- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- I2-1144-811/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03293-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“
- Trečiasis asmuo
- E. J.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, trečiasis suinteresuotas asmuo E. J., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui patiektame skunde prašo panaikinti savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą „Dėl paramos būstui įsigyti“ Nr. 1.35-21/4247 (toliau – Sprendimas).
Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus 4-oji internatinė mokykla jai yra išdavusi 2005 m. kovo 7 d. pažymą Nr.12-07-17 apie tai, kad ji laikotarpyje nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 1 d. mokėsi Vilniaus 4-ojoje internatinėje mokykloje. Vilniaus miesto mero 1996 m. kovo 27 d. potvarkiu Nr. 84 pareiškėjai buvo įsteigta valstybės globa bei skirtas visiškas valstybės išlaikymas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 24 d. įsakymu „Dėl mero 2000-02-18 potvarkio Nr. 71 ir kitų keitimo ir administracijos direktoriaus 2003-05-12 įsakymo Nr.01A-60-310 keitimo“ nuo 2004 m. kovo 2 d. pareiškėjai buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta F. L., pareiškėjai mokama pašalpa. Teigia, kad su F. L. pareiškėja buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. pareiškėja pateikė atsakovei prašymą dėl paramos būstui įsigyti bei visus prie prašymo prašomus pateikti dokumentus. Teigia, elektroniniu paštu susirašinėjusi su jos prašymą nagrinėjusia atsakovės darbuotoja D. K., kuri pareiškėjai buvo nurodžiusi, kokius dokumentus ji turi pateikti. Nurodo, visus prašomus dokumentus pateikusi, tačiau 2021 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu paštu gavusi skundžiamą Sprendimą, kuriuo nepatvirtina pareiškėjos teisė į paramą būstui įsigyti.
Su Sprendimu teigia nesutinkanti, mano, kad jis yra nepagrįstas, neobjektyvus ir šališkas.
Pažymi, kad visą laiką bendravo su atsakovės darbuotoja D. K. elektroniniu paštu ir pateikė jai visus reikiamus dokumentus, be kita ko, pažymą iš valstybės įmonės „Registrų centras“ apie pareiškėjos sutuoktinio vardu turimą nekilnojamąjį turtą už 5 metus.
Nurodo, kad pareiškėjos ir E. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Dar iki sudarant santuoką, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamo turto pažymos yra matyti, kad pareiškėjos vyro E. J. vardu pagal 2019 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.DJ-1350 įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą – (duomenys neskelbtini).
Teigia, kad šis butas nuosavybės teise priklauso E. J. ir negali būti vertinamas kaip mūsų 3 šeimos narių bendras turtas, nes jis įgytas iki santuokos sudarymo. Tuo pačiu teigia pateikusi atsakovei vedybų (ikivedybinę) sutartį, kuri tarp pareiškėjos ir E. J. buvo sudaryta iki mūsų santuokos – 2019 m. spalio 8 d. Vedybų sutarties 1.2 punkte yra aiškiai nurodoma, kad kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek gyvenant susituokus yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris ši turtą įgijo savo vardu ar savo / gaus dovanu, paveldėjo (paveldės), atsidalino (atsidalins). Teigia, kad šie dokumentai nebuvo vertinti, nors, pareiškėjos manymu, jie yra svarbūs nagrinėjant jos prašymą ir priimant Sprendimą dėl paramos būstui įsigyti.
Teigia, kad butas pirktas naudojantis banko paskola, asmeninės nuosavybės teise net nepriklauso pareiškėjos vyrui iki kol pilnai nebus išmokėta paskola. Teigia, kad iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo yra matyti, kad butas yra įkeistas bankui, yra 2019 m. kovo 8 d. Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą.
Mano, kad vyro vardu įgytas nekilnojamas turtas negalėjo būti vertinamas kaip 3 asmenų vardu esantis turtas, todėl manau, kad Sprendimas neteisingas. Teigia savo bei sūnaus vardu jokio registruoto nekilnojamojo turto neturinti (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vadovaujasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsniu, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1467 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojusio 2021 m. sausio 1 d., 4 dalimi ir teigia, kad valstybės remiamų pajamų dydį sudaro 128 eurai.
