Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas M. R. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas M. R. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimų priteisti negautas pajamas pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 16 d. tarp pradinės kreditorės „BnP Finance“, UAB, ir atsakovo M. R. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 200 Eur kreditą 24 mėnesių terminui iki 2021 m. kovo 16 d. su 55,25 proc. dydžio metine palūkanų norma. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis grąžinti Sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 200 Eur kredito sumą, sumokėti 134,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 36 Eur administravimo mokesčio. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į siųstus raginimus, todėl pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 19 d. Sutartį nutraukė. Atsakovas negrąžino pradinei kreditorei 155,43 Eur kredito, nesumokėjo 33,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 7,65 Eur administravimo mokesčio. 2020 m. kovo 3 d. Periodinės reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu bei 2020 m. gegužės 8 d. bylų perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kreditorė perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į atsakovo M. R. skolą.

10. Ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo, kuris nėra įvykdęs reikalavimo pradinei kreditorei, įsiskolinimą nuo 2020 m. gegužės 11 d. (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

Dėl negautų pajamų

11. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance 25,38 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 55,25 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 155,43 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-03-16).

12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretuoja teisės normas susijusias su reikalavimo perleidimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįsti darė išvadą, jog ieškovė, kaip skolos perėmėja, ieškinyje nurodytų nuostolių nepatyrė, pradinė kreditorė dėl Sutarties nutraukimo su atsakovu galimai ir patyrė nuostolių dėl negautų, planuotų gauti pelno palūkanų, tačiau nutraukusi Sutartį patirtų nuostolių neapskaičiavo ir jų neperleido ieškovei.

13. Pažymėtina, kad pagal CK kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui (CK 1.112 str.). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

14. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.

15. Nagrinėjamos bylos atveju reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurią apeliantė sudarė su pradiniu kreditoriumi, yra aiškiai nurodyta, jog apeliantė, kaip skolos perėmėja turi teisę gauti reikalavimo patenkinimą tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai ir reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Kaip jau minėta, apeliantė 2020 m. gegužės 11 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo, kuris nėra įvykdęs reikalavimo pradinei kreditorei, įsiskolinimą nuo 2020 m. gegužės 11 d. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantė perėmė ne tik pagrindinę skolą, bet ir visus iš jos kylančius išvestinius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, kaip skolos perėmėja, ieškinyje nurodytų nuostolių nepatyrė. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai pažymėjo, kad pradinė kreditorė nutraukusi Sutartį patirtų nuostolių neapskaičiavo ir jų neperleido ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimo perleidimo sutartyje neprivalo būti konkrečiai paskaičiuoti iki perleidimo patirti nuostoliai (negautos pajamos).

16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl apeliantės reikalavimo priteisti negautas pajamas pagrįstumo. Apeliantė nurodo, kad atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu sutartį, ji turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

18. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. balandžio 19 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

19. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

20. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį.

21. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas (pelno palūkanų forma), kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 25,38 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 55,25 proc. negautos pajamas (nuostoliai), paskaičiuoti už negrąžintą vartojimo kredito sumą 155,43 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-03-16). Taip pat nurodo, kad apeliantė dėl to, kad Sutarties terminas dar nėra suėjęs ir negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu, todėl vieną iš reikalavimų formuluoja procentine išraiška. Pažymi, kad į negautų pajamų (nuostolių) reikalavimą, kuris išreikštas procentine išraiška, įdeda papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos. Teigia, kad tokiu būdu atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), kurios bet kokiu atveju nesiskaičiuos ilgiau nei iki Sutarties termino pasibaigimo dienos.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties priėmimo metu Sutarties termino pabaigos terminas (2021-03-16) jau yra suėjęs. Iš byloje esančios Sutarties Specialiųjų sąlygų matyti palūkanų dydis (55,25 procentai), taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Sutarties Specialiosiose sąlygose taip pat nurodyta konkreti 134,56 Eur palūkanų suma, kuri sumokama per visą Sutarties vykdymo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

26. Įvertinus aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl, apskaičiuojant negautas pajamas ir yra geriausia atsižvelgti į kredito grąžinimo grafike nurodytas sumas, kurios būtų sumokėtos tinkamai vykdant sutartį bei laiku mokant įmokas.

27. Sutiktina, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

28. Pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 55,25 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu UAB „Legal Balance“ galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas ir po sutarties nutraukimo nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos, kurios sudaro 101,55 Eur (134,56 Eur - 33,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos).

30. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti 55,25 procentų palūkanas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-03-16), tuo tarpu savo ieškinio reikalavimo dėl 55,25 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (155,43 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos tenkinti neprašo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

31. Apibendrinant, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliantės naudai iš atsakovo priteisti 101,55 Eur palūkanų, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos (2021-03-16).

32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis bei 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 136,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patenkinta 79,49 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atsakovo ieškovei priteisė 111,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, spręstina, kad patenkinta 90 procentų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai padidinamos iki 122,4 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas:15,00 Eur žyminis mokestis, 121,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas patenkintą apeliacinio skundo dalį, apeliantės naudai iš atsakovo priteisia 68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 155,43 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 43 ct) negrąžinto kredito, 33,01 Eur (trisdešimt tris eurus 1 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 7,65 Eur (septynis eurus 65 ct) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 101,55 Eur (šimtą vieną eurą 55 ct) nuostolių, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos (2021-03-16), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 297,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 122,40 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.