Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1764-667/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
1-1764-667/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28766-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
A. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1764-667/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28766-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,kaltinamajam A. C.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šeiminė padėtis – vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, tačiau pritaikius BK 38 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, neteistas,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. C. 2017 m. birželio 10 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (specialisto išvada Nr. T-A 5714/2017 (01) nustatytas 2,11 promilių girtumas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

Kaltinamasis A. C. visiškai pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė negalintis paaiškinti kodėl taip įvyko. Paaiškino, kad važiavo iš prekybos centro „Maxima“ automobiliu „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu žmonos K. C. vardu. Žmona nevairuoja. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas, 1999 metų, jo kaina rinkoje 500 eurų. Žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam, bet negali pasakyti, kodėl vairavo. Žino, kad tai nusikaltimas. Su draugais išgėrė alkoholio. Iki namų nuo „Maxima“ toli nebuvo važiuoti. Gavo algą ir į parduotuvę važiavo į sąskaitą įnešti pinigų, kad apmokėti kreditus. Turi greitųjų kreditų. Žmonos tėtis mirė prieš metus, sirgo vėžiu, reikėjo gydymo išlaidom pinigų. Pats dirba (duomenys neskelbtini), remontuoja automobilius. Anksčiau už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo. Savo poelgį vertina blogai, daugiau taip nesielgs. Jei nebus teisių, tai šeimai ir mašina „Citroen Xsara“ bus nebūtina. Dėl alkoholio problemų neturi, alkoholį vartoja retai. Jis gėrė iš vakaro, maišė alkoholinius gėrimus, o kitą dieną sėdo prie vairo dar būdamas neblaivus. Dėl savo poelgio gailisi, daugiau taip nedarys. Prašo, kad teismas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. C. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-06-10 apie 16.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini). Važiavo žiedu iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini). link prekybos centro „Maxima“ ir pamatė labai įtartinai važiuojantį automobilį „Citroen“, kuris vos nekliudė priešais pirma eismo juosta važiuojančio automobilio. Po to automobilio „Citroen“ vairuotojas grįžo į antrą eismo juostą ir bandė persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Rikiuodamasis vos nekliudė jo vairuojamo automobilio priekio, o sukdamas į (duomenys neskelbtini) link prekybos centro „Maxima“ vos neatsitrenkė į bortą. Suprato, kad to automobilio vairuotojas yra neblaivus. Važiuodamas paskui paskambino 112 ir pranešė, kad galimai neblaivus vairuotojas, pasakė valstybinius numerius ir kur jis važiuoja. Vyras atvažiavo iki prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), pasistatė automobilį aikštelėje ir nuėjo į prekybos centrą. Vyras eidamas svirduliavo, matėsi, kad neblaivus. Kai vyras išėjo iš prekybos centro, maišelyje nešėsi alkoholio. Atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kuris asmuo ir su kokiu automobiliu. Vyras sėdo už vairo ir išvažiavo, policijos pareigūnai jį sustabdė netoli prekybos centro „IKI“, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-42 ); liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-06-10 patruliuojant apie 15.45 val. iš Kauno apskr. VPK OVS specialisto buvo gautas pranešimas, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Maxima“, kad asmuo važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją link prekybos centro „Maxima“. Kartu su kolega D. T., atvyko prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), ir asmuo, kuris pranešė apie neblaivų vairuotoją, jį parodė. Vairuotojas automobiliu „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu išvažinėjo iš prekybos centro „Maxima“ aikštelės. Automobilį apie 16.00 val. sustabdė ties namu (duomenys neskelbtini). Automobilis sustojo kelkraštyje, jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus su transporto priemone susijusius dokumentus. Bendraujant su vairuotoju A. C., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, taip pat matėsi iš kalbos, todėl jo pasiteiravo, ar vartojo alkoholio. A. C. teigė, kad alkoholio šiandieną nevartojo, kad gėrė vakar. Palaukus 15 minučių nuo sustabdymo, alkotesteriu buvo patikrintas A. C. blaivumas ir nustatytas 2,19 promilų girtumas. Vairuotojas savo girtumo neginčijo (b. l. 66-67); specialisto išvada Nr. T-A 5714/2017(01), iš kurios matyti, kad A. C. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio (b. l. 25);alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, kad A. C. nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 16);apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis perduotas saugoti Kauno apskrities VPK KPV (b. l. 8-13, 28-29);

