- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2-2363-604/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01321-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Atsakovas
- UAB „Lenex“
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Lenex“ dėl 52,04 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Juris LT“ dokumentinio proceso tvarka pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lenex“ 52,04 Eur skolos, 8,00 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 8,00 Eur žyminio mokesčio, 200,00 Eur už advokato teisines paslaugas.
2019-12-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų preliminariu sprendimu ieškinys buvo visiškai patenkintas. Atsakovė nesutiko su pareikštu ieškiniu bei preliminariu teismo sprendimu ir per įstatyme nustatytą terminą pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė.
Prieštaravimuose atsakovė UAB „Lenex“ nurodė, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes reikalavimus, reiškiamus atsakovės atžvilgiu, ieškovė nurodo įgijusi 2019-10-23 reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp MB „Rinkos studija“ (toliau – Pradinis Kreditorius) ir Ieškovės, pagrindu. Atsakovė apie tai neva buvo informuota Ieškovės 2019-10-24 raštu. Kaip matyti iš paties Ieškovės teismui pateiktų registruotos pašto siuntos, adresuotos UAB „Lenex“, sekimo duomenų, Atsakovei registruotu paštu išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą jai nebuvo įteiktas – jis buvo išsiųstas Atsakovei 2019-10-25, tačiau 2019-12-02 siunta grįžo siuntėjui. Taigi, pranešimas apie reikalavimo perleidimą nebuvo įteiktas Atsakovei nei iki 2019-10-28, t. y. iki Atsakovės skolos Pradiniam Kreditoriui sumokėjimo datos, nei iki šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos. Nors Ieškovė ieškinyje laikosi pozicijos, neva apie įvykusį reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2019-10-24, tačiau tokios interpretacijos yra klaidingos - Atsakovė pabrėžia, jog elektroninių laiškų, kuriuos kaip aptariamo pranešimo išsiuntimą liudijančius įrodymus teismui teikia ieškovė, Atsakovė nėra gavusi ir/ar jų skaičiusi. Akcentuotina, jog 640 Eur skolos sumokėjimo Pradiniam Kreditoriui faktas absoliučiai nepagrįstai siejamas su „informacijos apie reikalavimo perleidimą pateikimu“ – atsakovė atliko atitinkamą mokėjimą remdamasi savo pačios sudarytu atsiskaitymų/skolų likvidavimo grafiku, o ne „reaguodama į Ieškovės pranešimą“ (natūralu, jog tokiu atveju Atsakovė būtų atlikusi mokėjimą į Ieškovės sąskaitą). Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kai Atsakovė įvykdė skolos mokėjimo prievolę Pradiniam Kreditoriui prieš tai, kai buvo informuota apie įvykusį reikalavimo perleidimą (apie tai Atsakovei tapo žinoma tik gavus Teismo pranešimą apie šią civilinę bylą). Remiantis minėtomis CK normomis, toks prievolės įvykdymas laikomas tinkamu, o šioje byloje atsakovės atžvilgiu reiškiami ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, net ir Pradinio Kreditoriaus bei Atsakovo sudarytos 2018-06-08 sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, jog pretenzijos pagal sutartį teikiamos faksu, paštu arba įteikiamos pasirašytinai, o atsakovės kontaktinis elektroninio pašto adresas šioje sutartyje apskritai nenurodytas. Tai dar kartą patvirtina išvadą, jog ieškovė ir/ar Teismas ir/ar Pradinis Kreditorius galėtų daryti išvadą apie tinkamą atsakovės informavimą apie įvykusį reikalavimo perleidimą tik tokiu atveju, jei atsakovė būtų gavusi aptariamą pranešimą, siųstą registruotu paštu, ko niekuomet neatsitiko. Taigi ieškovės reiškiami reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Reikalavimas dėl netesybų bei „ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų“ taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes šiuo atveju ieškovė neįrodė atsakovės vėlavimo atsiskaityti su Pradiniu Kreditoriumi fakto.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovė ginčija aplinkybę, kad buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą ir jai pateikta reikalavimo perleidimo sutartis dar 2019-10-24 atsakovės el. paštu (byloje pateikti duomenys). Nesutinkame su atsakovės pozicija neva ji negavo ieškovo siųstų el. laiškų, o tinkamas pranešimas apie reikalavimo perleidimą būtų tik registruotos pašto siuntos įteikimas. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti informavimo apie kreditoriaus pasikeitimo pareigą, išsiuntė atsakovei pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą visais ieškovei žinomais atsakovės el. paštais (atsakovė neginčija, kad tokie el. pašto adresai jai priklauso) bei registruotu laišku, todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti atsakovę apie reikalavimo perleidimą. Dar daugiau, atsakovė pripažino, kad gauna ieškovės siunčiamus el. laiškus, kuomet į vieną iš jų atsakė (pridedamas el. susirašinėjimas, kuomet atsakovė iš el. pašto durys@lenex.lt atsakė ieškovei). Taigi, atsakovė pripažino, kad el. laiškus iš ieškovės gavo. Informavimas apie reikalavimo perleidimą išsiunčiant atsakovei pranešimą elektroniniu paštu ir registruotu atsakovės (juridinio asmens) buveinės adresu atitiko CK 6.109 straipsnio nuostatas. Ta aplinkybė, kad registruota pašto siunta faktiškai atsakovės administracijos darbuotojui nebuvo įteikta, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Tai reiškia, kad bet kuri korespondencija, skirta juridiniam asmeniui, yra laikoma tinkamai adresuota, jeigu siunčiama juridinio asmens buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre. Todėl ieškovė, siekdama įgyvendinti savo teises, pranešimą apie reikalavimo perleidimą išsiuntė tinkamai. Jei juridinis asmuo nesidomi ir nekontroliuoja gaunamos korespondencijos pagal įmonės buveinės registravimo vietą, tokiu atveju jis privalo prisiimti visas dėl to atsiradusias pasekmes. Atsakovė iš esmės neginčija fakto, kad prievolę pradiniam kreditoriui įvykdė praleidusi terminą, todėl privalo apmokėti ir reikalaujamus delspinigius.
Ieškovės UAB „Juris LT“ atstovas ir atsakovės UAB „Lenex“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, abi šalys prašė nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta ieškovės ir atsakovės atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1-2 dalys).
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius MB „Rinkos studija“ ir atsakovė UAB „Lenex“ 2018-06-08 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-06-08 ir užsakymą Nr. 1, pagal kuriuos MB „Rinkos studija“ suteikė atsakovei UAB „Lenex“ marketingo ir komunikacijos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje numatyta tvarka. Už suteiktas paslaugas MB „Rinkos studija“ išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2019-08-05 ir 2019-09-02 PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovė iš dalies apmokėjo, tačiau liko skolinga paslaugų teikėjui 640 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, jog paslaugų kainą atsakovė būtų laiku visiškai apmokėjusi ar pateikusi MB „Rinkos studija“ pretenzijas dėl suteiktų paslaugų kokybės. 2019-10-23 ieškovė UAB „Juris LT“ ir pradinis kreditorius MB „Rinkos studija“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią MB „Rinkos studija“ perleido ieškovei UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į atsakovę. Apie tai atsakovė buvo informuota ieškovės 2019-10-24 raštu, išsiųstu atsakovei elektroniniu paštu. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad pagrindinę 640 Eur skolą atsakovė apmokėjo 2019-10-28, tai yra gavusi ieškovės 2019-10-24 pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo.
Atsakovė UAB „Lenex“ prieštaravo ieškiniui ir priimtam preliminariam sprendimui dėl to, kad įvykdė pagrindinę prievolę pirminiam kreditoriui iki sužinojo apie ieškovei perleistą reikalavimą. Atsakovė nurodė, kad pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą jai nebuvo įteiktas registruotu paštu, o tokio pobūdžio pranešimo siuntimas elektroniniu paštu neatitinka atsakovės ir pirminio kreditoriaus sudarytoje sutartyje numatytų šalių informavimo būdų. Todėl atsakovės nuomone, apie perleistą reikalavimą ji buvo informuota tik gavus ieškinio kopiją ir teismo preliminarų sprendimą, todėl ieškovės reikalavimai priteisti delspinigius ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas yra visiškai nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje tvirtinama, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
Nagrinėjamoje situacijoje skolininkės sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalingas, todėl svarstytina, ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą naujajai kreditorei, t. y. ieškovei UAB „Juris LT“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nuosekliai plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas, pagrindžiantis reikalavimo perleidimo faktą. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2019-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).
Iš šio LAT išaiškinimo seka, kad naujasis kreditorius nėra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sudarytos sutarties dėl informavimo būdo pasirinkimo ir apie perleistą reikalavimą gali informuoti skolininką bet kokia forma ir bet kokiu būdu. Todėl atsakovės teiginys, kad ieškovė, siuntusi jai pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą elektroniniu paštu pažeidė tarp atsakovės ir MB „Rinkos studija“ sudarytos sutarties 5.1 punkte nurodytą sąlygą (susirašinėjimas tarp šalių vyks faksu, paštu arba įteikiant dokumentus pasirašytinai), šiuo atveju nėra aktualus, kadangi pranešimo siuntimo būdą ir formą naujasis kreditorius gali pasirinkti savo nuožiūra.
Sprendžiant, ar atsakovės informavimas apie perleistą reikalavimą elektroniniu paštu nagrinėjamu atveju gali būti laikomas tinkamu, viešai prieinamoje interneto erdvėje buvo nustatyta, kad atsakovė UAB „Lenex“ yra daugiau kaip dešimt metų rinkoje veikianti įmonė, turinti įmonės interneto puslapį www.lenex.lt, kuriame yra nurodyti įmonės kontaktiniai duomenys, taip pat ir keli elektroninio pašto adresai, kurie atkartojami ir įmonės paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Vienas iš UAB „Lenex“ interneto puslapyje nurodytų elektroninio pašto adresų yra durys@lenex.lt, kuriuo ieškovė 2019-10-24 siuntė atsakovei pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą bei reikalavimo perleidimo sutartį su pirminiu kreditoriumi MB „Rinkos studija“. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad būtent iš šio adreso (durys@lenex.lt) 2019-12-18 buvo atsakyta į ieškovės elektroninį laišką apie kreditoriaus pasikeitimą. Iš UAB „Lenex“ atsakymo lingvistinio turinio (prašo daugiau jų nešantažuoti) spręstina, kad atsakovė ir iki to buvo gavusi ieškovės laiškų su prašymu sumokėti skolą, todėl akivaizdu, kad su visų siųstų ieškovės laiškų turiniu atsakovė buvo susipažinusi.
Informuodama atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą ieškovė prie 2019-10-24 elektroninio laiško prisegė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą bei reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pasirašytą su MB „Rinkos studija“. Susipažinus su į bylą pateiktu pranešimo turiniu matyti, kad pranešime išsamiai aprašytas reikalavimo perleidimo pagrindas, pridėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kaip to reikalauja CK 6.109 straipsnio 5 dalies nuostatos. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė suprato jai siųstų laiškų esmę ir buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, taigi prievolę turėjo įvykdyti naujajai kreditorei UAB „Juris LT“.
Šalys neginčija, kad pagrindinę prievolę, t. y. 640,00 Eur skolą atsakovė įvykdė pradiniam kreditoriui 2019-10-28. Ieškovė šios sumos iš atsakovės nereikalavo, tačiau prašė priteisti iš atsakovės delspinigius bei ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, kadangi pagrindinę prievolę atsakovė įvykdė netinkamai, t. y. praleidusi sutartyje nurodytą terminą. Sutartyje nustatytu laiku atsakovei neatsiskaičius pagal jai pradinio kreditoriaus išrašytas 2019-08-05 ir 2019-09-02 PVM sąskaitas-faktūras, vadovaujantis sutarties 4.1 punktu, atsakovei atsirado pareiga mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė tinkamai paskaičiavo mokėtinų delspinigių sumą, atsakovė delspinigių sumos dydžio neginčijo, todėl pagrindo nepriteisti šios sumos nėra.
Be to, pažymėtina, kad tarp atsakovės ir pirminės kreditorės sudaryta sutartis atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų komercinių sutarčių statusą, todėl šio įstatymo nuostatos yra pagrįstai taikomos šioje teisinėje situacijoje ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nurodyto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos 40,00 Eur sumos bei 8,00 procentų procesinių palūkanų, kaip tai numatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnyje.
Taigi, išnagrinėjus bylą prieinama išvados, kad ieškovė apie jai perleistą reikalavimą tinkamai informavo atsakovę, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas bei procesines palūkanas yra pagrįsti, atsakovės pateikti argumentai nesudaro pagrindo keisti priimto sprendimo, todėl 2019-12-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Palikti nepakeistą 2019-12-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų preliminarų sprendimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.