- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- 2YT-13865-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07512-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, A. G., Kauno miesto savivaldybė, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. G., A. G., Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, 110-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. P. S. G. paduotu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinį faktą, kad jo sesuo R. G., mirusi 2018 m. spalio 9 d., įgijo nuosavybės teisę į gyvenamosios paskirties patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį, įpareigoti VĮ „Registrų centras“ įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – gyvenamosios paskirties patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei R. G. nuosavybės teisę į ją (3-7 b. l.).
2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas yra R. G., mirusios 2018 m. spalio 9 d., brolis bei vienas iš paveldėtojų pagal įstatymą. Nuo 1993 m. iki savo mirties R. G. nepertraukiamai gyveno gyvenamosios paskirties patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Visą nurodytą laikotarpį ji prisidėjo finansiškai prie namo remonto, atnaujinimo ir išlaikymo, vykdė prievoles mokėti einamuosius mokesčius už nekilnojamojo daikto, kuriame gyveno, išlaikymą. Šių patalpų planavimas ir konstrukcija leidžia teigti, jog jos atitinka savarankiško nekilnojamojo daikto požymius. Dėl nežinomų priežasčių turėta teise įsigyti šias patalpas nuosavybėn (privatizuoti) R. G. nepasinaudojo. Šios patalpos kaip nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Susidariusi situacija neleidžia perimti nurodyto turto ir mirusiosios paveldėtojams. R. G. nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į minėtas patalpas, gyveno jose nepertraukiamai nuo 1993 m. iki 2018 m. spalio 9 d., valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra registruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Pareiškėjas neturi duomenų apie galimą R. G. nesąžiningumą jai valdant nurodytą nekilnojamąjį daiktą. Nėra jokių duomenų apie galimas trečiųjų asmenų teises, svarbesnes nei galėjo turėti R. G., ar kitas galimas kliūtis, trukdžiusias R. G. įgyti šį daiktą nuosavybėn. R. G. viso jos gyvenimo patalpose laikotarpiu nebuvo teikiamos pretenzijos dėl naudojimosi šiomis patalpomis ar jų valdymo teisėtumo. Ji atvirai įsikėlė į patalpas, žinant aplinkiniams gyventojams. Nėra žinomi jokie asmenys, kurių teisės dėl tokio šio daikto valdymo ir naudojimo galėjo būti pažeistos ar yra pažeidžiamos. R. G. gyvenamosios paskirties patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), gyveno atvirai ir nesislapstydama. R. G. valdė kaip savo patalpas visą laikotarpį nuo 1993 m. iki mirties 2018 m. spalio 9 d., t. y. mokėjo visus privalomus mokesčius, dalyvavo formuojant privalomus finansinius atidėjimus turtui išlaikyti ir gerinti. Gyvenamosios paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra teisėtos statybos rezultatas. Dalis jame esančių savarankiškų turtinių vienetų ir daiktinės teisės į juos yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, pareiškėjui nėra žinoma, kad dėl šių patalpų ar pastato, kuriame jos yra, statybos teisėtumo būtų kilę ginčų, kad tokie ginčai būtų nagrinėjami teisme ar neteismine tvarka.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo netenkinti šio pareiškimo. Nurodo, kad ginčo butas pagal 1974 m. įstatyminį reguliavimą turėjo būti priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdė vykdomojo komiteto organai, ir butas liko valstybės nuosavybe, į kurią įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė. Tokie nekilnojamojo turto objektai galėjo būti privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Byloje nėra įrodymų, kad buvo ketinama perleisti R. G. nurodytas patalpas, todėl valstybės nuosavybė į jas nėra paneigta. Be to, net jei teismas konstatuotų, kad yra patalpų pripažinimo įgytomis pagal įgyjamąją senatį sąlygos, R. G. įgytų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau tokiu būdu būtų iš esmės pažeistos CK 1.5 straipsnio 1 dalies, 2.2 straipsnio 1 dalies nuostatos (33-35 b. l.).
4. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškimą prašo atmesti pareiškėjo pareiškimą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis yra R. G. brolis bei kad jis yra vienas iš paveldėtojų pagal įstatymą. Pareiškėjas nepateikė teismui visų įrodymų, kad galima būtų konstatuoti visas CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, būtinas juridinio fakto nustatymui. Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 1974 m., todėl manytina, kad namo statybos pabaigos metais gyvenamosios patalpos buvo arba privatūs namai, arba valstybės suteikiami valdiški būstai. Analogiška situacija buvo ir 1993 m., nes priešingu atveju R. G. arba būtų privatizavusi ginčo patalpas, arba įsigijusi jas iš kito privataus asmens, bet tokiu atveju patalpos būtų įregistruotos kažkurio asmens nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registre nurodytos patalpos neįregistruotos, tačiau manytina, kad nurodytu laikotarpiu (ir 1974 m., ir 1993 m.) daugiabučius namus statė valstybė. Todėl manytina, kad ginčo patalpos buvo sukurtos kaip valstybės nuosavybė (40-43 b. l.).