VĮ „Regitra“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. C. (b. l. 30); EMPREKIS pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Citroen Xsara“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 579 eurai, su PVM 700 eurų (b. l. 31).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. C. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,11 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad A. C. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo A. C. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas K. C. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 35). Teismo posėdyje ji nurodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, vedę beveik 12 metų. Turi 11 metų amžiaus dukrą. Jai nustatytas neįgalumas, ji patyrė insultą, nuo 2011 nedirba. Su vyru santykiai geri. Mano, kad dėl įvykio kaltas alkoholis. Jei būtų mačiusi, kad važiuoja, būtų neleidusi. Vyras nesakė, kad važiuos automobiliu. Penktadienį vakare jis buvo labai girtas. Šeštadienį jis sakė, kad eina į parduotuvę ir įneš į sąskaitą pinigų, nes jie turi įsipareigojimų. Jos vyras suvokia, kad blogai padarė ir dėl to gailisi. Jis nevairuoja šiuo metu, nes mašinos nėra, nėra ką vairuoti. Jis supranta, kad negali vairuoti jokio automobilio. Ji nori laiduoti, kad jis nepadarys nusikaltimų, ji jį dabar prižiūrės ir kontroliuos. Po to įvykio jis daugiau negėrė alkoholio, jam buvo labai gera pamoka. Jos vyras niekada nesmurtauja, nekelia net balso, yra geras žmogus. Jis labai padeda, jam vargas, vedė ją sveiką, o ji susirgo ir labai stipriai pasikeitė viskas jų šeimoje, dabar jam tenka visa šeimos buities našta, jis ir tvarko namus, ir valgyti pagamina, kai reikia, apiperka, nes ji pati dėl neįgalumo nieko negali padaryti. Finansinė bauda jų šeimą paveiktų labai stipriai. Jei A. C. ilgą laiką nebūtų šeimoje, atlikinėtų bausmę, pasijustų neigiamas poveikis. Jis jos klauso, o po įvykio ypatingai. Ji jam gali daryti teigiamą poveikį. Jos sveikatos būklė tokia, kad iš namų negali išeiti viena, ją visada turi kas nors lydėti. Jis yra labai reikalingas namuose, jai padėti kasdienėms reikmėms. Kaltinamasis yra šeimos žmogus, ramus ir tvarkingas. Ji ant jo pyksta, bet turi atleisti, nes vyras per tuos metus gal tiesiog pervargo. Vyrui nešti namų buitį ant pečių tikrai nėra lengva. Supranta, jei jis padarytų naują nusikaltimą, jam būtų skirta bausmė. Kadangi šeimoje sunki finansinė padėtis, prašo leisti laiduoti be užstato.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jį pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl A. C. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 34), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje nebaustas (b. l. 72), dėl priklausomybės ir psichiatrinių ligų nesigydė, nesilankė (b. l. 84, 87), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 34), vedęs, sutuoktinei K. C. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 70 procentų netektas darbingumas (b. l. 36), turi nepilnametę dukrą.

Bylos duomenys patvirtina, jog K. C. – A. C. sutuoktinė, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 38), administracine tvarka nebausta (b. l. 37), su kaltinamuoju gyvena kartu, su juo bendrauja visais gyvenimo klausimais, kartu augina nepilnametę dukrą, teisiamajame posėdyje savo sutuoktinį apibūdina teigiamai (šeimos žmogus, geras, ramus, tvarkingas, jai susirgus, perėmė namų buities naštą, rūpinasi ja ir dukra), nurodo galinti daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad K. C. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sutuoktiniui A. C. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant K. C. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams K. C. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį (yra neįgali, jai nustatytas 70 procentų netektas darbingumas), laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju matyti, kad A. C. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. C. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių (nustatytas 2,11 promilių girtumas) girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis, turi šeimą.

Įvertinus A. C. padarytą nusikalstamą bei jo asmenybę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vairavimo teisės turėjimas kaltinamajam leidžia tinkamiau pasirūpinti savo šeima, tai yra neįgalia sutuoktine bei nepilnamete dukra, darytina išvada, kad minimalios trukmės (BK 68 str. 2 d.) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas vienerių metų laikotarpiui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. C. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš bylos aplinkybių matyti, kad transporto priemonė „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. C. santuokoje su K. C. įgytas turtas, registruotas K. C. vardu. Teisiamajame posėdyje K. C. neprieštaravo, kad būtų konfiskuota jai su kaltinamuoju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti pirmiau minėta transporto priemonė. Nurodė, kad šeimai be mašinos bus sunku, bet turės išmokti gyventi naujai. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri pagal pakvitavimą yra perduota saugoti Kauno apskrities VPK KPV (b. l. 8-13, 28-29), konfiskuotina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendžia:

A. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu jį perduoti K. C. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. C. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti A. C. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

– nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti A. C. kartu su K. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą K. C. vardu, kuri pagal pakvitavimą buvo perduota saugoti Kauno apskrities VPK KPV.

A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius