- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- A-504-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03293-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- "Vilniaus miesto būstas"
- Trečiasis asmuo
- E. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. J.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 1.35-21/4247 „Dėl paramos būstui įsigyti“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Vilniaus 4-oji internatinė mokykla jai yra išdavusi 2005 m. kovo 7 d. pažymą Nr. 12-07-17 apie tai, kad ji nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 1 d. mokėsi Vilniaus 4-oje internatinėje mokykloje. Vilniaus miesto mero 1996 m. kovo 27 d. potvarkiu Nr. 84 pareiškėjai buvo įsteigta valstybės globa bei skirtas visiškas valstybės išlaikymas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 24 d. įsakymu „Dėl mero 2000 m. vasario 18 d. potvarkio Nr. 71 ir kitų keitimo ir administracijos direktoriaus 2003 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 01A-60-310 keitimo“ nuo 2004 m. kovo 2 d. pareiškėjai buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta F. L., pareiškėjai mokama pašalpa. Su F. L. pareiškėja buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).
2.2. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakovui prašymą dėl paramos būstui įsigyti bei visus prie prašymo prašomus pateikti dokumentus. Elektroniniu paštu susirašinėjusi su jos prašymą nagrinėjusia atsakovo darbuotoja D. K., kuri pareiškėjai buvo nurodžiusi, kokius dokumentus ji turi pateikti. Visus prašomus dokumentus pateikė, tačiau 2021 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu paštu gavusi skundžiamą Sprendimą, kuriuo nepatvirtinta pareiškėjos teisė į paramą būstui įsigyti. Pareiškėjai atsiųstame atsakyme buvo nurodyta, kad Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 nurodyta, jog jos šeimos grynosios metinės pajamos 2020 m. buvo 51 906 Eur ir turtas – 82 500 Eur. Taip pat atsakyme nurodyta, kad nėra pateikusi sutuoktinio valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pažymos apie turtą ir pastaruosius 5 metus turėtą nekilnojamąjį turtą su įvertinta vidutine rinkos verte. Atsižvelgiant į tai, kad jos šeimos pajamos ir turtas 2020 m. viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus pajamų ir turto dydžius, teisė į paramą būstui įsigyti jai nepatvirtinta.
2.3. Sprendimas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir šališkas. Visą laiką bendravo su atsakovo darbuotoja D. K. elektroniniu paštu ir pateikė jai visus reikiamus dokumentus, be kita ko, pažymą iš VĮ Registrų centro apie pareiškėjos sutuoktinio vardu turimą nekilnojamąjį turtą už 5 metus. Pareiškėjos ir E. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Dar iki sudarant santuoką, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. J.. Iš nekilnojamo turto pažymos yra matyti, kad pareiškėjos vyro E. J. vardu pagal 2019 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą – 81 700 Eur. Šis butas nuosavybės teise priklauso E. J. ir negali būti vertinamas kaip 3 šeimos narių bendras turtas, nes jis įgytas iki santuokos sudarymo. Pareiškėja atsakovui buvo pateikusi vedybų (ikivedybinę) sutartį, kuri tarp pareiškėjos ir E. J. buvo sudaryta iki jų santuokos – (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarties 1.2 punkte yra aiškiai nurodoma, kad kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek gyvenant susituokus yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris ši turtą įgijo savo vardu ar gavo / gaus dovanų, paveldėjo (paveldės), atsidalino (atsidalins). Šie dokumentai nebuvo vertinti, nors, pareiškėjos manymu, jie yra svarbūs nagrinėjant jos prašymą ir priimant sprendimą dėl paramos būstui įsigyti.
2.4. Butas pirktas naudojantis banko paskola, asmeninės nuosavybės teise net nepriklauso pareiškėjos vyrui iki kol visiškai nebus išmokėta paskola. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas yra įkeistas bankui, yra 2019 m. kovo 8 d. hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą. Taigi vyro vardu įgytas nekilnojamas turtas negalėjo būti vertinamas kaip 3 asmenų vardu esantis turtas, todėl Sprendimas neteisingas. Pareiškėja savo bei sūnaus vardu jokio registruoto nekilnojamojo turto neturi.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, jog teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl paramos būstui įsigyti, nurodė, kad jos šeimą sudaro trys šeimos nariai, kurių pajamos ir turtas turėjo būti vertintas. Taigi pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus 3 asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neviršija 18 944 Eur, ir turtas – 33 536 Eur. Pareiškėjos pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 nurodyta, jog pareiškėjos šeimos grynosios metinės pajamos 2020 m. sudaro 51 906 Eur, turtas – 82 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos šeimos pajamos ir turtas per 2020 m. viršijo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus pajamų ir turto dydžius, pagrįstai Sprendimu informavo pareiškėją, jog jai nepatvirtinta teisė į paramą būstui įsigyti. Elektroniniu paštu gautas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus patarėjos atsakymas, kad teisei į paramą būstui įsigyti nustatyti pagal Įstatymą turi būti vertinamas abiejų sutuoktinių turimas turtas ir pajamos.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėja turi pasirašęs ikivedybinę sutartį, neturi ir ateityje neturėsiantis jokių asmeninių suinteresuotų teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė 2021 m. rugpjūčio 19 d. prašymą dėl paramos būstui įsigyti. Prašyme nurodė šeimos narius – D. J. ir E. J., šeimos 2020 m. deklaruoto turto dydį – 82 500 Eur, deklaruotas šeimos pajamas – 51 906 Eur. Sprendimu atsakovas pranešė pareiškėjai, kad, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių, t. y. 3 asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 18 944 Eur, ir turtas 33 536 Eur. Sprendime nurodė, kad pareiškėjos pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 (toliau – ir Deklaracija) nurodyta, jog pareiškėjos šeimos grynosios metinės pajamos 2020 m. buvo 51 906 Eur ir turtas 82 500 Eur, ir atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nėra pateikusi sutuoktinio VĮ Registrų centro pažymos apie turimą ir pastaruosius 5 metus turėtą nekilnojamąjį turtą su įvertinta vidutine rinkos kaina. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos šeimos pajamos ir turtas 2020 m. viršija įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus pajamų ir turto dydžius, pranešė, jog teisė į paramą būstui įsigyti pareiškėjai nepatvirtinta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vadovavosi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 8 straipsniu (Teisė į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją), 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu – teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių: dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1467 patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis – 128 eurai. Atsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šiuo atveju pareiškėjos šeimos pajamos turėjo neviršyti 18 944 Eur, o šeimos turtas – 33 536 Eur, tačiau pareiškėjos šeimos 2020 m. deklaruoto turto (82 500 Eur) ir deklaruotų šeimos pajamų (51 906 Eur) dydžiai viršijo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus dydžius. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir nepatvirtino pareiškėjos teisės į paramą būstui įsigyti.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, susiję su santuokos sudarymu, ikivedybine sutartimi, pareiškėjos sutuoktinio asmenine nuosavybės teise turimu butu, nėra svarbios nagrinėjamuoju atveju, nes pagal nurodytas teisės aktų nuostatas atsakovas neprivalėjo šių aplinkybių vertinti ir į jas atsižvelgti, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Skundžiamame Sprendime yra nurodytos faktines aplinkybes, pareiškėjos padarytas pažeidimas ir teisinis reguliavimas.
III.
10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimas yra neobjektyvus, šališkas ir neteisingas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjos šeimos pajamos neturėjo viršyti 18 944 Eur, o šeimos turtas – 33 536 Eur. Buvo remtasi šeimos pateikta deklaracija, tačiau visiškai nesigilinta, kada ir koks turtas buvo įgytas.
10.2. Pareiškėja atsakovui pateikė visus reikiamus dokumentus, tarp jų ir jos sutuoktinio pažymą iš VĮ Registrų centro apie jo vardu turimą nekilnojamąjį turtą už 5 metus. Butas nuosavybės teise priklauso jos vyrui E. J., nes vyro buvo pirktas iki jų santuokos sudarymo. Be to SĮ „Vilniaus miesto būstui“ buvo pateikusi vedybų (ikivedybinę) sutartį, kuri buvo sudaryta iki santuokos – (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarties 1.2 punkte yra aiškiai nurodoma, kad kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek gyvenant susituokus yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris ši turtą įgijo savo vardu ar gavo / gaus dovanų, paveldėjo (paveldės), atsidalino (atsidalins). Šie dokumentai nebuvo vertinti kaip svarbūs nagrinėjant bylą dėl paramos būstui įsigyti. Butas yra įkeistas bankui. Taigi vyro vardu įgytas nekilnojamas turtas niekaip negalėjo būti vertinamas kaip 3 asmenų vardu esantis turtas.