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašo atmesti pareiškėjo prašymą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju butas, dėl kurio pareikštas reikalavimas, nėra suformuotas Nekilnojamojo turto kadastro objektas. Dėl buto suformavimo gali būti inicijuojamos viešojo administravimo procedūros, todėl nagrinėjamu atveju netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriaus nuostatos. 1974 m. statybos namas buvo viešoji nuosavybė ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis butai jame 1992-1993 m. buvo privatizuojami Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. R. G. neįgijo nuosavybės teisės į butą Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, ji negalėjo teisėtai valdyti viešosios nuosavybės kaip savo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. (44-50 b. l.).
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu prašo dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad pareiškėjui palankus sprendimas ir kartu su juo teikiamas prašymas bei kadastro duomenų byla būtų pagrindas buto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl VĮ „Registrų centro“ įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus yra perteklinis ir neįgyvendinamas (64-65 b. l.).
7. Suinteresuoti asmenys A. G. ir A. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti (158, 182 b. l.).
8. Suinteresuotas asmuo 110-oji daugiabučio namo savininkų bendrija nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (32 b. l.).
9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. G. palaikė savo pareiškimą ir jo tenkinimo motyvus. Pareiškėjas patvirtino faktines aplinkybes, nurodytas pareiškime. Papildomai paaiškino, kad jo sesuo R. G. rūpinosi butu visą laiką ir visada ten gyveno. Pareiškėjas visada galvojo, kad butas priklauso jo seseriai R. G. nuosavybės teise, tačiau po mirties paaiškėjo, kad taip nėra. R. G. remontuodavo butą kas šešis metus, jis pats padėdavo atlikti jai remontą patalpose, keitė vamzdžius prieš 3-4 metus.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjo atstovė advokatė J. K. prašė patenkinti jos atstovaujamojo pareiškimą dokumente nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nėra jokių duomenų apie R. G. nesąžiningumą valdant nurodytą daiktą. Nėra duomenų apie galimas trečiųjų asmenų teises, didesnes nei galėjo turėti R. G., ar kitas galimas kliūtis, trukdžiusias R. G. įgyti šį daiktą nuosavybėn. R. G. per visą gyvenimo daikte laikotarpį nuo 1993 m. iki 2018 m. nebuvo teikiamos jokios pretenzijos dėl naudojimosi šiuo daiktu ar jo valdymo teisėtumo. R. G. įsikėlė į butą atvirai, žinant aplinkiniams gyventojams, ten deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1993 m., ėjo į bendrijos susirinkimus, nepertraukiamai mokėjo mokesčius už buto bei namo remontą ir išlaikymą. Ji su daiktu (butu) elgėsi kaip jo savininkė, rūpinosi juo savo lėšomis. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matosi, kad remontas bute buvo darytas ne vieną kartą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad butas būtų įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės ar valstybės turto apskaitą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė J. R. prašė atmesti pareiškimą. Nurodė, kad butas yra viešoji nuosavybė, t. y. valstybės nuosavybė, o ne savivaldybės pagal namo statymo metus ir tuo metu galiojančius įstatymus. R. G. niekada nebuvo išreiškusi intereso privatizuoti butą, net tada kai buvo tokia galimybė.
12. Suinteresuotas asmuo A. G. 2019 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos žiniomis sesuo R. G. gavo butą iš darbovietės, bet ji galvojo kad R. G. buvo jį privatizavusi. R. G. tvarkė, remontavo butą kaip savo. Suinteresuotas asmuo žino, kad R. G. keitė vamzdžius, įsirengė atskirus skaitliukus.
13. Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra mirusios R. G. kaimynė. Matė, kaip R. G. eidavo į bendrijos susirinkimus, remontavo aplietą butą, prižiūrėjo jį. Liudytoja galvojo, kad tas butas priklauso R. G. nuosavybės teise. Liudytoja jos nuosavybės teise valdomą butą įsigijo privatizavimo procese.
14. Suinteresuotiems asmenims A. G., VĮ „Turto bankas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, 110-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai, VĮ „Registrų centras“ buvo tinkamai pranešta apie šioje byloje paskirtą teismo posėdį (169-174, 180 b. l.). Nurodyti suinteresuoti asmenys prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jiems ir jų atstovams nedalyvaujant (33-35, 64-65, 69, 158, 182, 183 b. l.). Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Pareiškėjas S. G. yra R. G., mirusios 2018 m. spalio 9 d., brolis (8, 87-89 b. l.). Iš 2019 m. sausio 31 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad po R. G. mirties, jos turtą paveldi po 1/3 dalį pareiškėjas S. G. bei suinteresuoti asmenys A. G. ir A. G. (24 b. l.).
16. Iš Gyventojų registro departamento pažymos matyti, kad R. G. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1993 m. balandžio 8 d. adresu (duomenys neskelbtini) (160 b. l.). 2019 m. kovo 4 d. 110-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pažymos duomenimis, R. G. gyveno minėtu adresu nuo 1993 m., laiku mokėjo mokesčius už komunalinius ir kitus patarnavimus (kaupiamuosius, administracinius ir t.t.), neturėjo jokių įsiskolinimų, prisidėjo finansiškai prie namo remonto, atnaujinimo ir išlaikymo laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2018 m. (10-12 b. l.). Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose pavaizduota R. G. bute (duomenys neskelbtini), bei įvairios šio buto patalpos (vonia, virtuvė, kambarys) (71-75, 161-163 b. l.).
