareigūnai su kratos orderiu. Pareiškėjas paaiškino, kad jo sutuoktinė liko Baltarusijoje, nes jos motiną ištiko insultas ir ji negali būti pervežta.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 23S35103 dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 23S44521 kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pareiškėjo keliamos grėsmės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 23S35103, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimą laikinai gyventi Nr. 760083059, galiojęs iki 2024 m. vasario 15 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Sprendime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį.
Migracijos departamentas 2023 m. kovo 16 d. gavo VSD raštą Nr. 18-2878, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, todėl jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Sprendime nurodyta, kad vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad jis turėjo nuo 2016-04-15 iki 2018-04-14, nuo 2018-04-13 iki 2020-04- 13, nuo 2020-03-10 iki 2022-03-10 galiojusius leidimus laikinai gyventi. Šiuo metu turi nuo 2022-02-15 iki 2024-02-15 galiojantį leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2012-01-09 iki dabar buvo ir yra įdarbintas Lietuvos įmonėse. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų, kad jis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje nėra.
Ginčosantyk ius reglamentuoja Įstatymas, kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia Valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas Įstatymo nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Nagrinėjamu atveju Įstatyme nurodytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota atsižvelgiant į VSD išvadą, kad pareiškėjo tarnavimas Baltarusijos kariuomenėje (duomenys neskelbtini) metais suponuoja jos galimą pažeidžiamumą ir iš to galinčią kilti grėsmę.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.
Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
Nors Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau teismui atliekant Migracijos priimto sprendimo teisminę kontrolę teismas vertina tiek Migracijos departamento sprendimo, tiek VSD išvados, kuriuos pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju teisėju kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad karinę tarnybą Baltarusijoje jis baigė prieš daugiau nei 20 metų savo noru; kad jo sūnui yra suteiktas prieglobstis Didžiojoje Britanijoje; kad pareiškėjas viešai reiškia nepritarimą Baltarusijos valdžiai, dalyvauja mitinguose kad prieš jį Baltarusijoje yra pradėta baudžiamoji byla dėl valdžios įžeidimo.
Šių aplinkybių Migracijos departamentas neginčijo, jos nebuvo nagrinėtos VSD sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės.
Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas tarnybą paliko (duomenys neskelbtini) metais, neprieštarauja jo dėstomai pozicijai, kad tai jis padarė vedamas vertybinių nuostatų. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) metais, kai pareiškėjas paliko Baltarusiją ir įsidarbino Lietuvos įmonėse, Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, priešingai, bendradarbiavo ekonomikos ir transporto srityse, taip pat siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvoje (Ministro pirmininko 2013 m., balandžio 14 d. pranešimas, prieiga per internetą https://lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-lietuva-ir-baltarusija-turi-geru-bendradarbiavimo-pavyzdziu).
Šios aplinkybės yra aktualios sprendžiant dėl pareiškėjo galimos grėsmės, tačiau jos nebuvo įvertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas prieš daug metų tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą, todėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 23S35103 naikintinas.
Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, jog ateityje negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas.
Kadangi Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 23S44521 dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie uždraudimą jam atvykti ir apsigyventi yra priimtas 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 23S35103, kuris yra panaikintas, taip pat VSD raštu, kuris, teismo vertinimu, nėra pakankamas pareiškėjo keliamai grėsmei valstybės saugumui konstatuoti, pagrindu, šis sprendimas taip pat naikintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš Migracijos departamento jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur) ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1320 Eur).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas nuostatas, pažymėjo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(525)-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(492)-153/2013).
Vadovaujantis pirmiau nurodytais išaiškinimais pareiškėjui iš Departamento priteistinas jos sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Dėl pareiškėjo prašymo priteisti jo naudai iš 1320 Eur advokato pagalbai apmokėti, teisėjų kolegija pažymi, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovės suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 500 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra sudėtinga nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 23S35103 ir Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44521.
Pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui V. D. (V. D.), gim. (duomenys neskelbtini), iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188610666, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą pareiškėjo prašymo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dalį atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.