Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamos medicinos priemonės V. B. ir jo atstovei pagal įstatymą E. Š.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties, kuria V. B. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje ir 259 straipsnio 2 dalyje būnant nepakaltinamu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nukentėjusio, civilinio ieškovo D. Č. ir civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. 1.V. B. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir 259 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad jis 2021 m. liepos 3 d. apie 21.20 val. viešoje vietoje, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu perdurdamas dešinės pusės priekinę ir užpakalinę padangas, sugadindamas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, suraižydamas dešinės pusės galinių durelių stiklą, sulankstydamas dešinės pusės galinį sparną, nulauždamas bagažinės dangčio valytuvo šluotelę, apgadino D. Č. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip padarydamas D. Č. 1995,05 eurų turtinę žalą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, apgadino D. Č. priklausančio buto Nr. 27 duris, padarydamas jam 350 eurų turtinę žalą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, toje pačioje laiptinėje apgadino A. B. B. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, padarydamas jai 300 eurų turtinę žalą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, toje pačioje laiptinėje, apgadino N. J. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, padarydamas jai 150 eurų turtinę žalą;

2. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo ir laikė prie savęs, t.y. savo vyriškoje rankinėje, narkotines medžiagas– kanapes (antžemines dalis), kurių masė 1,029 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,9 %), iki 2021 m. spalio 2 d. apie 00.01 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai jį patikrino ir suradę šias narkotines medžiagas paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, advokato A.Leonavičiaus apeliaciniame skunde nesutinkama tik su V. B. paskirta priverčiamąja medicinos priemone bei tuo, kad jam nebuvo suteikta teisė išreikšti savo poziciją, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina paduoto apeliacinio skundo ribose. Kaip teisingai savo skunde nurodo apeliantas, teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte ( 2 T., b.l.94-99) nurodyta, kad V. B. negali dalyvauti procesiniuose veiksmuose ikiteisminiame tyrime ir teisme, todėl teismas pagrįstai spręsdamas dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje V. B. į teismo posėdį nekvietė, tačiau jį apie teismo posėdį informavo ( 2 T.,b.l.184-185;189). Tai, kad V. B. buvo žinoma apie teismo posėdį patvirtino ir jo įstatyminė atstovė E. Š. (3 T.,b.l. 21), o gynėjas tokio prašymo neišreiškė iki įrodymų tyrimo pradžios, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nepažeisdamas BPK XXIX skyriaus reikalavimų, bylą nagrinėjo V. B. nedalyvaujant.

9. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali paskirti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

10. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu gydymo ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, nes jomis nesiekiama nubausti. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo V. B.klausimą, pagrįstai vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus pateiktu Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 88TPK-246/2021 (toliau – Ekspertizės aktas), kuriame nustatyta, kad V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu- (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Šiuo metu V. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu- (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta gretutinė diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas dėl kelių psichoaktyvių medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas. Šiuo metu V. B. serga psichikos sutrikimu- (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti. Šiuo metu V. B. negali dalyvauti proceso veiksmuose ikiteisminiame tyrime ir teisme. V. B. reikalinga skirti stacionarines priverčiamojo pobūdžio priemones- stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis (2 t., b. l. 94-99). Apylinkės teismas vertino ir teismo posėdžio metu duotą eksperto G. B. pateiktą paaiškinimą, kuriame jis nurodė pilnai tvirtinantis savo eksperto išvadą (3 t b. l. 27). Ekspertas savo išvadą pagrindė ne tik įvertinęs V. B. ambulatorinio gydymo rezultatus bei jo gydymą specializuotoje stacionarinėje gydymo įstaigoje ( 2014 m. gydytas 3 dienas, 2017 m. 16 dienų, tik trečią kartą jis gydytas 26 dienas, 2019 m. gydytas 2 dienas stacionare, 2020 m. 13 dienų) ir patvirtino, kad tokios trukmės gydymo laikotarpių nepakanka, kad tinkamai parinkti vaistų dozes ir gydyti V. B. diagnozuotą susirgimą. Ekspertas taip pat nurodė, kad asmenims turintiems psichozinę būklę turi būti ne mažesnis kaip 6 mėnesių nepertraukiamas gydymas.

12. Šiame kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad psichikos sutrikimo pobūdis, dėl jam būtino stebėjimo ir gydymo rėžimo yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Šiuo atveju tyrimą atlikęs ekspertas vertino bylos medžiagą, medicininius dokumentus ir nurodė, kad V. B. yra reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad eksperto G. B. išvados neatitinka praeityje V. B. stacionare gydžiusios gydytojos psichiatrės R. A. rekomenduojamo V. B. gydymo ir priežiūros pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad ši gydytoja nurodė, jog V. B. gydymo šiuo metu neseka ir su juo buvo susidūrusi tik stacionaro sąlygomis 2018 metais, todėl nežino kokia jo būklė yra šiai dienai. Be to, gydytoja nurodė, kad ji negali ginčyti teismo psichiatrų ekspertų vertinimo ir patvirtino, kad V. B. gydymas yra reikalingas, kad jam ankstesnio gydymo metu nebuvo iki galo užtikrinta pagalba bei paaiškino, kad ambulatorinio gydymo metu ligonio priežiūrą yra labai sunku užtikrinti, nes pacientas nebūtinai gali laikytis gydytojo rekomendacijų.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išklausius V. B. nuomonę dėl jo gydymo formos ir skundžiamos teismo nutarties, jis iš esmės neprieštaravo ir sutiko, kad turi tam tikrų psichikos problemų ir jam reikia gydytis, iš esmės neprieštaravo ir teismo nustatytam gydymui stacionarinį gydymą teikiančioje įstaigoje ir teigė, kad taip nusprendė teismas. Jis paaiškino, kad vaistus geria trejus metus, juos vartoja kiekvieną dieną ir eina į reabilitacijos centrą, tačiau pripažino, kad gydymosi tikslais planavo vartoti ir pas jį rastas narkotines medžiagas. Be to, paaiškino, kad jam šiuo metu teikiamas ambulatorinis gydymas yra labai formalus ir niekas nieko nepaaiškina apie gydymą. Tokius V. B. teiginius patvirtino ir jo įstatyminė atstovė E. Š., kur nurodė, kad šiuo metu sūnui gydytojai tik išrašo tabletes, bet didesnių konsultacijų neteikia.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės akto išvadomis, eksperto paaiškinimais, taip pat įvertinęs padarytų veikų pobūdį, padarė teisingą išvadą, kad V. B.yra būtina skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka V. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau bei visuomenei, tokiai gydymo formai iš esmės neprieštarauja ir V. B. bei įstatyminė atstovė, kurių pozicija išklausyta apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

15. Nors V. B. gynėjas skunde prašo ginamajam skirti švelnesnę gydymo priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis motyvuojant paties V. B. sutikimu gydytis bei manant, kad tokio gydymo jam pakaks, tačiau teisėjų kolegijos nuomone toks gydymas nepadėtų pasiekti priverčiamų medicinos priemonių taikymo tikslų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti asmeniui taikomą ambulatorinį stebėjimą, kadangi tai yra, visų pirma, paties besigydančio asmens pareiga nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ir reguliariai vartoti medikamentus. Nepaisant skundo argumentų ir prašymo dėl V. B. skirtino ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad analizuojamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog esant V. B. nustatytai diagnozei ir psichinei sveikatai jam nereikėtų taikyti stacionaraus gydymo, todėl spendžia, kad jo gydymas ambulatoriškai pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu nėra įmanomas. Papildomų argumentų tokiai išvadai teikia ir aplinkybė, kad V. B. diagnozuotas narkotinių medžiagų vartojimas, kas buvo nustatoma atlikus testus ir nustatyta priklausomybė. Ir nors paskutiniu metu nenustatytas narkotinių medžiagų vartojamas, tačiau jis įtakoja jo psichozines būkles, nekritiškumą savo ligai, todėl jis gali nevartoti paskirtų vaistų bei nesilankyti pas gydytojus. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent dėl kritikos savo būsenai, V. B.praeityje ne kartą buvo gydytas psichiatrijos stacionare. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei paties V. B. ir jo įstatyminės atstovės poziciją, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu V. B. paskyrus skunde prašomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ji būtų pakankama priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

16. Teisėjų kolegija, sutinkamai su apylinkės teismo padaryta išvada, taip pat pažymi, kad bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, jei V. B. būklė iš tikrųjų pagerės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo BPK 405 straipsnyje nustatyta tvarka.

17. Taigi, visuma aptartų duomenų patvirtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. B. reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir sveikatai. Dėl to skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jos keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės V. B. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą atmesti.