Šalies argumentai
Teigia, kad prašyme dėl paramos būstui įsigyti pareiškėja nurodė, kad jos šeimą sudaro trys šeimos nariai, kurių pajamos ir turtas turėjo būti vertintas. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų LR Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus 3 asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neviršija 18 944 Eur, turtas - 33 536 Eur.
Paaiškina, kad pareiškėjos pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 nurodyta, jog pareiškėjos šeimos grynosios metinės pajamos 2020 m. sudaro 51 906 Eur, turtas – 82 500 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos šeimos pajamos ir turtas per 2020 metus viršijo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus pajamų ir turto dydžius, mano pagrįstai Sprendimu pranešė pareiškėjai, jog jai nepatvirtinta teisė į paramą būstui įsigyti.
Pažymi, kad elektroniniu paštu gautas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus patarėjos atsakymas, kad teisei į paramą būstui įsigyti nustatyti pagal LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turi būti vertinamas abiejų sutuoktinių turimas turtas ir pajamos (b. l. 28-30).
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad su pareiškėja turi pasirašęs ikivedybinę sutartį, neturi ir ateityje neturėsiantis jokių asmeninių suinteresuotų teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė 2021 m. rugpjūčio 19 d. prašymą dėl paramos būstui įsigyti (b. l. 32-35). Prašyme nurodė šeimos narius – D. J. ir E. J., šeimos 2020 m. deklaruoto turto dydį – 82 500 Eur, deklaruotas šeimos pajamas – 51 906 Eur.
Sprendimu atsakovė pranešė pareiškėjai, kad vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų Ir turto dydžių, t. y. 3 asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 18 944 Eur, ir turtas 33 536 Eur.
Sprendime nurodė, kad pareiškėjos pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 (toliau - Deklaracija) nurodyta, kad pareiškėjos šeimos grynosios metinės pajamos 2020 m. buvo 51 906 Eur ir turtas 82 500 Eur ir atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nėra pateikusi sutuoktinio VĮ „Registrų centras“ pažymos apie turimą ir pastaruosius 5 netus turėtą nekilnojamąjį turtą su įvertinta vidutine rinkos kaina. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos šeimos pajamos ir turtas 2020 m. viršija įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus pajamų ir turto dydžius, pranešė, jog teisė į paramą būstui įsigyti pareiškėjai nepatvirtinta.
Ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 8 straipsnį teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; 2) įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų: a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos ir šio prašymo pateikimo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu; b) turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams būstui pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti arba mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją; c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių: dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1467 patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis – 128 eurai. Atsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šiuo atveju pareiškėjos šeimos pajamos turėjo neviršyti 18 944 Eur, o šeimos turtas – 33 536 Eur, tačiau, kaip matyti, pareiškėjos šeimos 2020 m. deklaruoto turto (82 500 Eur) ir deklaruotų šeimos pajamų (51 906 Eur) dydžiai viršijo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus dydžius.
Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir nepatvirtino pareiškėjos teisės į paramą būstui įsigyti.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai (b. l. 12, 14-22), susijusiję su santuokos sudarymu, ikivedybine sutartimi, pareiškėjos sutuoktinio asmenine nuosavybės teise turimu butu nėra svarbios nagrinėjamuoju atveju, nes pagal nurodytas teisės aktų nuostatas atsakovė neprivalėjo šių aplinkybių vertinti ir į jas atsižvelgti, priimdama skundžiamą Sprendimą.
Skundžiamame Sprendime yra nurodytos faktines aplinkybes, pareiškėjos padarytas pažeidimas ir teisinis reglamentavimas, kuriuo remdamasi padarė išvadą dėl išmokėtos paramos susigražinimo ir likusios išmokos dalies nemokėjimo. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu ir nėra pagrindų jo naikinti nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.