17. Byloje pateikti R. G. banko sąskaitos išrašai, kurių duomenimis ji reguliariai mokėjo mokesčius už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (113-151 b. l.). Po R. G. mirties patalpų (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius apmoka pareiškėjas S. G. (76-86 b. l.).
18. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 44/2319926 nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 33,5 kv. m. bendro ploto, 2 kambarių, pastato, kuriame yra butas, statybos metai - 1974 m. (13-19 b. l.). B. K., (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisė į jį neįregistruota Nekilnojamojo turto registre (20-23, 38, 39 b. l.). Tame pačiame name, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), esantys butai (duomenys neskelbtini) priklauso R. J. pagal 1993 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1374 Nr. 893 pagrindu, bei liudytojai E. V. pagal 1993 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą to paties įstatymo pagrindu (177, 178 b. l.).
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų
19. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
20. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
21. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 punktas).
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 22 punktas).
24. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas).
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad R. G. nėra patalpų (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai (110-osios gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymoje, R. G. banko sąskaitos išrašuose, nuotraukose užfiksuoti vaizdai ir duomenys) patvirtina, kad R. G. nuo 1993 m. iki pat savo mirties 2018 m. spalio 9 d. nepertraukiamai ir atvirai valdė patalpas (duomenys neskelbtini).
26. Nustatyta, kad minėtos patalpos yra 1974 m. pastatytame gyvenamajame name, patalpų paskirtis taip pat yra gyvenamoji. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. G. nurodė, jog neturi duomenų apie tai, kad minėtas namas buvo sukurtas (pastatytas) ir R. G. lėšomis. Įvertinus tai, kad R. G. pradėjo gyventi nurodytose patalpose tik nuo 1993 m., darytina išvada, jog ji neprisidėjo prie šio namo pastatymo nei materialiomis lėšomis nei kitu būdu 1974 m. (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
27. Byloje išreikalauti tam tikrų butų, esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašai, liudytojos E. V. paaiškinimai patvirtina, kad dalis butų šiame name buvo įsigyta dabartinių savininkų privatizavimo procese (t. y. 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu). Todėl laikytina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog visi butai (patalpos) name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo valstybės nuosavybė (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis). Dėl to vien tai, kad patalpos nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre bei nebuvo įregistruota valstybės nuosavybės teisė į jas, negali būti pripažįstama, kaip įrodymas, jog minėtos patalpos nepriklauso valstybei (žr. sprendimo 24 punktą). Esant nustatytoms aplinkybėms, kad R. G. daugiau nei 10 metų valdė nepertraukiamai ir atvirai valstybei priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) darytina išvada, kad šios patalpos, nebūdamos privatizuotos R. G., ir po jos mirties liko valstybės nuosavybe. Todėl pareiškėjo prašymas pripažinti, jog R. G. įgijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti patenkintas (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
28. Be to, byloje iš esmės nėra pateikta įrodymų, kad R. G., būdama minėtų patalpų valdytoja, visą įgyjamosios senaties laiką buvo įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą, nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jai patalpas nuosavybėn. Pareiškėjas nebuvo nurodęs teismui, kad R. G. pasakojo jam, jog butas priklauso jai nuosavybės teise. Suinteresuotas asmuo A. G. paaiškino teismui, kad jos sesuo gavo patalpas, pradėjusi dirbti mokymo įstaigoje, bet nenurodė, kokiu pagrindu butas buvo perduotas R. G. (kad jis buvo parduotas jai, padovanotas ar kitokia tvarka perduotas R. G. būtent nuosavybės teise). A. G. taip pat paaiškino, kad ji manė, jog butas yra privatizuotas R. G., bet nenurodė, kad R. G. laikė tą butą savo nuosavybe.
29. Byloje taip pat nepakanka įrodymų, kad R. G. elgėsi kaip patalpų savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą. Byloje nepateikta duomenų, kad R. G. buvo įsitikinusi, jog nėra kito asmens, kuris yra patalpų savininkas. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas ir dėl to, jog byloje neįrodyta, kad R. G. sąžiningai valdė kaip savo patalpas (duomenys neskelbtini).
30. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas nustatyti juridinį faktą, jog jo sesuo R. G. įgijo nuosavybės teisę į gyvenamosios paskirties patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį, atmetamas, nenustačius visų nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties tvarka sąlygų (t. y. 2 ir 7 sąlygų, nurodytų šio sprendimo 22 punkte). Atmetus pagrindinį pareiškimo reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teismas nepasisako dėl išvestinio reikalavimo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – gyvenamosios paskirties patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei R. G. nuosavybės teisę į ją, konstatuodamas, kad pareiškėjas neturi tokios reikalavimo teisės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 533 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.