10.3. Pareiškėjos vardu jokio nekilnojamojo turto įregistruota nėra. Pareiškėjos sūnaus nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus taip pat nebuvo įregistruotos. Pareiškėja prašo įsigilinti ne tik į tai, kas buvo pateikta deklaracijoje, tačiau ir būtent koks turtas yra minimas deklaracijoje, nesvarbu, kad tai buvo įvardinta kaip šeimos turtas, tačiau turi būti atsižvelgta, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo įgytas, ne vien tik žiūrint turto vertę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 1.35-21/4247 „Dėl paramos būstui įsigyti“, kuriuo nepatvirtinta pareiškėjos teisė į paramą būstui įsigyti, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas, priimdamas minėtą Sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi.
12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ Sprendimo, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir nepatvirtino pareiškėjos teisės į paramą būstui įsigyti.
13. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą, nurodydama, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėja teigia, kad buvo remtasi šeimos pateikta deklaracija, tačiau visiškai nesigilinta, kada ir kokiomis aplinkybėmis deklaracijoje minimas turtas buvo įgytas. Pareiškėjos teigimu, butas nuosavybės teise priklauso jos vyrui E. J., nes vyro buvo pirktas iki jų santuokos sudarymo, todėl vyro vardu įgytas nekilnojamas turtas negalėjo būti vertinamas kaip 3 asmenų šeimos turtas.
14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d., 146 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėja SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė 2021 m. rugpjūčio 19 d. prašymą dėl paramos būstui įsigyti. Prašyme nurodė šeimos narius – D. J. (vaikas) ir E. J. (sutuoktinis), už 2020 kalendorinius metus šeimos deklaruoto turto dydį – 82 500 Eur, deklaruotas šeimos pajamas – 51 906 Eur. Patvirtino, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikusi Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus – FR0001. Atsakovas Sprendimu pareiškėją informavo, kad, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių, t. y. 3 asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 18 944 Eur, ir turtas 33 536 Eur. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos deklaruotos šeimos grynosios metinės pajamos (51 906 Eur) ir deklaruotas turtas (82 500 Eur) 2020 m. viršija Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus pajamų ir turto dydžius, netenkino pareiškėjos prašymo suteikti paramą būstui įsigyti.
16. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (1 str.).
17. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio (2019 m. vasario 12 d. Nr. XIII-1959 redakcija) 1 punktą, teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie, be kita ko, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
18. Deklaruoto turto ir gautų pajamų metiniai dydžiai turi atitikti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnyje nustatytus dydžius. Pagal Įstatymo 11 straipsnio (2019 m. vasario 12 d. Nr. XIII-1959 redakcija) 1 dalies 2 punktą, teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių: dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių. Pareiškėjos prašymo dėl paramos būstui įsigyti ir Sprendimo priėmimo metu Vyriausybės patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis buvo 128 Eur. Atsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šiuo atveju pareiškėjos šeimos pajamos turėjo neviršyti 18 944 Eur, o šeimos turtas – 33 536 Eur, tačiau, įvertinus pareiškėjos pateiktos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 duomenis, pareiškėjos šeimos 2020 m. deklaruoto turto (82 500 Eur) ir deklaruotų šeimos pajamų (51 906 Eur) dydžiai viršijo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus dydžius.
19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo bei taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo suteikti paramą būstui įsigyti. Pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
20. Pažymėtina, kad bylos procese pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su santuokos sudarymu, ikivedybine sutartimi, jog vyro vardu įgytas nekilnojamas turtas (butas) iki jų santuokos sudarymo, todėl asmeninės nuosavybės teise priklauso jos vyrui E. J., nagrinėjamo ginčo kontekste be pagrindo akcentuojamos, kadangi atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagal paminėtas teisės aktų nuostatas neprivalėjo atsižvelgti, kada ir kokiomis aplinkybėmis deklaracijoje minimas turtas buvo įgytas. Pareiškėjos atveju (šeimos atveju) buvo sprendžiama dėl pareiškėjos šeimos teisės į paramą būstui įsigyti. Šeimos sąvoka yra pateikta Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje. Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl paramos būstui įsigyti, nurodė, kad jos šeimą sudaro trys šeimos nariai, todėl pareiškėjos ir jos šeimos narių (tarp jų ir pareiškėjos prašyme nurodyto sutuoktinio) turimas turtas (įskaitant gautas pajamas) pagal Įstatymą turėjo būti vertintas, nustatant, ar pareiškėjos šeima turi teisę į paramą būstui įsigyti.
21. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nekonstatavo buvus pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo manyti teismą buvus šališku.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.